Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Evelina Maziliauskaitė informavo, kokių pagrindinių taisyklių reikia laikytis, jei norime nenušalti, rašoma pranešime spaudai.
Vėjo žvarbumas. Pučiant vėjui sustiprėja šalčio poveikis, žmogus jaučia daug žemesnę oro temperatūrą nei ji tuo metu yra iš tiesų. Todėl prieš išeidami į lauką įvertinkite vėjo žvarbumą. Jis skelbiamas Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos interneto svetainėje (www.meteo.lt).
Apranga. Renkitės šiltai ir patogiai, keliais drabužių sluoksniais. Geriausia, kad apatiniai drabužiai būtų iš natūralaus audinio (vilnos ar šilko). Viršutinis drabužių sluoksnis – neperpučiamas vėjo. Būtinai pridenkite visas kūno vietas: mūvėkite ausis dengiančią kepurę, ryšėkite šaliką, rekomenduojama, kad jis dengtų burną, dėvėkite pirštines – geriau kumštines.
Reikėtų pasistengti nesuprakaituoti ar kitaip nesušlapti: drėgni drabužiai atšaldo kūną ir tokius būtina kuo greičiau pakeisti sausais. Taip pat neikite į lauką tik ką išsimaudę ir nusiprausę.
Avalynė. Jūsų pasirinkta avalynė turėtų būti pakankamai laisva ir nespausti. Rinkitės batus, kurių padas grubus. Patariama naudoti batų apkaustus. Per šalčius mūvėkite vilnones kojines, dar geriau jei mūvėsite dvi poras.
Apsaugos priemonės. Kurį laiką prieš išeinant į lauką veidą ir rankas patepkite riebiu kremu. Tiesa, būtinai atkreipkite dėmesį į jo sudėtį – jame neturėtų būti vandens. Pasirūpinkite ir lūpomis – jas patepkite riebiu lūpų pieštuku, bičių vašku, šaltalankių ar kitu augaliniu aliejumi.
Mityba. Esant šalčiams nesilaikykite dietų. Stenkitės vartoti kaloringesnį, dažniau šiltą maistą – taip organizmas pasigamins pakankamai energijos. Patariama atsisakyti ir alkoholinių gėrimų, stengtis nerūkyti, nerekomenduojama vartoti daug kofeino turinčių produktų – čia esančios medžiagos skatina organizmą greičiau prarasti šilumą.
Fizinis krūvis. Venkite sunkių fizinių darbų. Tai ypač svarbu sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Šaltas oras papildomai apkrauna širdį. Taip pat stenkitės neliesti šaltų objektų plikomis rankomis ar remtis į metalinius daiktus.
Kauno visuomenės sveikatos biuras nurodo pagrindinės nušalimo priežastis:
• temperatūra, drėgmė, krituliai, vėjas ir ypač drėgni drabužiai padidina sušalimo tikimybę;
• jeigu žmogus priverstas nejudėti tam tikrą laiką (pavyzdžiui, važiuoja nešildoma arba atvira transporto priemone);
• jeigu liečiasi prie žemės (guli, sėdi, šliaužia ir pan.);
• jeigu turi išbūti šaltyje kelias dienas ir neturi galimybės sušilti;
• jeigu negauna pakankamai maisto ir nepailsi;
• daug greičiau nušąla žmonės, kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu, vartoja tam tikrus vaistus, yra vyresnio amžiaus, vilki plonus drabužius,
• yra pavargę, išsekę, neblaivūs ar apsvaigę.
Paprastas būdas išvengti rankų šalimo – reikia sukti ranką ties alkūne ar dar geriau iš peties. Tada kraujas iškart pajudės pirštų galiukų link. Pakaks kelių energingų judesių, kad į ranką
pritekėtų kraujo ir sušalę pirštai paraustų bei sušiltų. Kojoms šis metodas irgi tinka, tik reikia, kad būtų kur atsisėsti. Tada kojas reikia pakelti ir energingai pakilnoti – padaryti keletą „žirklių“ judesių, nuo kurių kojos gan greitai sušyla. Atliekant šiuos pratimus esant galimybei pirštines ir batus geriau nusimauti. Tada galūnes galima judinti greičiau, tad jos greičiau sušils.
Nušalimas gali pažeisti odą (paviršinis) arba gilesnius audinius (gilus). Gilus nušalimas – labai rimtas pažeidimas ir tik tinkama pirmoji pagalba padės išvengti rankų ir kojų pirštų,
plaštakų, pėdų ar jų dalių netekimo.
Nušalimo požymiai:
• kurios nors kūno dalies nejautrumas (sustingimas);
• staigus odos pabalimas, virpėjimas;
• odos paraudimas (šviesiaodžių) arba papilkėjimas (tamsiaodžių);
• pūslės;
• tinimas arba jautrumas;
• pažeistų vietų nejautrumas skausmui;
• išbalusi, pageltusi, vašką primenanti oda;
• kietai sušalę audiniai.
Pirmoji pagalba:
• šildykite pažeistą vietą spausdami delnu, laikykite pažastyse arba priglaudę prie kitų šiltų kūno vietų;
• ant veido, ausų, nosies uždėkite paties nukentėjusiojo arba kito žmogaus delnus;
• jei nušalo rankos, atsekite nukentėjusiojo megztinį ir jo rankas priglauskite prie kūno, poto užsekite megztinį, kad jis neprarastų šilumos;
• jei nušalo pėdos, nuaukite nukentėjusiojo batus ir kojines, jo pėdas padėkite ant kito asmens kūno;
• atlaisvinkite arba nuvilkite veržiančius drabužius ir nuimkite bet kokius papuošalus;
• uždenkite nukentėjusįjį apklotu ar kitokia sausa medžiaga; kuo daugiau mankštinkite jį,tačiau stenkitės, kad pažeistų vietų nepažeistumėte dar labiau;
• pamerkite nušalusią kūno dalį į kambario temperatūros vandenį, nukentėjusiajam duokite
• gerti karštos arbatos ar kavos;
• atsargiai nusausinkite ir uždėkite tvarstį;
• organizuokite gabenimą į gydymo įstaigą.
