Sergamumo rodikliai mažėja
Septintąją šių metų savaitę (2018 m. vasario 12–18 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 139,0 atv./10 tūkst. gyventojų. 2017 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 78,9 atv./10 tūkst. gyventojų.
Šių metų septintąją savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę buvo paguldyta 219 asmenų (savaitę prieš – 242 pacientai). Iš jų – 24 vaikai iki dvejų metų, 100 asmenų – 2–17 metų, kiti – suaugusieji. Ligoninėse gydytos trys nėščiosios. Keturiolika asmenų gydyti intensyviosios terapijos skyriuje. Daugiausiai ligoninėje gydytų asmenų buvo Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus apskrityse.
Mažiau nedarbingumo pažymėjimų
„Sodra“ informuoja, kad nuo šių metų pradžios iki šios dienos išduota 560 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų, įskaitant ir tuos, kurie yra dėl motinystės (jų labai nedidelė dalis).
Praėjusią savaitę išduoti 78 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų. Tai šiek tiek mažiau nei savaite anksčiau, kai buvo išduoti 96 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų.
Dėl gripo ir ūmių peršalimo ligų praėjusią savaitę iš viso išduoti 40 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų. Tai yra penktadaliu mažiau, nei savaite anksčiau, kai buvo išduotas 51 tūkst. pažymėjimų, informuoja „Sodra“.
Paskutinę sausio ir pirmą vasario savaitę išduoti 46 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų dėl gripo ir ūmių peršalimo ligų.
2017–2018 m. gripo sezonu registruoti keturi mirties nuo gripo atvejai.
Gresia plaučių uždegimas
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas primena, kad visi nuo gripo komplikacijų Lietuvoje mirę asmenys buvo arba nevakcinuoti, arba liko nežinomas jų vakcinacijos statusas, nors jie priklausė rizikos grupei ir turėjo galimybę pasiskiepyti nemokamai.
Gripo infekcija gali sukelti daug nepageidaujamų pasekmių, ypač senyvo amžiaus žmonėms, kurių dauguma serga lėtinėmis ligomis. Gripo virusas gali išprovokuoti tromboembolines ligas ir jų komplikacijas, tokias kaip miokardo infarktas arba insultas, taip pat gali sukelti lėtinių gretutinių ligų paūmėjimą. Visa tai didina brangiai visuomenei kainuojančios hospitalizacijos apimtis ir mirties atvejų padidėjimą. Net du trečdaliai senyvo amžiaus žmonių hospitalizacijų gripo sezono metu įvyksta ne dėl pačios gripo infekcijos, o dėl gretutinių lėtinių ligų paūmėjimo, kurį sukėlė gripo virusas.
ULAC primena – neretai gripas liga laikoma nerimta liga. „Gripas – itin lengvai užkrečiama liga, plintanti oro lašeliniu būdu. Vienas gripu susirgęs žmogus gali užkrėsti keturis sveikus asmenis. Kasmet gripas susargdina 5–10 proc. suaugusiųjų ir net iki trečdalio vaikų, dažnai sukelia sunkių komplikacijų“, – sako ULAC direktorius prof. dr. S. Čaplinskas. – Apie gripą kalbame kiekvieną žiemą. Tačiau šią pavojingą užkrečiamąją ligą dažnai painiojame su kitomis infekcijomis.“
ULAC specialistai primena, kad nuo kai kurių infekcijų, sukeliančių plaučių uždegimą, galima apsisaugoti skiepijantis. Plaučių uždegimą (pneumoniją) – gali sukelti virusai, bakterijos ir grybeliai. Sukėlėjai plinta įvairiais būdais, tačiau dažniausiai galima užsikrėsti nuo sergančio asmens – čiaudinčio ar kosinčio (oro lašeliniu būdu). Didžiausia rizika susirgti plaučių uždegimu kyla mažiems vaikams (iki penkerių metų), senyvo amžiaus žmonėms ir tiems, kurių imuninė sistema nusilpusi dėl lėtinių ligų ar kitų sveikatos sutrikimų.
Šie asmenys priklauso rizikos grupei ir yra skiepijami nemokamai: 65 m. ir vyresni asmenys, nėščiosios, asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose, asmenys, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų, onkologinėmis bei imunitetą pažeidžiančiomis ligomis, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.
Pagrindinis duetas – skiepai ir rankų plovimas
Esant dideliam sergamumui gripu ir kitomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, medikai pataria vengti masinio susibūrimo vietų ir sąlyčio su sergančiais asmenimis, jei įmanoma, atidėti renginius, dažnai plauti rankas, o susirgus gydytis namuose ir neiti į mokyklą ar darbą.
Net ir mažiausia apsauga nuo šios sunkios infekcinės ligos yra geriau nei jokios, sako ULAC direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas.
Vienintelė gripo prevencijos priemonė – skiepai. Tačiau net ir pasiskiepijus galima apsikrėsti gripo virusu, tačiau tokiu atveju smarkiai sumažėja komplikacijų tikimybė.
Net ir pasiskiepijusiems žmonėms, ypač gripo epidemijos metu, patartina kuo dažniau plauti rankas ir taip sumažinti tikimybę susirgti. Per nešvarias rankas plinta apie 80 proc. infekcinių ligų. Tyrimų duomenimis, rankų plovimas trečdaliu sumažina viduriavimo tikimybę ir penktadaliu – sergamumą kvėpavimo takų ligomis.
Dėl netinkamos rankų higienos ir prastų rankų plovimo įgūdžių padidėja rizika susirgti ne tik šigelioze, hepatitu A, virusinėmis žarnyno infekcijomis (rotavirusine bei norovirusine infekcija), bet ir gripu, kitomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis.
Rankas būtina plauti visada, kai jos yra nešvarios, prieš valgį, pasinaudojus tualetu, prieš ir po maisto (ypač žalios paukštienos, kiaušinių, mėsos, žuvų) gaminimo, po darbo su nešvariais indais ar stalo įrankiais, prieš maitinant vaiką, pakeitus vystyklus, grįžus iš lauko, kiemo, daržo ar sodo, pasinaudojus visuomeniniu transportu, pabuvus viešose vietose, pabendravus su sergančiu žmogumi, po ir prieš žaizdos sutvarkymą, po nosies valymo (kosint ar čiaudint), pažaidus su gyvūnais.
Atkreipkite dėmesį į tai, kaip nusausinate rankas. Nesvarbu, ar nusiplovę rankas naudojate popierinius rankšluosčius, ar karšto oro džiovintuvą. Tačiau venkite naudotis bendrais rankšluosčiais. Namuose kiekvienas turėtų naudoti tik savo asmeninį rankšluostį, ypač kai yra ligonis. Kuo dažniau plaukite ir keiskite savo rankšluostį arba naudokite vienkartinius rankšluosčius ir servetėles.
Kiti apsisaugojimo nuo gripo ir peršalimo ligų būdai:
- vengti masinio susibūrimo vietų;
- laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo rekomendacijų (sulenkta ranka užsidengti burną, vėdinti patalpas);
- tinkamai ir dažnai plauti rankas;
- nešvariomis rankomis neliesti akių, nosies, burnos, gerai vėdinti patalpas;
- susirgus nedelsiant kreiptis į medicinos įstaigą;
- dėvėti medicinines kaukes.
Kuo naudingos medicininės kaukės?
Sergantieji, dėvėdami medicinines kaukes, kurios kosint ar čiaudint sulaiko kvėpavimo takų sekretus, gali apsaugoti šalia esančius žmones, o sveiki žmonės, slaugydami sergantį asmenį, dėvėdami medicininę kaukę sumažina tikimybę užsikrėsti infekcija. Medicininių kaukių efektyvumą užtikrina tik taisyklingas jų naudojimas.
Dėvint kaukę nelieskite jos rankomis. Įsidėmėkite, kad kaukė skirta tik individualiai naudoti. Sudrėkusią kaukę nedelsdami pakeiskite nauja – neliesdami kaukės paimkite už raištelių ar kilpelių. Panaudotas kaukes sudėkite į plastikinį maišelį ir išmeskite. Nuėmus kaukę būtina nusiplauti rankas su muilu ir vandeniu ar įtrinti alkoholiniu antiseptiku.
