Sotu, nesiginčijame, tačiau ar mitybiškai suderinta? Pateikiame abi istorijos puses ir sprendimą priimkite patys.

Istorija tęsiasi

Pirmadienį A. Tapinas papildė garsiai nuskambėjusią istoriją. Feisbuke jis juokavo, kad Jurbarkas kontraatakuoja.

„Neapsikentęs šmeižto „Kretingos maistas“, Jurbarko ligoninės vadovybė ir Jurbarko rajono savivaldybės meras pakilo į kovą. Priemonės, deja, primena sovietmetį – kalti tie, kurie paviešino, tik ne mes, o mes patikrinom ir viskas super. „Kretingos maistas“ ir ligoninės vadai teigia, kad aš juos apšmeižiau. Nelabai įsivaizduoju, kaip gali būti šmeižtas pačios pacientės padaryta nuotrauka, bet OK, duokit į teismą, aiškinsimės.

„Galbūt čia ne Jurbarko ligoninės maistas“ – turi versiją „Kretingos maistas“. Taip, aš sufabrikavau nuotrauką, duoną paėmiau iš Pagėgių, košę iš Tauragės, viską sumontavau ir įtikinau vietinius žmones, kad įsidėtų šitą montažą pas save.

„Padažas administracijos prašymu buvo įmaišytas į košę, o šalia buvo patiekta riekės duonos, nes pacientai mėgsta užkąsti. Valgiaraštis derintas su dietistais“ – sako Jurbarko ligoninės vadovo pavaduotoja. Tai vis dėlto čia jūsų maistas? Ir dar – parodykit, labai prašau, man dietistą, kuris sakytų: „bulvių košė plius juoda duona, tai geriausia kombinacija, kokia tik gali būti“. Ir dar - labai profesionaliai įmaišytas padažas. Maišytojui sveikinimai.

„Mūsų dėmesys yra maisto ir paslaugos kokybei, o ne pelno siekimui“ – sako „Kretingos maistas“. Na, prisiprašėt, nepatingėsim prasieiti pro visus skundus, kuriuos dėl „Kretingos maisto“ yra gavę inspektoriai. Gerieji samariečiai“, - rašo A. Tapinas, cituodamas portalo lrytas.lt straipsnį.

Žurnalistas, laidų vedėjas tęsia: „Ir atkirtį vainikuoja šiandien įvykęs Jurbarko mero Skirmantas Mockevičius neplanuotas vizitas į ligoninę. Aišku, apie jį niekas nežinojo. Niekas nežinojo, nes tokiame mieste kaip Jurbarkas, kur visi vieni kitus pažįsta, tikrai niekas nesužinojo, kad „tuoj į mūsų ligoninę atvažiuos ponas meras“. Slaptumą taip pat užtikrino ryte iškabinta mero darbotvarkė su jo vizito į ligoninę laiku.

O pats vizitas, kaip suprantu, buvo tiesiog kopija Benderio vizito į senučių namus, kur „senutės valgė košę ir su dideliu apetitu“.

Merui maistas labai patiko, tik buvo šiek tiek per prėskas. Tiesa, dietistui, matyt, buvo išeiginė, nes košės su duona meras negavo. Ir, žinoma, kaip pridera, meras klausinėjo pacientų, mažųjų ligonių ir niekas neišreiškė nė vieno nusiskundimo.

Tad virš Jurbarko ligoninės giedras dangus ir girdėti tik ligonių padėkos „Kretingos maistui“. Visa kita šmeižtas“, - ironizavo jis.

Niekas nevertė valgyti tos duonos

VšĮ Jurbarko ligoninės vadovas, vyriausiasis gydytojas Aivaras Šlekys buvo kiek nepatenkintas, kad A. Tapinas pats ligoninėje nesilankė ir savo įrašais galimai suklaidino visuomenę. Jo teigimu, situacija ne ideali, tačiau nuotrauka esą kiek iškreipia tikrovę.

„Realybė buvo kiek kitokia. A. Tapinas, neįsigilinęs, o paėmęs bet ką, kas jam buvo pristatyta, paskleidė kaip tikrą produktą, informaciją – tai skambėjo keistai. Pirmiausia, ten ne pusryčiai, o vakarienė. Antra, nuotraukoje – ne pilnas vaizdas, o tik dalis patiekto maisto. Buvo ir kefyras. Trečia, galbūt duoną į atskirą lėkštę reikėjo įdėti. Čia jau žmogaus pasirinkimas, ją valgyti ar ne. Kefyras ir bulvių košė – Lietuvoje, man atrodo, ir senais laikais tai valgė, ir nebuvo problema“, - kalbėjo A. Šlekys.

Pašnekovui susidarė įspūdis, kad žmonės smerkia ligoninės maistą dėl to, jog mano, kad nuotraukos turinys – visos dienos meniu.

„Nenoriu ginti, kad „Kretingos maistas“ yra idealus. Nėra idealus. Buvo problemų, skundėmės ir žodžiu, ir raštu. Skundėmės ir Veterinarijos tarnybai dėl jų maisto. Pagerėdavo maistas, tada vėl pablogėdavo. Visada buvo toks bangavimas. Tačiau niekas negali pakeisti, kuris numato, kaip reikia pirkti paslaugas. Įsigijimą lemia žemiausia kaina“, - aiškino jis.

Vieno paciento maisto davinys dienai kainuoja 3,68 euro.

„3,68 euro – tiek skirta maistui per vieną lovadienį. Per dieną žmogus maitinamas iš ryto, per pietus ir vakare“, - informavo jis.

A. Šlekiui pasufleravus, kad didžioji diskusija, bent jau socialiniuose tinkluose, kilusi ne dėl nuotraukos išbaigtumo ir maisto kainos, o būtent dėl ingredientų suderinamumo. Žmonės natūraliai kėlė klausimą, ar paciento sveikstančiam organizmui yra logiška tiekti bulvių košę su duona.

„Yra nustatytos dietinės lentelės, pagal kurias yra numatoma pati mityba. Ten nustatyta, kokia turi būti ta mityba. Kiek žinau, rekomendacijos yra SAM puslapiuose ir maisto tiekėjai tuo vadovaujasi“, - teigė pašnekovas.

„Duonos riekės niekas neliepė valgyti, aš nežinau, kam ją įdėjo prie bulvių košės. Bet niekas tikrai neprievartavo jos valgyti“, - sakė jis.

Paprašytas žmogiškai (o ne kaip įstaigos vadovas) įvertinti ligoninės maistą, pašnekovas sutiko, kad šis galėtų būti geresnis.

„Aš galvočiau, kad visgi jį reikėtų peržiūrėti. Sutinku su tuo, kad tai nėra pakankamai gera sistema perkant maistą. Gaunasi, kad iš vieno-dviejų dalyvių šioje rinkoje (2-3), nėra didelės konkurencijos. Mes irgi kažkada turėjome virtuvę, bet tapo per brangu patiems gaminti maistą per viešuosius pirkimus. To atsisakėme ir pirkome šią paslaugą. Iš pradžių buvo daug problemų, kol mums pasisekė suderinti savo pozicijas dėl maitinimo. Bet dėl mitybos nuolat išlieka tie dalykai. Nežinau, ar už tokią kainą galima pagaminti kažką geriau, ar visgi kažkas ne taip viešuosiuose pirkimuose. Negali būti laimėjimas vien pagal mažiausią kainą, turėtų būti ir kokybės kriterijus“, - įsitikinęs jis.

Pusryčiai, vadovo teigimu, būna „silpnesni“ - dešra, sūris, duona su sviestu, pietums tiekamas sotesnis maistas – plovas, troškinys, cepelinai, kugelis, vištiena.

„Na, nėra tai labai didelis pasirinkimas. Kai ligoninėje guli trumpai (iki 15 dienų), tas maistas gal ir neįgrysta. Ilgiau gulintiems, pavyzdžiui, slaugos ligoniams, tikiu, maistas gali pabosti. Kokybė, sakyčiau ir norėčiau, kad būtų geresnė“, - atvirai dėstė jis.

Rudenį ligoninė vėl skelbs naują konkursą maisto paslaugoms tiekti. Vadovas su šypsena sakė, kad veikiausiai jį laimės ta pati įstaiga, nes ir vėl pasiūlys mažiausią kainą.

„Įstatymai tave įstato į tam tikras ribas, neturi pasirinkimo“, - reziumavo A. Šlekys.

Įmonės „Kretingos maistas“ svetainėje rašoma, kad „dietos parengiamos pagal medžiagų apykaitos sutrikimus ir organizmo maistinių medžiagų poreikį.

Valgiaraščiai sudaromi atsižvelgiant į rekomenduojamas suaugusiems ir vaikams paros energijos ir maistinių medžiagų normas, vidutiniu maisto produktų rinkinio vienam pacientui Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigose patvirtintomis Lietuvos sveikatos apsaugos ministro“.

Štai iš ko galite rinktis:

DIETOS: 1.Pagrindinė dieta: 1.1. Sveikų žmonių mityba (P1). 1.2 Nėščiųjų ir žindyvių mityba (P2). 1.3. Vyresnio ir senyvo amžiaus žmonių mityba (P3). 1.4 Vegetarinė dieta (P4). Pagal pagrindinę dietą įvertinama modifikuotos dietos vertė.

Atskira dietų grupė koreguojama pagal maisto konsistenciją: (Sm) – skystas maistas, (Ptm) – pusiau skystas trintas maistas, (Tm) – tirštas trintas maistas. Prie maisto konsistenciją koreguojančių dietų priskiriamos ir pooperacinės dietos – Pa, Pb, Pc.

„Dietų tikslas yra aprūpinti organizmą reikiamu nutrientų ir energijos kiekiu. Pagrindinė dieta modifikuojama įvairiais atvejais: esant kalorijų disbalansui, sutrikus maisto virškinimui ar nutrientų absorbcijai dėl virškinimo trakto ligų, esant nutrientų stokai.

Dietų pritaikymas yra įvairių formų: maisto konsistencijos pokyčiai, specifinių maisto produktų eliminavimas, per didelis ar per mažas maisto medžiagų vartojimas, maisto kiekio ir valgymo dažnumo suderinimas.

Siekiant racionaliau pritaikyti dietinį gydymą pacientams/klientams, skiriant modifikuotas subalansuotas dietas pagal medžiagų apykaitos sutrikimus ir atskirų maistinių medžiagų poreikius dietos sudaromos specializuota kompiuterine programa“, - rašoma jų svetainėje.

Apie kitų gydymo įstaigų maistą jau rašėme ne kartą. Kviečiame pasižvalgyti vaizdingoje galerijoje: