Kad ir šiandien (ketvirtadienį, - red. past.) plačiai aptariamas paskutinis SAM teiktas teisės akto projektas dėl recepto rašymo ir paciento įgalinimo be teisės pasirinkti, kokiu vaistu gydytis jį skiriant pirmą kartą.
Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) šiandien Lietuvoje, beje, kaip ir daugumoje Europos Sąjungos (ES) šalių, yra pagrindinė mirties priežastis, sąlygojanti kas antro-trečio europiečio mirtį. Pagal paskutinius prieinamus registro duomenis, 2016 m. Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligos lėmė 64,4 proc. moterų ir 47,8 proc. vyrų mirčių. Europos populiaciniai tyrimai taip pat atskleidė, kad Lietuvoje vyrų gyvenimo trukmė yra mažiausia – siekianti vos 68,5 m., ir per paskutiniąją vertintą 2003–2013 m. laiko atkarpą vyrų gyvenimo trukmės pailgėjimas Lietuvoje tarp visų ES šalių buvo mažiausias – siekęs vos 2,1 m., arba tris kartus mažesnis nei Estijos.
Minėtame tyrime vertintas ir dar vienas rodiklis – tikėtina tolesnė gyvenimo trukmė 65 m. sulaukusių vyrų, kuri Lietuvoje vos 14,1 m. (mažesnė tik Latvijos – 13,9 m.), o didžiausias tikėtinos gyvenimo trukmės rodiklis Prancūzijoje – 19,3 m., arba šalyje, kurioje ŠKL nebėra pirmaujanti mirties priežastis. Kasmet pristatomas kiekvienos Europos šalies širdies indeksas puikiai išmatuoja arba bent jau atskleidžia širdies piliečių širdinę sveikatą. Priminsiu, jog širdies indeksas apima per 30 įvairiausių rodiklių, kategorizuotų į keturias grupes.
Pirmoji – tai ŠKL rizikos veiksnių paplitimas ir jų valdymas (suaugusiųjų ir vaikų nutukimas, vaikų fizinis aktyvumas ir savaitinis kūno kultūros pamokų skaičius bendrojo ugdymo mokyklose, gaiviųjų gėrimų, cukraus, alkoholio suvartojimas, rūkymas ir kt.), kitos – kardiologo konsultacijos ir jo atliekamų tyrimų bei kitų sudėtingų gydymo metodų prieinamumas, vaistų vartojimo drausmingumas bei atokiųjų rezultatų ir baigčių vertinimas.
Dar laukiame Lietuvos ir kitų ES šalių 2017 m. Širdies indekso verčių, tačiau 2016 m. pagal suminius Širdies indekso įverčius aplenkėme tik Kiprą ir Bulgariją.
Kodėl didžiausias dėmesys šiandien skiriamas tik alkoholio vartojimui ir pacientų pasirinkimo ribojimui?
Kaip ir dera, kiekvienos Vyriausybės programos įgyvendinimo sveikatos priežiūros planuose numatytas kokybės ir paslaugų prieinamumo didinimas. Antai praėjusios XVI vyriausybės siekis buvo žmonių gyvenimo trukmę pailginti 6 mėnesiais, sumažinti kasdien rūkančiųjų vyrų skaičių nuo 34 proc. iki 30 proc. arba alkoholio suvartojimą nuo 11,9 l iki 11 l (2016 m.) – kiek šių uždavinių įgyvendinta? Ar buvo kada su visuomene dalijamasi šiais tikslais ir ieškoma sprendimo, kaip tai galėtume pasiekti? Gi dabartinės vyriausybės vienas iš užsibrėžtų uždavinių – per ketverius metus mirtingumą dėl kraujotakos sistemos ligų sumažinti nuo 878,2, tenkančio 100 000 gyventojų, iki 800/100 000. Ar tai pavyks pasiekti, kai, regis, dabar visoje formuojamoje sveikatos politikoje didžiausias dėmesys skiriamas keliems veiksniams – vaistų kainodaros ir jų prieinamumo reguliavimui bei alkoholio vartojimo kontrolei.
Žinoma, tai yra svarbūs veiksniai, tačiau, vertinant globaliai, tai yra vos tik du minėtojo Širdies indekso veiksniai iš esamų 30. Tikėtina, jog toks strateginis planas sergamumo ŠKL ir mirštamumo nuo jų statistikoje nieko nepakeis.
Šiandien sveikatos priežiūros specialistams yra deleguojamas alkoholio vartojimo įvertinimo testas, tačiau kodėl ne, pavyzdžiui, sveikos mitybos, priklausomybės nuo rūkymo įvertinimo, fizinio aktyvumo išmatavimo ar privalomo, nepriklausomai pas kokį specialistą atvyktumei, arterinio kraujo spaudimo nustatymo ir šių veiksnių korekcijos svarbos paaiškinimų testai? Pastarieji, su mažomis išimtimis, yra bene patys svarbiausi iš šiandien žinomų 25 ŠKL rizikos veiksnių, kurių valdymas duotų didžiausią naudą sveikatos rodikliams. Ir atvirkščiai, dar prieš 25 metus mokslininkai, nerasdami sąsajų tarp prancūzų sergamumo išemine širdies liga ir vyno suvartojimo, tai įvardijo kaip „prancūziškąjį paradoksą“. Ir tik vėliau sužinota, kad kai kurios vynuogių rūšys pasižymi protekciniu poveikiu širdies ir kraujagyslių sistemai.
Ekspertai pabrėžia, kad vien tik laikantis aštuonių pagrindinių mitybos principų mirtingumą dėl ŠKL galima būtų sumažinti dvigubai. Arba, sumažinus populiacijos ŠKL riziką 1 proc. (atitinkamai bent iš dalies koreguojant arterinį kraujospūdį, cholesterolio koncentraciją bei rūkymą), vienoje Europos šalyje būtų išvengiama 25 000 (!) ŠKL atvejų ir sutaupoma 40 mln. eurų per metus (arba farmakoekonominiu skaičiavimu šios sumos pakaktų naujų inovatyvių vaistų, kuriems niekaip nerandama lėšų, kompensavimui). Tenka pripažinti, jog per paskutiniuosius keletą dešimtmečių ES šalyse senbuvėse mirtingumas dėl ŠKL sumažėjo daugiau nei perpus.
Arba paanalizuokime, gydymo galimybes pacientams, kuriems pirmą kartą planuojama skirti pigiausią vaistą. Vertinant pacientų, sergančių arterine hipertenzija, vaistų vartojimą, matysime, jog dabar 60–90 proc. gydosi ne pigiausiais vaistais (neatmestina, kad jie bandė jais gydytis anksčiau). Taip pat ką daryti su 10–15 proc. sergančiųjų pacientų imtimi, kuri, tikėtina, dėl užimtumo, sunkumo pateikti pas gydytoją pagal senąją tvarką įsigydavo vaistų be receptų? Grįžę pas gydytoją, jie jau žino, kokius mažinančius kraujospūdį vaistus iš bemaž 100 pavadinimų jiems vartoti, ir tai, tikėtina, nebus viena iš valstybės siūlomų 6 pigiausių vaistų molekulių.
Taip pat būtina atkreipti dėmesį, kad kardiologo konsultacijos paslauga su visais būtinais tyrimais būtų tolygiai prieinama visoje Lietuvoje. Deja, dar ir šiandien didžiųjų miestų poliklinikose neretai kardiologo konsultacijos bei jo paskirtų tyrimų tenka laukti daugiau kaip 30 dienų. Apmaudu, jog pacientų švietimas, įvairios iniciatyvos apie ŠKL rizikos veiksnių svarbą yra neretai įgyvendinamos tik įvairių visuomeninių organizacijų. Juk ir maži širdinės sveikatos pokyčiai, pvz., reguliarus bent 3 k. per savaitę 30 min. trukmės vidutinio - didelio intensyvumo aerobinis fizinis aktyvumas, mitybos korekcija (visai atsisakyti pusgaminių, turinčių nesočiųjų transriebalų rūgščių, nevartoti daugiau kaip 5 gramus, arba arbatinį šaukštelį valgomosios druskos, suvartoti po 200–300 gramų vaisių ir daržovių, susilaikyti ir nevartoti saldžiųjų gėrimų), sumažinimas surūkomų cigarečių kiekio ar rūkymo atsisakymas bet kuriame amžiuje, padėtų pasiekti kardinalų poveikį mūsų sveikatai, o daliai žmonių paklotų tvirtus ilgaamžiškumo pamatus.
