Kaip informuoja „Sodros“ komunikacijos specialistas Saulius Jarmalis, šiemet nedarbingumo pažymėjimų išduota daugiau nei 509 tūkstančiai. Skaičius sergančiųjų smarkiai išsaugo praėjusią savaitę – buvo išduota apie 50 tūkstančių nedarbingumo pažymėjimų.
Palyginimui – praėjusių metų sausį išduota apie 390 tūkstančių nedarbingumo pažymėjimų, praėjusių metų gruodį – apie 268 tūkstančiai.
„Šią savaitę iki trečiadienio pietų buvo išduota apie 28 tūkstančiai nedarbingumo pažymėjimų. Pernai peršalimo ligų ir gripo pikas buvo anksčiau – sausio viduryje. Tuo metu per savaitę buvo išduota apie 40 tūkstančių nedarbingumo pažymėjimų, – sakė S. Jarmalis. – Praėjusių metų sausį vidutiniškai per savaitę buvo išduodama 36 tūkstančių pažymėjimų. Šią savaitę skaičius tikriausiai bus dar didesnis.“
Paprastina pacientų aptarnavimą
Kaip pasakojo Vilniaus Antakalnio poliklinikos direktoriaus pavaduotoja medicinai Ingrida Savickienė, sergamumas šiuo metu, lyginant su šių metų sausio mėnesiu išaugo. Sausio mėnesį Antakalnio poliklinikos šeimos gydytojai vidutiniškai per dieną priimdavo apie 1 800 pacientų, šių metų vasario 12 dieną poliklinikos šeimos gydytojų paslaugomis pasinaudojo 2 125 pacientai. Tai 18 proc. daugiau lyginant su laikotarpiu, kai gripo epidemija nebuvo paskelbta.
Apie 50 proc. pacientų Antakalnio poliklinikoje šiuo metu diagnozuojamas gripas.
„Siekdami sumažinti pacientų eilių problemas, atidžiai planuojame šeimos gydytojų darbo grafikus ir papildomai įtraukiame daugiau būtinosioms konsultacijoms skirtų laikų – kai pacientas karščiuoja ir konsultacija turi būti suteikta tą pačią dieną. Šiuo metu apie 35 proc. visų apsilankymų yra neplaniniai, – sakė I. Savickienė.
– Nedarbingumo pažymėjimus išduodame paprastesne tvarka – pacientas užregistruojamas gydytojo konsultacijai telefonu, specialistas susisiekia su pacientu, sudaro gydymo planą namuose ir išduoda nedarbingumo pažymėjimą 3 dienoms.“
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Viešosios komunikacijos tarnybos vyriausioji specialistė Eglė Audickaitė informavo, kad šiuo metu pacientų Šeimos medicinos klinikoje ir Skubios pagalbos skyriuje išties netrūksta.
„Skubios pagalbos skyriuje 30 proc. visos dienos pacientų sudaro asmenys, besiskundžiantys gerklės skausmu, karščiavimu, silpnumu, tačiau tai ne visada būna gripas. Neretai tai gali būti ir peršalimas, bet, žinoma, visus pacientus gydytojai tikrina, atlieka reikiamus tyrimus, – sakė E. Audickaitė.
– Kalbant apie Šeimos medicinos kliniką, pacientų sulaukiama tikrai nemažai, todėl siekiant apsaugoti ir pačius pacientus, ir darbuotojus, yra dalinamos specialios medicininės kaukės.
Lyginant šiuos ir praėjusius metus tuo pačiu laikotarpiu, pacientų Šeimos medicinos klinikoje dirbantys gydytojai sulaukia daugiau.“
Kauno klinikų gydytojai pastebėjo, kad šiemet daugiau serga vaikai – nuo naujagimių iki 4 metų amžiaus vaikų. „Sulaukiame mažiau gripu sergančių mokyklinio amžiaus vaikų, kurie dėl paskelbto karantino mokyklose lieka namuose ir išvengia susirgimų“, – sakė E. Audickaitė.
Plaučių uždegimas – viena dažniausių komplikacijų
Užkrečiamų ligų ir AIDS centras (ULAC) primena apie gripą – neretai ši liga laikoma nerimta.
„Gripas – itin lengvai užkrečiama liga, plintanti oro lašeliniu būdu. Vienas gripu susirgęs žmogus gali užkrėsti keturis sveikus asmenis. Kasmet gripas susargdina 5–10 proc. suaugusiųjų ir net iki trečdalio vaikų, dažnai sukelia sunkių komplikacijų“, – sako ULAC direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas. – Apie gripą kalbame kiekvieną žiemą. Tačiau šią pavojingą užkrečiamąją ligą dažnai painiojame su kitomis infekcijomis.“
ULAC specialistai primena, kad nuo kai kurių infekcijų, sukeliančių plaučių uždegimą, galima apsisaugoti skiepijantis. Plaučių uždegimą (pneumoniją) – gali sukelti virusai, bakterijos ir grybeliai. Sukėlėjai plinta įvairiais būdais, tačiau dažniausiai galima užsikrėsti nuo sergančio čiaudinčio ar kosinčio asmens (oro lašeliniu keliu). Didžiausia rizika susirgti plaučių uždegimu kyla mažiems vaikams (iki penkerių metų), senyvo amžiaus bei tiems, kurių imuninė sistema nusilpusi dėl lėtinių ligų ar kitų sveikatos sutrikimų.
Per mažai skiepijasi
Nors Lietuvoje nemokamai nuo gripo skiepijami rizikos grupei priklausantys asmenys, šia galimybe pasinaudoti galėtų daugiau pacientų, sako gydytojai.
„Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, Kanadoje, Stokholme ir Suomijoje atliktas vakcinos efektyvumo vertinimas rodo, kad šiai dienai gripo vakcinos efektyvumas yra 30-42 proc., priklausomai nuo šį gripo sezoną cirkuliuojančių gripo viruso tipų (potipių). Vakcinos efektyvumas B tipo gripo virusui yra 35-55 proc., nepaisant to, kad cirkuliuojanti B/Yamagata padermė nėra trivalentė- je sezoninės gripo vakcinos sudėtyje“, – prof. dr. S. Čaplinskas.
ULAC primena, kad skiepytis gripo vakcina dar nevėlu, nes reikia maždaug dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūnai kovai su gripo virusu. Užsikrėtus gripo virusu susergama po 1-3 dienų, todėl pasiskiepijęs asmuo gali ankščiau susirgti nei susiformuos antikūniai po gripo vakcinos įskiepijimo.
Gyventojai, priklausantys rizikos grupėms ir norintys pasiskiepyti, turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Šiems rizikos grupių asmenims rekomenduojama skiepytis kiekvieną gripo sezoną. Jie skiepijami nemokamai (valstybės lėšomis):
- 65 m. ir vyresni asmenys;
- nėščiosios;
- asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose;
- asmenys, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų, onkologinėmis bei imunitetą pažeidžiančiomis ligomis;
- sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.
Kaip apsisaugoti?
Per nešvarias rankas plinta apie 80 proc. infekcinių ligų. Tyrimų duomenimis, rankų plovimas trečdaliu sumažina viduriavimo tikimybę ir penktadaliu – sergamumą kvėpavimo takų ligomis.
„Dėl netinkamos rankų higienos ir prastų rankų plovimo įgūdžių padidėja rizika susirgti ne tik šigelioze, hepatitu A, virusinėmis žarnyno infekcijomis (rotavirusine bei norovirusine infekcija), bet ir gripu, kitomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis“, – aiškino ULAC direktorius prof. dr. S. Čaplinskas.
Rankas būtina plauti visada, kai jos yra nešvarios, prieš valgį, pasinaudojus tualetu, prieš ir po maisto (ypač žalios paukštienos, kiaušinių, mėsos, žuvies) gaminimo, po darbo su nešvariais indais ar stalo įrankiais, prieš vaiko maitinimą, pakeitus vystyklus, grįžus iš lauko, kiemo, daržo ar sodo, pasinaudojus visuomeniniu transportu, pabuvus viešose vietose, pabendravus su sergančiu žmogumi, po ir prieš žaizdos sutvarkymą, po nosies valymo (kosint ar čiaudint), pažaidus su gyvūnais.
Atkreipkite dėmesį į tai, kaip nusausinate rankas. Nesvarbu, jei nusiplovę rankas naudojate popierinius rankšluosčius arba karšto oro džiovintuvą. Tačiau venkite naudotis bendrais rankšluosčiais. Namuose kiekvienas turėtų naudoti tik savo asmeninį rankšluostį, ypač, kai namuose yra ligonis. Kuo dažniau plaukite ir keiskite savo rankšluostį arba naudokite vienkartinius rankšluosčius ir servetėlės.
ULAC pateikia dar kelis būdus, kaip galima apsisaugoti nuo gripo, peršalimo bei kitų ligų: vengti masinio susibūrimo vietų, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo rekomendacijų, tinkamai ir dažnai plauti rankas, nešvariomis rankomis neliesti akių, nosies, burnos, gerai vėdinti patalpas, susirgus, nedelsiant kreiptis į medicinos įstaigą, dėvėti medicinines kaukes.
Sergantieji, dėvėdami medicinines kaukes, kurios kosint ar čiaudint sulaiko kvėpavimo takų sekretus, gali apsaugoti šalia esančius žmones, o sveiki žmonės, slaugydami sergantį asmenį, dėvėdami medicininę kaukę sumažina tikimybę užsikrėsti infekcija. Tačiau svarbu prisiminti, kad medicininių kaukių efektyvumą užtikrina tik taisyklingas jų naudojimas.
Dėvint kaukę nelieskite jos rankomis. Įsidėmėkite, kad kaukė skirta tik individualiam naudojimui. Sudrėkusią kaukę nedelsiant pakeiskite nauja – neliečiant kaukės paimti už raištelių ar kilpelių. Panaudotas kaukes sudėkite į plastikinį maišelį ir išmeskite. Nuėmus kaukę būtina nusiplauti rankas su muilu ir vandeniu ar įtrinti alkoholiniu antiseptiku.
Griežtai apie antibiotikus: neužsiimkite savigyda!
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras primena, kad antibiotikai nėra vaistai, skirti gydyti virusines infekcines ligas, įskaitant gripą. Antibiotikai yra efektyvūs vaistai nuo bakterinių infekcijų.
Tik gydytojas nustato ligą ir kada būtina, skiria antibiotikų.
Netinkamas antibiotikų vartojimas didina atsparumo antibiotikams atsiradimo riziką. Viso to pasekmė – ateityje galime neturėti veiksmingo gydymo. Antibiotikai turi šalutinį poveikį (pvz. – viduriavimą). Prieš vartojant antibiotikus visada reikia pasitarti su gydytoju.
Antibiotikai turi būti vartojami tik gydytojui paskyrus ir pagal nurodymus. Atminkite: antibiotikus vartokite atsakingai! Antibiotikų vartojimas kelia riziką atsirasti bakterijų atsparumui, todėl itin svarbu nevartoti antibiotikų dėl klaidingų nuostatų ar netinkamai.
Antibiotikus galima vartoti tik paskyrus gydytojui ir pagal nurodymus, siekiant išlaikyti jų veiksmingumą ateityje.
Negalima vartoti antibiotikų likučių. Jei po gydymo kurso jums liko antibiotikų, neišmeskite jų, o nuneškite į vaistinę.
Daugiau informacijos apie gripą – rasite čia.
