Kispeptinas, kuris dar vadinamas „bučinių hormonu“, anksčiau buvo siejamas su lytiniu brendimu ir vaisingumu, bet nauji tyrimai rodo, kad jis gali padėti moterims, kenčiančioms nuo itin mažo lytinio potraukio, kitaip tariant, turinčioms hipoaktyvų seksualinio potraukio sutrikimą (HSPS), rašo dailymail.co.uk.

Norint sustiprinti seksualinę aistrą, moterims kartais skiriama testosterono, tačiau jis turi „vyriškų“ šalutinių poveikių, įskaitant padidėjusį plaukuotumą ir žemesnį balsą. Potencialios kispeptino komplikacijos nėra žinomos.

Studijos autorė, profesorė Julie Bakker iš Belgijos Lježo universiteto sakė: „Moterims, kenčiančioms dėl silpno lytinio potraukio, nėra gerų gydymo metodų“.

„Atradimas, kad kispeptinas kontroliuoja tiek potraukį, tiek seksualinę aistrą, atveria naujas jaudinančias galimybes kuriant gydymą nuo mažo seksualinio potraukio“, – teigė ji.

Manoma, kad nuo HSPS kuriuo nors gyvenimo momentu Didžiojoje Britanijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose kenčia iki 40 proc. moterų. Nuo 5 iki 15 proc. moterų jis kankina nuolat.

Šis hormonas skatina seksualinį elgesį

Mokslininkai nustatė, kad pelių patelėms kispeptinas skatino tiek potraukį, tiek seksualinį elgesį.

Jie taip pat pastebėjo, kad feromonus (cheminius kvapus) gamina patinėlių smegenų ląstelės, kurios perduoda signalą kitoms nervų ląstelėms, vadinamoms neuronais.

Šie signalai, vadinami gonadotropiną išskiriančio hormono neuronais, sustiprina lytinį potraukį.

Šie neuronai taip pat perduoda šį signalą ląstelėms, kurios gamina neuromediatorių – azoto oksidą, skatinantį seksualinį elgesį.

Pelės buvo pasirinktos kaip naktiniai gyvūnai, kurie itin vadovaujasi feromonais, kad identifikuotų partnerius.

Naujos galimybės gydant mažą seksualinį potraukį

„Moterims, kenčiančioms dėl silpno seksualinio potraukio, nėra gerų gydymo metodų“, – sakė profesorė J. Bakker. – Atradimas, kad kispeptinas kontroliuoja tiek potraukį, tiek seksualinę aistrą, atveria naujas jaudinančias galimybes kuriant gydymą nuo mažo seksualinio potraukio.“


Studijos autorius, profesorius Ulrichas Boehmas iš Vokietijos Saro universiteto pridūrė: „Iki šiol buvo mažai žinoma, kaip smegenys susieja ovuliaciją, patrauklumą ir seksą. Dabar žinome, kad vienintelė molekulė – kispeptinas – kontroliuoja visus šiuos aspektus per skirtingas smegenų grandines, veikiančias lygiagrečiai viena kitai“.

Tyrimų rezultatai buvo paskelbti žurnale „Nature Communications“.

Kas yra hipoaktyvus seksualinio potraukio sutrikimas?

Hipoaktyvus seksualinio potraukio sutrikimas (HSPS) diagnozuojamas tuomet, kai moteris ilgą laiką nesidomi seksu ir tai pradeda kelti asmeninę kančią ir kenkti jos santykiams su vyru.

HSPS turi ne vieną priežastį, bet dažnai jį nulemia kokia nors pagrindinė liga, pavyzdžiui, vėžys, ar vaistai, kurie slopina lytinį potraukį. Jis gali būti susijęs ir su hormonų pokyčiais menopauzės ar nėštumo metu.

HSPS įtakos turi ir tokios psichinės ligos kaip depresija bei emocinis stresas, kurį gali sukelti partnerio neištikimybė ar seksualinis smurtas.

Norint sušvelninti HSPS, reikėtų gydyti pamatinę ligą ir spręsti psichologines problemas. Šiuo atveju padėti gali sekso terapeutas. Kartais skiriamas ir hormoninis gydymas estrogenu bei progesteronu. Testosterono terapija moterims JAV nėra patvirtinta.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (41)