Stiklinė siena
Pirmą kartą Rimantas kraujo paaukojo prieš daugiau nei 40 metų, kuomet buvo studentas. Tuomet visi studijuojantys ir tam tikromis ligomis nesirgę jaunuoliai būdavo vežami į kraujo perpylimo stotį. Ten kraujo paėmimas buvo kur kas kitoks negu dabar.
„Aplinka ten buvo tokia įdomi. Slaugytojos buvo vienoje stiklinės sienos pusėje, o kraujo donorai – kitoje. Per tokį mažą langelį slaugytoja pro tą stiklinę sieną įkišdavo ranką, įdurdavo į veną ir taip imdavo kraują“, – prisiminė vyras.
Rimantas svarsto, galbūt toks būdas pasirinktas dėl apsaugos nuo infekcijų ar kitų galimų neigiamų išorinių poveikių.
„Dabar to „gyvo“ kraujo kaip ir nematai, viskas žarnelėse, kateteriuose. Anksčiau, tai būdavo – kraujas nuvarva, persisunkia. Dabar įranga ir būdai žymiai tobulesni – viskas uždara, sterilu ir greita, todėl nereikia to bijoti.“
Trys kibirai kraujo
Antrą kartą vilnietis kraujo davė prieš gimstant sūnums – dėl galimų gimdymo komplikacijų buvo pasiūlyta būsimam tėčiui duoti kraujo. Rimantas, žinoma, neatsisakė.
Nuo 2004 metų R. Daunoravičius kraują aukoja reguliariai – 5–6 kartus per metus ir visi kartai buvo neatlygintini.
Per 40 metų, kuomet Rimantas yra donoru, vyras paaukojo daugiau nei 27 litrus kraujo.
„Jau po pirmojo karto suvokiau, kokia to esmė – kraujas kam nors, ligos ar nelaimės atveju, gali būti reikalingas. Tai supratęs, ir toliau aukoju visą gyvenimą“, – DELFI sakė R. Daunoravičius.
Nors Rimantui 61-eri, vyras vis dar bėgioja pusmaratonius ir trumpesnes distancijas – dalyvauja masiniuose renginiuose, važinėja dviračiu. Sportas ir kraujo dovanojimas – labai gerai dera, yra įsitikinęs vilnietis.
„Man tai jau tapo pareiga, net ir fiziniu poreikiu – kitaip jaučiuosi po kraujo davimo“, – pasakojo Rimantas.
Skatinimui pritaria
Nors Rimantas pabrėžia, kad kraują aukojo neatlygintinai, jis palaiko šios veiklos skatinančias priemones.
Kasmet Lietuvoje pagerbiami neatlyginti donorai, kurie nuo 2007 metų kraujo paaukojo nemažiau kaip 40 kartų. Jiems įteikiami Garbės donoro pažymėjimai ir ženkleliai. Šiuos atributus donorai, sulaukę pensijinio amžiaus, galės pateikti kaip įrodymą ir gauti antrojo laipsnio pensiją – 116 eurų kas mėnesį.
„Manau, kokia nors forma tai turėtų būti skatinama, – sako R. Daunoravičius. – Esu girdėjęs, kad JAV duodantiems kraują, suteikiama teisė vieną kartą atlikti pilną nemokamą sveikatos patikrinimą. Lietuvoje skatinama pinigine forma. Žmogus aukojo savo kraują, laiką, parodė norą, gal ir derėtų jį paskatinti. Nenoriu slėpti, bet jei man pavykti gauti šią pensiją, būčiau patenkintas.“
Skatina kitus
Vyras kitiems naudingu pomėgiu stengiasi „apkrėsti“ ir kitus – abu jo sūnus, žmona ir bendradarbiai taip pat periodiškai aukoja kraują.
Bijantiems, kad po kraujo davimo bus silpna, Rimantas pataria nebijoti. Svarbiausia aukoti gerai pailsėjus, pavalgius, galvoti, kaip kraujas kam nors išgelbės gyvybę ir atsipalaiduoti.
Nacionalinis kraujo centras (NKC) priduria dar kelis patarimus, kaip pasiruošti aukojimui: dieną prieš duodant kraujo siūloma nevalgyti labai riebaus, aštraus maisto ir būtina gerti daugiau, nei įprasta, skysčių: mineralinio vandens, sulčių, arbatos. Nepatartina duoti kraujo po įtempto darbo, naktinės pamainos, ką tik parūkius, bent dieną prieš negalima vartoti alkoholinių gėrimų.
Kraujo paėmimo metu slaugytojas iš jūsų paims 350–450 ml kraujo.
NKC informuoja, kad kraujo donorais gali būti sveiki asmenys nuo 18 iki 65 metų amžiaus, savanoriškai duodantys kraujo ar jo sudėtinių dalių. Žmogaus kūno masė turi būti ne mažesnė nei 50 kilogramų.
