Kaip DELFI jau rašė, ypač pavojingas yra užslėptas gripas. „Sergu gripu, bet nekarščiuoju“, – tokia būsena gali būti kur kas pavojingesnė nei staiga aukštai šoktelėjusi temperatūra, įspėja gydytojai bei primena, kas gali padėti sutrumpinti ligos laiką.
Pasak ULAC vadovo, panašu, kad taip atsitiko ir jauno vaikino mirties atveju. Jis kreipėsi į gydytojus, jam gydytojai diagnozavo bronchitą ir paleido namo.
Vaikino sveikata stipriai pablogėjo, ir kai atvyko greitoji pagalba, medikai jam jau niekuo negalėjo padėti.
S. Čaplinskas nežino, ar vaikinas nesirgo kokiomis nors sunkiomis gretutinėmis ligomis.
2017–2018 m. gripo sezonu registruoti penki mirties nuo gripo ir jo komplikacijų atvejai.
Kaip pirmadienį rašė DELFI, sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) lygis slopsta. Vis dėlto gripo epidemija dar gaubia šalį, o kas savaitę į ligonines paguldoma daugiau nei 200 pacientų.
Septintąją šių metų savaitę (2018 m. vasario 12–18 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 139,0 atv./10 tūkst. gyventojų. 2017 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 78,9 atv./10 tūkst. gyventojų.
Šių metų septintąją savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę buvo paguldyta 219 asmenų (savaitę prieš – 242 pacientai). Iš jų – 24 vaikai iki dvejų metų, 100 asmenų – 2–17 metų, kiti – suaugusieji. Ligoninėse gydytos trys nėščiosios. Keturiolika asmenų gydyti intensyviosios terapijos skyriuje. Daugiausiai ligoninėje gydytų asmenų buvo Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus apskrityse.
