Pirma patirtis – 17-os metų. Nors dalis paauglių iš jos tyčiojosi, kad stora, tie, kuriuos laikė draugais, buvo nepatenkinti, kai mergina ėmė keisti požiūrį į save, kai vis labiau pasitikėjo savimi. Jie ėmė sakyti, kad merginai nereikia mesti svorio.
„Septyniolikos svėriau apie 107 ar 108 kilogramus. Tikrai daug, bet, kai apsisprendžiau keistis, labai palaikė mama, ji net kartu keitė mitybą. Tuomet buvau tikrai naivi, maniau, kad visi žmonės geri, todėl labai nustebau, kai ėmus mažėti svoriui dalis žmonių iš draugų rato pradėjo sakyti, kad man to nereikia, negražiai vadino. Gal kai kurios merginos pavydėjo, kad, numetusi svorio, sulaukiau daugiau vaikinų dėmesio. Liko tikri draugai ir tikros draugės. Pradžia tikrai buvo nelengva, bet aš savo pasiekiau ir per išleistuves pasipuošiau gražia suknele, – atvirauja Marija. – Buvo didelė ir aplinkinių įtaka – visos gražios, lieknos, o aš stora. Nuo pat mažumės buvau tokia, visada storiausia. Tikrai sulaukdavau daug patyčių dėl to – vadindavo karve, kitokiais negražiais žodžiais. Užsispyriau, kad galiu pasikeisti ir taip visiems įrodyti, jog įmanoma atrodyti taip, kaip dauguma.“
Iš nedidelio miestelio kilusi Marija sako, kad iš pradžių jai padėjo dietologė. Taip sutapo, kad mamai reikėjo apsilankyti pas dietologę dėl astmos, tad Marija sako ėmusi įkalbinėti mamą pasiimti pas gydytoją ir ją.
„Turėjau didžiulį norą, o realiai nė nežinojau, nuo ko pradėti. Dietologė man sudarė maitinimosi planą, tačiau po mėnesio keičiau mitybą. Jai padedant ėmiau laikytis ritmo, valgyti penkis kartus per dieną, stebėjau, kiek išgeriu vandens. Bet ne visas maistas tiko. Pavyzdžiui, varškė man netiko, nuo jos prastai jaučiausi, streikuodavo virškinimas. Gal organizmui buvo šokas, tad ėmiau labiau valgyti, ką ir anksčiau, tik gerokai mažesnėmis porcijomis ir su gerokai daugiau daržovių. Tuomet jokių bėdų su virškinimu nebeturėjau, o svoris pamažu krito“, – atvirauja Marija ir pripažįsta, kad toli gražu ne viskas paprasta.
Marija sako, kad greitais užkandžiais ir pusgaminiais niekada per daug nepiktnaudžiavo, aišku, picos su draugais, iki pasiryžo permainoms, neatsisakydavo. Visgi didžiausias jos priešas buvo nepastovumas.
„Iki susiėmiau, valgiau bet kada. Galėdavau dieną visai nevalgyti, o vakare prisikirsdavau, kiek telpa. Sutvarkius režimą, viskas pasikeitė. Kalorijų niekada neskaičiavau – man tai atrodo žvėriškas darbas, tačiau svėriau maistą (taip daryti patarė dietologė). Porcijos dydžių griežtai laikiausi. Be to, dietologė liepė atsisakyti bulvių, bet po mėnesio aš jas vėl įtraukiau į mitybą, tiesiog reguliavau, kiek valgau. Iš patirties galiu pasakyti, kad galima valgyti viską, tik su saiku, nepersivalgant. Tada ir bulvė nėra priešas“, – sako Marija.
Jauna moteris sako, kad tikrai nebūtina aklai laikytis dietologų patarimų, nors jie tikrai daug ką reikšmingo pasako. Tiesiog kiekvienam žmogui maistas yra individualus dalykas. Be to, ne visi vienodai toleruoja tuos pačius produktus, tad, jei negali valgyti pieno produktų, tikrai neverta žaloti organizmo.
Ar svoris krito stabiliai? Marija sako, kad ne. Iš pradžių kilogramai po truputį tirpo, ji jau galėjo apsirengti ir mažesnio dydžio drabužius, tai tikrai kėlė pasitenkinimą ir stiprino motyvaciją nesustoti pusiaukelėje. Tačiau vienu metu svoris stabilizavosi ir kurį laiką kilogramai laikėsi „įsikibę“, kad ir ką ji darytų. Čia, anot Marijos, padėjo mama.
„Kai svoris nustojo kristi, net buvau sugalvojusi nevalgyti, bet mama gražiai paaiškino, kad taip daryti negalima. Ji buvo teisi. Pradėjusi vėl griežtai laikytis mitybos režimo, sulaukiau tos dienos, kada svoris ėmė tirpti. Ar sportavau? Truputį, lankiau muai tai (Muay Thai), buvo suburta moterų grupė. Be to, pasidariau judresnė, daugiau vaikščiojau, daugiau bendravau su draugais, su malonumu eidavau ir į šokius“, – atvirauja jauna moteris.
Marija neslepia, kad apsirengus išleistuvių suknelę, kai jau svėrė 78 kilogramus, apėmė nepaprastai geras jausmas.
„Tik numetusi penkiolika kilogramų pradėjau stebėti ne tik svorį, bet ir matuoti apimtis. Iki to tiesiog nesugalvojau; tik pasimatavusi drabužius suprasdavau, kad iš įpročio pasiimu per didelio dydžio. Kai numečiau svorio, išleistuvėms specialiai išsirinkau gražią suknelę ir labai gerai jaučiausi pagaliau būdama liekna“, – dalijosi Marija.
Dar vienas dalykas, į ką būtina atkreipti dėmesį, – cukrus. Marija sako, kad jei jau norite jogurto, bet nenorite papildomų kilogramų, šiukštu nepirkite pirma neperskaitę etikečių. Mažiausia cukraus yra natūraliuose jogurtuose, o su uogomis ar kitais priedais jo pridedama kur kas daugiau.
Jauna moteris sako, kad pirma patirtis labai buvo naudinga. Tačiau pasidžiaugusi kelerius metus lieknesniu kūnu ji vėl ėmė griauti viską, ką pasiekė, nes išvyko mokytis ir dar ėmė dirbti. Vilniuje, anot jaunos moters, tempas tikrai buvo didžiulis, išlaikyti režimą tapo per daug sunku, tad nejučia per kelerius metus vėl ėmė augti kilogramai. O dar sužinojo, kad po širdimi nešioja kūdikį, tai apie jokias dietas nė minčių nebuvo. Abu su vyru labai laukė mažylio, beje, mylimas žmogus niekada nė neužsiminė apie jos svorį ir kad tai jam nepatinka. Moteris neslepia, kad yra labai laiminga sutikusi palaikantį ir supratingą širdies draugą, su kuriuo sukūrė šeimą.
Visgi susilaukusi mažylio ji vis tiek norėjo susigrąžinti buvusį lieknumą, tad po kelių mėnesių vėl ėmė daugiau dėmesio skirti maistui. Rezultatas pačią nustebino.
„Pirmą kartą apie 30 kilogramų atsikračiau maždaug per metus, o antrą kartą tą patį rezultatą pasiekiau per keturis mėnesius. Paties nėštumo metu nepriaugau daug svorio, jis buvo grįžęs iki to. Vyras nė karto nekomentavo apvalumų, tik, kai laukiausi, gražiai burbuliuku pavadindavo dėl pilvuko. Visgi norėjau vėl būti lieknesnė dėl savęs, tad susiėmiau“, – atvirauja moteris.
Po keturių mėnesių Marija vėl sveria 78 kilogramus, tačiau norėtų dar kiek sumažinti svorį, o mityba jau tapo jos įpročiu. Pasikeitė ir skonis – anksčiau sunku buvo atsispirti kvepiančiam picos gabalėliui, o dabar toks maistas jos nevilioja. O štai patiekalai su lašišomis ar tiesiog gabalėlis šios žuvies dabar yra didžiausias delikatesas. Vis dėlto Marija ja nepiktnaudžiauja, sako, kad svoris gali vėl imti augti tiesiog nustojus laikytis porcijų ir laiko režimo.
Kaip pasikeitė savijauta? Marija neslepia, kad visų pirma keičiasi pasitikėjimas savimi, be to, kur kas aktyviau norisi leisti laiką, o sporto salę dabar atstoja mažylis – vaikučiu reikia rūpintis, nešioti ir su juo žaisti.
„Tikiuosi, kad tai bus motyvacija kitoms moterims, kurios blogai jaučiasi dėl per didelio svorio. Tikrai verta pasistengti, tik nedarykite to dėl kitų – darykite tai visų pirma dėl savęs“, – sako Marija.
