Edmundo Jakilaičio vedamoje DELFI laidoje „Idėja Lietuvai“ vyko diskusija „Ko labiau trūksta sveikatos apsaugoje – pinigų medikams ar proto politikams?“, kurioje dalyvavo
Europos Komisijos narys, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą, buvęs sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys, priklausomybių prevencijos komisijos narys Antanas Matulas ir Lietuvos Laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.
V. Andriukaičio nuomone, diskusijos dėl medikų atlyginimų, darbo sąlygų gerinimo yra savalaikės ir logiškos. „Vyriausybė ir Seimas dar kartą turi grįžti prie tų problemų“, – teigė V. Andriukaitis.
„Dalis politikų įsivaizduoja, kad dabar vis dar yra 1997-ieji, kuomet pinigų tikrai trūko, – sako Ž. Šilėnas. Pasak jo, dabartinis pasiteisinimas, jog medikų atlyginimai nekyla dėl pinigų trūkumo, yra prasčiausias problemos nusimetimas. – Kiekvienas mokesčių mokėtojas kasmet suneša vis daugiau pinigų, bet girdime vis tą patį. Ar tai būtų švietimas, ar sveikata, politikai sako, kad trūksta pinigų.“
„Kolegų situaciją reikia spręsti nedelsiant, – teigia A. Matulas, kalbėdamas apie medikų problemas. – Situacija sveikatos sistemoje kasdien darosi vis tragiškesnė.“
Laidos pašnekovai aptarė Lietuvos piliečių siūlomas idėjas, kurios galėtų pagerinti sveikatos apsaugos sistemą bei gyventojų sveikatą.
Gyventojų pajamų mokesčių lengvata sportuojantiems gyventojams
Lietuvos Laisvosios rinkos instituto prezidentas Ž. Šilėnas mano, kad šios idėjos trūkumas yra tas, kad siūloma sveikatingumą skatinti mokesčių lengvata. „Iš socialinės pusės, tikėtina, jog tie, kurie sportuoja, gauna pakankamai dideles pajamas“, – sako Ž. Šilėnas. Pasak jo, šį pasiūlymą pavyktų įgyvendinti nebent per privatų sveikatos draudimą. „Tikslas geras, tačiau priemonė nelabai“, – pridūrė Ž. Šilėnas.
V. Andriukaitis oponavo, jog privačiu draudimu šios idėjos nepavyktų įgyvendinti, nes privatūs draudimai draudžia tuos, kurie turi mažą riziką. 28-iose Europos sąjungos šalyse taikomi skirtingi modeliai, o mokesčių lengvata siekiant skatinti sveikatingumą kai kuriose iš jų yra taikoma.
V. Andriukaitis pasakojo, jog kai kuriose ES šalyse valstybinės ar privačios ligonių kasos turi sutartis su šeimos gydytojais ir taip vyksta sveikatingumo kontrolė.
„Kad reikia daugiau investicijų į prevenciją, nėra jokios abejonės. Visi sutartų dėl paprastos idėjos – kad mūsų vaikai nuo gimimo iki 18 metų galėtų turėt sveikatos pasą, kuriame būtų fiksuojami raidos parametrai ir baigdamas vidurinę mokyklą jis žinotų, kokie yra jo sveikatos ištekliai“, – dar vieną pasiūlymą pateikė V. Andriukaitis.
A. Matulas šią idėją vertina teigiamai ir mano, jog papildomas draudimas galėtų veikti suteikiant mokestines lengvatas darbdaviams. Jo teigimu, jau dabar kai kurie darbdaviai skatina sveikatingumą, tačiau tai daro savo pelno sąskaita.
Saldumynai šeštadieniais
Lietuvos odontologų iniciatyvinė grupė pasiūlė projektą, kuriuo siekiama atkreipti dėmesį į žalingą cukraus poveikį vaikų dantims. Projekto tikslas – paskatinti riboti saldumynų vartojimą bei pasinaudoti Skandinavijos šalių praktika, kur daugelyje šeimų ir vaikų ugdymo įstaigų saldumynų vaikams duodama tik vieną dieną per savaitę. Siekiama, kad Lietuvoje kuo daugiau šeimų įsitrauktų į programą ir mažintų cukraus vartojimą.
V. Andriukaitis šią idėją vertina puikiai ir entuziastingai ją skatina. Mažiausia, ką galima padaryti – įdiegti sveiko maisto schemas ligoninėse, mokyklose ir darželiuose, šiose įstaigose neprekiauti saldumynais.
Ž. Šilėno teigimu, „saldumynai šeštadieniais“ būtų skatinimas tik savanoriškai mažinti cukraus kiekį vartojant jį tik vieną kartą per savaitę, tačiau vargu, ar tai būtų veiksminga, nes visas kitas savaitės dienas saldumynus įsigyti iš bet kur būtų galima.
V. Andriukaitis pridūrė, jog prekybos centrai galėtų atsisakyti prekių išdėliojimo strategijos, kuomet saldumynai padedami „vaikų akių lygyje“.
A. Matulas pažymi, jog mokyklose kai kurie produktai ir taip uždrausti pardavinėti, pavyzdžiui, gazuoti gėrimai. Jis sutinka, kad mokyklose ir darželiuose saldumynai neturėtų būti pardavinėjami.
Ką daryti su kanapėmis?
Viena populiariausių idėjų iš visų – siūlymas įteisinti psichoaktyvių kanapių naudojimą psichinės ir fizinės sveikatos gerinimui (rekreacijai).
Laidos pašnekovus ši idėja privertė nusijuokti.
„Medicinines kanapes būtų galima įteisinti. Lietuvoje yra žmonių, kurie medicinines kanapes norėtų naudoti kaip nuskausminamuosius, taip pat lėtinėms ligoms kontroliuoti. Bet įteisinti rekreacijai, manau, negalima ir netikslinga ir nepritarsiu“, – teigė A. Matulas.
V. Andriukaitis taip pat pritarė, kad kanapių įteisinimas rekreacijai nėra gera idėja.
„Ką tik pilnamečiams uždraudėme alų, o dabar siūlome legalizuoti kanapes“, – populiarią idėją pašiepė Ž. Šilėnas.
Daugiau apie idėjas Lietuvai sveikatos apsaugos sistemoje – vaizdo įraše.
