„Nepaisant grėsmingos statistikos, vis dar diskutuojama ar/ kam reikia skiepytis nuo gripo, nes visuomenė neįvertina gripo rizikos ir mano, kad tai paprasta ir lengva liga. Taip, gripo virusas nuolat kinta, todėl gripas yra nenuspėjamas. Tačiau net ir mažiausia apsauga nuo šios sunkios infekcinės ligos yra geriau nei jokios“, - teigė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas, rašoma pranešime spaudai.
Jis priminė, kad visi nuo gripo komplikacijų Lietuvoje mirę asmenys buvo arba nevakcinuoti, arba liko nežinomas jų vakcinacijos statusas, nors jie priklausė rizikos grupei ir turėjo galimybę pasiskiepyti nemokamai.
Gripo infekcija gali sukelti daug nepageidaujamų pasekmių, ypatingai senyvo amžiaus žmonėms, kurių dauguma serga lėtinėmis ligomis. Gripo virusas gali išprovokuoti trombembolines ligas ir jų komplikacijas, tokias kaip miokardo infarktas arba insultas, taip pat gali sukelti lėtinių gretutinių ligų paūmėjimą. Visa tai didina brangiai visuomenei kainuojančios hospitalizacijos apimtis ir mirties atvejų padidėjimą. Net du trečdaliai senyvo amžiaus žmonių hospitalizacijų gripo sezono metu įvyksta ne dėl pačios gripo infekcijos, o dėl gretutinių lėtinių ligų paūmėjimo, kurį sukėlė gripo virusas
Jau seniai įrodyta, kad vakcinacija nuo gripo sumažina hospitalizacijos ir mirties riziką,
ULAC duomenimis, Lietuvoje 2016-2017 m. gripo sezono metu paskiepyti 109 877 rizikos grupei priklausantys asmenys: 56,6 proc. 65 m. ir vyresnių asmenų, 27,4 proc. asmenų iki 65 m. sergančių lėtinėmis ligomis, 11,7 proc. sveikatos priežiūros darbuotojų.
Nuo 2017 m. rugsėjo iki 2018 m. sausio 1 d. iš valstybės įsigytų 123 470 sezoninio gripo vakcinų dozių buvo įskiepyta 120 838 (97,9 %). Daugiausiai pasiskiepijo asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis (90 003), pvz., širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis ir kt. Šį gripo sezoną savo lėšomis nuo gripo pasiskiepijo 28 304 suaugusieji. Praėjusį 2016-2017 m. gripo sezoną šis skaičius siekė 19 247 asmenų.
