Žmonijos dominavimui planetoje nuolat buvo metami iššūkiai, rašo „The Guardian“. Pradedant Juodąja mirtimi (maro pandemija, siautusia 1347–1351 m.) ir baigiant ispaniškuoju gripu (gripo pandemija 1918–1920 m.), bet mes juos visus įveikėme. Prasidėjus XXI amžiui, kurį charakterizuoja pasauliniai žmonių tarpusavio ryšiai, tokių antpuolių tikimybė vėl yra padidėjusi. Per pastaruosius 17 metų mums teko kovoti su SŪRS (sunkiu ūminiu respiraciniu sindromu), Ebolos virusu, MERS (Artimųjų Rytų kvėpavimo takų sindromu), o pastaruoju metu – su paslaptingu, uodų platinamu Zikos virusu. Atrodo, kad šios ligos atsiranda iš niekur, bet sparčiai skina gyvybes. Visa tai turi vieną bendrą bruožą: tai beveik visada prasideda nuo gyvūnų ir peršoka ant žmonių, o parazitai, kurie geba puikiai šokinėti tarp gyvūnų ir žmonių, yra erkės.

Erkes dėl netvarkingų maitinimosi įpročių galima apibūdinti kaip panaudotus gamtos švirkštus. Dauguma erkių rūšių per savo gyvenimą pereina tris etapus ir kiekviename iš jų minta vis kitu šeimininku, tuo pačiu metu savo kraujyje surinkdamos pakeleivingus mikrobus. Erkės taip pat yra vienos labiausiai paplitusių užkrato pernešėjų Žemėje – jos aptinkamos visuose žemynuose, įskaitant atšiauriąją Antarktidą. Dėl šios visuotinio paplitimo ir patogeninių mikrobų surinkimo kombinacijos erkės yra vienos pavojingiausių parazitų planetoje.

Kodėl erkės? Kodėl dabar?

Erkės ilgą laiką buvo per mažai ištyrinėtos ir tik neseniai mes pradėjome suprasti, kiek daug įtakos jos daro mūsų sveikatai. Laimo liga oficialiai buvo aprašyta tik 1975 metais, o dabar, atrandant vis naujas erkių rūšis, kasmet ilgėja ir jų organizmuose randamų mikrobų sąrašas.

Laimo liga

Kintančios ekosistemos taip pat stumia erkes glaudesnių kontaktų su žmonėmis link. Bene akivaizdžiausius pokyčius kelia miškų kirtimai, kurie laukinę gyvūniją stumia arčiau žmonių. Su laukiniais gyvūnais keliauja ir erkės bei ligos, kurias jos platina.

Įtakos turi ir klimato pokyčiai: šylant klimatui, kai kurios erkių rūšys pradėjo plisti į teritorijas, kuriose anksčiau jų dauginimąsi stabdydavo žiemiškos temperatūros. Nyksta ir geografinės ribos, kai spartus transportas susieja regionus, kurie anksčiau būdavo vieni nuo kitų izoliuoti. Tai suteikia erkėms lengvą galimybę kirsti sienas ir plisti į naujus arealus, kurių jos dar nebuvo užkariavusios.

Trumpiau tariant, mūsų manipuliacijos aplinka sukūrė sąlygas erkių sukeltai sveikatos krizei.

Erkės gali nešiot itin platų spektrą žmogaus patogenų, įskaitant bakterijas, virusus ir pirmuonis. Ilgame žmogaus susirgimų, kuriuos sukelia erkės, sąraše išsiskiria kelios pavojingos ligos.

Laimo liga

Laimo liga gali turėti įvairių formų. Geriausiai žinomas jos simptomas yra raudona apvali dėmė, vadinama migruojančia eritema, kuri nekelia nei skausmo, nei niežulio.

Kiti Laimo ligos simptomai: galvos skausmai, kurtumas, paralyžius, raumenų skausmai, širdies komplikacijos.

Erkinis enfefalitas

Kaip anksčiau rašė DELFI, erkinį encefalitą sukelia virusas, kuris perduodamas iš karto tik įsisiurbus šiuo virusu infekuotai erkei. Liga prasideda į gripą panašiais simptomais. Nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos požymių praeina 2–28 dienos, vidutiniškai 7–14 d. Vėliau atsiranda įvairūs galvos ir nugaros smegenų ir jų dangalų pažeidimai: meningitas, meningoencefalitas, meningoencefalomielitas.

Patikimiausia apsauga nuo erkinio encefalito viruso – skiepai. Nevakcinuotiems žmonėms erkinio encefalito sezono metu (kovo – lapkričio mėnesiais) patariama nevartoti maistui nepasterizuoto ar nevirinto ožkų, karvių pieno. Piene ir pieno produktuose encefalito virusas išsilaiko iki dviejų mėnesių, nes yra atsparus rūgštinei terpei, virinant pieną virusas žūsta per 2 minutes.

Kaip pašalinti erkę?

Dauguma erkių neplatina ligų ir nesukelia rimtų sveikatos problemų, tačiau labai svarbu ištraukti erkę, kai tik ją pastebite.

1. Pincetu suimkite erkę kiek įmanoma arčiau jo galvos. Jūsų tikslas – pašalinti visą erkę, kartu su jos galva ir burna.

2. Lėtai ir atsargiai patraukite erkę į viršų vienodu ir tolygiu judesiu. Pasistenkite jos nesukti, nes erkė gali perlūžti.

Kraujo prisisiurbusi erkė

Nors žinios apie Laimo ligą paskatino atidžiau ištyrinėti ją sukeliančias bakterijas ir dažniau tirti pacientus, ji tapo dviašmeniu kardu, kai ją užgožė ne ką mažiau pavojinga liga kaip dėmėtoji šiltinė, dar vadinama erkių platinama riketsioze. Dėmėtąją šiltinę sukelia virtinė skirtingų bakterijų, paplitusių visame pasaulyje. Deja, dėmėtoji šiltinė pasižymi labai panašiais simptomais, kaip ir Laimo liga: bėrimu, sąnarių ir raumenų skausmais, nuovargiu. Nors žmonės miršta retai, jei dėmėtoji šiltinė gydoma tokiais antibiotikais kaip doksiciklinas, mirčių gali pasitaikyti, jei liga neteisingai diagnozuojama ar trūksta adekvačios medicinos infrastruktūros.

Babeziozė yra dar viena plintanti liga, kurią sukelia pirmuonys, vadinami babezijomis. Ši rūšis yra artima mikrobams, kurie sukelia maliariją. Gydytojai retai tikrina žmones dėl šios ligos ir jos paplitimo mastai tarp žmonių yra nežinomi. Kai kurie mokslininkai mano, kad jie gali būti kur kas didesni, negu rodo dabartiniai rodikliai. Sergamumas šia infekcija gali būti įvairus: ketvirtadalis apsikrėtusių suaugusiųjų visai nejaučia jokių simptomų, o kiti ligoniai nuo jos gali mirti. Iš tikrųjų žmonėms pasireiškianti babezija vis dar yra nepakankamai ištyrinėta. Prie to prisideda ir tai, kad šią ligą sukelia kelių rūšių babezijos, o jos ženklai ir simptomai būna įvairūs ir nėra išskirtiniai – karščiavimas, nuovargis, anemija ir pykinimas. Visa tai būdinga ir kitoms ligoms.

Erkės yra labai paplitusios, pavojingos ir atsidūrusios arti žmonių. Taigi turime suvokti, kad kita visuomenės sveikatos krizė gali atsėlinti iš mūsų kiemų, o ne iš atokių džiunglių Afrikoje ar Azijoje.

Radus įsisiurbusią erkę, rekomenduojama kuo skubiau ją pašalinti. O kad neliktų abejonių, praėjus 3–5 sav. po erkės įkandimo kviečiame atvykti į Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją, adresu Gėlių g. 9, Vilnius ir pasitikrinti dėl erkių pernešamų ligų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (62)