Atsakymas
Kojų mėšlungio priežasčių gali būti įvairių, todėl neretai būna pakankamai sudėtinga nustatyti tą, kuri šią problemą sukėlė būtent jums. Daliai mėšlungis pasireiškia dėl nepakankamo raumenų mankštinimo ir prastos kraujotakos. Kitiems rūpesčių išvengti nepavyksta dėl pernelyg aktyviai mankštinamų raumenų. Dehidratacija ir itin svarbių maistingųjų medžiagų, pavyzdžiui magnio, trūkumas – tai dar kelios galimos mėšlungio priežastys.
Jei bėdų dėl kraujotakos neturite, vartojate pakankamai skysčių, jūsų mityba subalansuota ir pasižymi dideliu žaliųjų lapinių daržovių kiekiu, tikimybė patirti itin stiprų mėšlungį reikšmingai sumažėja, rašo „The Daily Mail“. Privalome trūkumas lėtina kraujotaką, todėl ima varginti mėšlungis. Taigi kilias dienas per savaitę būtina skirti laiko vidutinio intensyvumo ar intensyvioms mankštoms. Būtina užtikrinti fizinį aktyvumą, pavyzdžiui, išsiruošti į ilgesnius pasivažinėjimus dviračiu, reguliariai lankytis sporto salėje (nepamirškite atkreipti dėmesį į bėgtakį periodiškai didinant greitį). Ne ką mažiau reikšminga kiekvieną dieną apie 10 minučių skirti tempimo pratimams. Itin svarbu tam skirti laiko ir dėmesio po bėgiojimo ar važinėjimo dviračiu. Tokie pratimai padeda sureguliuoti kraujotaką tokiu būdu suteikiant raumenims galimybę atsigauti po intensyvios treniruotės.
Klausimas
Man penkiasdešimt keleri, niekada nesu mankštinęsis dėl tam tikrų veiksnių, tarp kurių depresija, darbo praradimas ir šeimos nario mirtis. Nėra poreikio mažinti svorį, bet svarstau galimybę ko nors imtis, nes man trūksta raumenų masės ir rankų bei kojų stiprumo. Nuo ko būtų galima pradėti tai daryti lėtai? Asmeninio trenerio paslaugomis negaliu pasinaudoti dėl finansinės padėties.
Atsakymas
Gyvenimas dažnai būna tiesiog neatsiejamas nuo mankštos. Vis tik ligos ir traumos gali pakenkti mūsų fiziniams pajėgumams, o netektys, asmeninės ir su darbu susijusios problemos neretai iš mūsų atima bet kokį norą atsikelti nuo sofos. Iš tiesų šiems neigiamiems jausmams pasiduodame visiškai be reikalo, nes judėjimas padeda išsivaduoti iš emocinių ir fizinių negalavimų pančių.
Darbas su treneriu jokiais būdais nėra privalomas. Dėliodami savo mankštinimosi planą nepamirškite kelių dalykų, padėsiančių viską atlikti tinkamai. Paprasčiausias kiekvienam prieinamas variantas – išeiti į lauką ir pasivaikščioti. Idealu, jei netoliese pavyktų rasti kalvotesnių vietų, kur būtų galima praleisti 30-60 minučių vaikštant skirtingu reljefu. Šis elementarus variantas padės sustiprinti raumenis, atvers plaučius, prisidės prie energijos deginimo ir suaktyvins širdies darbą.
Pradžiai pakaks trijų mažiausiai 30 minučių trunkančių pasivaikščiojimų, o intensyvumo lygmuo turėtų būti toks, kad jums pasidarytų karšta, suprakaituotumėte ir imtų trūkti oro. Patikėkite, tokia paprasta mankšta pagerins nuotaiką ir bus labai naudinga fiziškai. Nepriklausomai nuo to, ar planuojate bėgioti, važinėti dviračiu ar plaukioti, pradėti rekomenduojama nuo vaikščiojimo, nes būtent jis leis pagerinti fizinio aktyvumo lygmenį nesukeliant jokio rimtesnio pavojaus sveikatai.
Tada galima pereiti prie kitų pratimų, kuriuos patartina atlikti tris kartus per savaitę. Pritūpimai šlaunims ir sėdmenims, atsispaudimai krūtinei ir rankoms, lentos pratimas neatkeliant kojų – nugaros ir pilvo raumenims. Kiekvienam pratimui atlikti skirkite po 20-30 sekundžių, sesijas kartokite 3-4 kartus. Šiuos pratimus derėtų atlikti po pasivaikščiojimo, kai raumenys jau būna tinkamai apšilę. Taigi įdėdami minimalų kiekį pastangų pajusite energijos padidėjimą vos per savaitę, o tai savo ruožtu neabejotinai taps įkvėpimu ir suteiks pasitikėjimo savimi bei ryžto ir toliau siekti užsibrėžtų tikslų.
