Į DELFI kreipėsi skaitytoja Lina (vardas pakeistas, bet redakcijai žinomas), kaip pati sako, už tuos pačius vaistus, kuriuos iki šiol pirko daugelį metų, šiemet turėjusi mokėti kelis kartus daugiau nei praėjusių metų rugsėjo mėnesį.
Pasiūlė pigesnę alternatyvą
Vilnietė jau 20 metų serga astma ir kiekvieną dieną turi pasirūpinti reikiama vaistų doze. Daugelį metų konkrečių vaistų, kuriuos vartoja Lina, gamintojas Lietuvai pateikė už 26,42 Eur. Didžiąją dalį šių vaistų kainos kompensuoja valstybė, nes vaistas, kurį pirkdavo Lina, yra įtrauktas į kompensuojamųjų sąrašą.
Pernai vilnietė už vieną pakuotę (120 dozių) gydytojos skirtų vaistų nuo astmos mokėjo 0,71 Eur. Šiemet, pasikeitus kompensuojamųjų vaistų tvarkai, tos pačios prekės, to paties tinklo vaistinėje kaina buvo 3,6 karto didesnė – 2,59 Eur. Moteris šio vaisto kaskart perka iškart trims mėnesiams, tada vietoje 2,13 Eur, jai būtų tekę sumokėti 7,77 Eur. Skirtumas – 5,64 Eur.
Lina pasakojo, jog vaistininkas jos pasiteiravo – negi 2,59 Eur per mėnesį yra daug? Jei, tarkime, šį vaistą kas mėnesį reikėtų pirkti dar 20 metų, suma išeitų nemenka – 621,6 Eur.
Moteriai ši kaina buvo nepriimtina, todėl jai buvo pasiūlyti pigesni generiniai vaistai (originalių vaistų kopija, kurios pagrindinė veiklioji medžiaga ta pati, o kitos – pakeistos alternatyviomis), kurie kainavo vis tiek dvigubai brangiau už tuos, kuriuos moteris pirkdavo iki praėjusių metų, senąja kaina – 1,52 Eur.
Nors Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nurodo, kad kokybės reikalavimai visiems vaistai taikomi vienodi, Lina pasakoja, kad jai šių generinių vaistų poveikis mažiau veiksmingas negu originalių.
„Vartojant originalų vaistą reikėdavo įkvėpti po dvi dozes dukart per dieną. Pradėjus vartoti pakaitalą, per dieną reikia atlikti tris kartus po du įkvėpimus, o paskui atsiranda karkalų, juos reikia iškosėti, – pasakojo Lina. – Vyras vis klausia: „ko taip kosėji, ar susirgai“? Nesusirgau, tik toks poveikis nuo kito vaisto. Kvėpuoti sunkiau. Pakaitalinio vaisto akivaizdžiai reikia daugiau, o tada bus daugiau pašalinių poveikių: širdžiaplakis, imuniteto susilpnėjimas ir kt.“
Kodėl vieni pinga, kiti brangsta?
SAM peržiūrėjo visos minimų vaistų grupės kainas ir tvirtina, kad šios grupės vaistų kainos neženkliai padidėjo.
„Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, vaistų kainos priklauso nuo jų kainų referencinėse šalyse. Tai reiškia, kad jos yra skaičiuojamos pagal tai, kokios kainos yra Lietuvai geografiškai bei ekonomiškai artimose valstybėse. Tad šiuo atveju vaistų bazinės kainos (tiek, kiek vaisto kainos kompensuoja valstybė) ir didžiausios pacientų priemokos kompensuojamųjų vaistų kainyne keitėsi dėl pasikeitusių vaistų kainų referencinėse šalyse. Paciento priemokos šiems vaistams nuo 2018 m. sausio 1 d. padidėjo, nes gamintojai šiuo metu taiko mažesnes nuolaidas nei anksčiau“, – situaciją komentavo SAM ryšių su visuomene projektų vadovė Alina Žilinaitė.
SAM atstovė taip pat pabrėžė, kad kainų procese visuomet dalyvauja ir vaistinės, nes jos yra mažmeninės prekybos vietos, tad kiekvienoje vaistinėje kainos tam pačiam vaistui gali būti skirtingos. Tai priklauso nuo konkrečios vaistinės kainodaros, taikomų nuolaidų ir panašių veiksnių.
„Siekiant mažinti vaistų kainas, šiuo metu SAM rengia naują vaistų kainodaros pakeitimo projektą, kur numatoma nustatyti galimą didžiausią paciento priemoką už konkretų vaistą, ir kuriuos įgyvendinus sumažėtų paciento priemokos už visus vaistus,“ – informavo A. Žilinaitė.
Pigiausias rinkoje – pigiausias ir sergančiajam
Valstybė sumoka 79 proc. kainos (bazinė kaina) už ligonio kompensuojamąjį vaistą, 80 proc. vaisto kainos yra nustatyta gamintojų. Visą kitą vaisto kainos dalį (pridėtą didmenininkų, mažmenininkų – vaistinių – ir 5 proc. PVM) sumoka ligonis. Tai didžiausia galima paciento priemoka, kuri gali svyruoti – mažėti, jeigu gamintojas taiko nuolaidas paciento priemokai, vaistinės taip pat gali taikyti mažesnius antkainius negu yra patvirtinti teisės aktais, todėl pacientas už vaistą gali primokėti mažiau arba visai neprimokėti, informuoja SAM.
Svarbus niuansas – bazinė kaina, kurią už vaistą sumoka valstybė, apskaičiuojama pagal pigiausią grupėje esantį vaistą.
Pavyzdžiui, remiantis straipsnio pradžioje pateiktu atveju, iki šių metų vaisto nuo astmos, kurį Lina vartojo daug metų, didžiausia galima priemoka (tai, ką sumoka ligonis) buvo 2,03 Eur už vieną vaisto pakuotę. Moteris iki šių metų už vaistą mokėjo 0,71 Eur, vadinasi – ne didžiausią maksimalią priemoką. Generinio vaisto priemokos iki šių metu iš vis nebuvo – visą vaisto kainą sumokėdavo valstybė. Pastarasis vaistas rinkoje buvo pigesnis (kainą nustatė gamintojas) už tą, kurį visuomet naudojo Lina, todėl pacientui buvo sudarytos dar geresnės galimybės jį įsigyti.
Šiemet abiejų, kaip pavyzdžių pateiktų, vaistų bazinės kainos buvo sumažintos, todėl didesnę dalį tenka sumokėti pacientui. Šiuo atveju, maksimali paciento priemoka šiemet tapo: 2,59 už originalą ir 1,52 už pakaitalą.
Šiemet Linos už jos vaistus buvo paprašyta didžiausia galima priemoka – 2,59 Eur už vieną pakuotę, už tris – 7,77 Eur. Primename, kad pernai už tą patį vaisto kiekį Lina mokėjo 2,13 Eur.
„Vaistų kainos yra griežtai reglamentuojamos valstybės. Tiek PVM, tiek ir vaistinei tenkantis antkainis yra griežtai reglamentuojamas ir negali viršyti nustatytų normų, šiuo atveju jos irgi nėra viršijamos“, – komentavo „Camelia“ vaistinės, iš kurios Lina pirko vaistus, komunikacijos projektų vadovė Lina Skersytė.
Nors „Camelia“ atstovai to nepatvirtino, vadinasi šiemet, šiuo atveju, padidėjo ne tik galima maksimali paciento priemoka, bet ji ir buvo pritaikyta. Pernai mažesnės negu šiemet maksimalios paciento priemokos buvo taikoma tik dalis nustatytos priemokos (vietoj 2,03 – 0,71 Eur).
„Kai kuriems vaistams vaistinės dengia dalį paciento priemokos, todėl žmonėms reikia primokėti mažiau. Tačiau tai daro ne visos vaistinės“, – situaciją komentavo Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė.
Kai kurie kompensuojami vaistai išbraukti iš sąrašo
V. Augustinienė papasakojo apie dar vieną niuansą vaistų piginimo ir naujų vaistų įtraukimą į kompensuojamųjų sąrašą.
„Nemaža dalis vaistų, kuriems farmacinės kompanijos neturėjo galimybių nuleisti kainų iki pigiausio vaisto, nebe pateko į kompensuojamųjų vaistų kainyną. Jei žmogus nori tęsti gydymą tuo pačiu vaistu, kurį jis ilgą laiką naudojo ir jis jam tiko, turi pirkti vaistą už pilną kainą“, – pasakojo Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė.
Nors Lina paskutinį kartą nusipirko pigesnį siūlomą vaistą, tačiau jis jai netiko, tikėtina, kad kitą kartą, norėdama jaustis geriau, pasiryš išleisti daugiau ir įsigis originalų vaistų, kurį naudojo iki šiol.
Tarkime, jei vaistas, kuris geriausiai tinka Linos astmai kontroliuoti, būtų išbrauktas iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo, už jį vilnietei reikėtų mokėti 26,42 Eur.
„Aš nuo kraujo spaudimo vartoju originalų vaistą, tačiau nuo spalio 1 d. jo nebeliko kompensuojamųjų vaistų sąraše, todėl reikia mokėti pilną kainą“, – pasakojo V. Augustinienė.
Jei norite susipažinti su kompensuojamųjų vaistų kainynų ir sąrašu, spauskite čia.
SAM gyventojams primena galimybę vaistinėje, kompiuterio monitoriuje peržiūrėti net tik kompensuojamųjų, bet ir receptinių nekompensuojamųjų vaistų kainas. Jas privalo pateikti vaistininkas, o ši informacija turi būti rodoma tol, kol gyventojas pasirinks prieinamiausią kainos atžvilgiu vaistą ar medicinos pagalbos priemonę, bet ne trumpiau kaip 15 sekundžių.
