Strategijos, kuriai 2007-2013 metais planuojama skirti ketvirtadalį visų sveikatos sektoriui numatomų Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšų, tikslas - užtikrinti psichikos ligomis sergančių žmonių teises gyventi ne atskirtyje, o bendruomenėje, spręsti visuomenės, o ypač jaunimo psichikos sveikatos problemas.

"Mūsų regione aktualiausios savižudybės ir bandymai žudytis, įvairiai pasireiškianti prievarta prieš vaikus, senukus, smurtas šeimose, viešose vietose. Dar viena bėda - priklausomybės nuo alkoholio ir narkotikų", - pabrėžė ministro patarėjas psichikos sveikatos klausimais Dainius Pūras.

Psichoterapeuto teigimu, Lietuvą, kaip ir kitas Centrines bei Rytų Europos šalis, apėmusi naikinančio elgesio epidemija. Žmonės gyvena taip, jog ūmiu būdu - nusižudydami - arba lėtiniu būdu - prasigerdami - naikina save arba, naudodami prievartą, naikina kitus. To neįmanoma išspręsti psichiatrijos ligoninėse ar investuojant į represines struktūras.

"Užuot piktinusis, kad mūsų tėvai blogi ir skriaudžia savo vaikus, reikia pradėti investuoti į tėvų mokymą. Tačiau mes remiam kūdikių namus, kad būtų kur nuo smurtaujančių tėvų atimtus vaikus patalpinti", - pateikė pavyzdį ministro patarėjas.

Šiuo metu globos institucijose nuolat gyvena apie 14 tūkstančių vaikų ir per 6 tūkstančius suaugusiųjų, nors tarptautinių organizacijų nuostata - vaikus nuo tėvų ir žmones nuo visuomenės atskirti tik kraštutiniu atveju.

Pasaulio sveikatos organizacijos vertinimu, gerai veikianti psichikos sveikatos sistema sujungia išvystytą gydymą vaistais, psichoterapiją ir kompleksą socialinių psichiatrijos paslaugų - žmonių apgyvendinimą grupiniuose namuose, užimtumo centrus. Lietuvoje pastaroji sritis kol kas silpniausiai išplėtota.

Teikiantys psichosocialinės reabilitacijos paslaugas sergančius žmones moko gyvenimiškų įgūdžių, padeda jiems geriau prisitaikyti bendruomenės gyvenime.

"Dabartinė sistema globos namų gyventojui duoda suprasti, kad jam nepasisekė, nes yra psichikos ligonis ir nesugeba pats savimi pasirūpinti. Tačiau pasaulio patirtis parodė, kad ir šiuos žmones galima išmokyti būti kuo labiau savarankiškais ir tik kai paūmėja liga - gydyti psichiatrijos klinikose arba bendrojo profilio ligoninėse", - sakė D. Pūras.

Psichikos sveikatos strategijos tikslas ir yra laipsniškai pradėti investuoti į alternatyvias visuomenines psichikos sveikatos priežiūros paslaugas - psichikos ligomis sergančių žmonių apgyvendinimą, užimtumą, įgūdžių stiprinimą.

Pripažįstama, jog ne mažiau svarbu dirbti su visuomene, keičiant jų nusistatymą prieš psichikos ligomis sergančius žmones ir ypač ugdant kitokį jaunimo požiūrį į dvasinę ir fizinę sveikatą.

Ž. Padaigos teigimu, visuomenės psichikos sveikatos problemas buvo mėginta spręsti ir anksčiau, tačiau savižudybių, narkomanijos, kitos prevencijos programos realaus poveikio taip ir nedavė.

"Greitų rezultatų nesitikime ir dabar. Norime pradėti nuo palaipsnių sprendimų. Pavyzdžiui, iš pradžių viename regione sukurti bendruomeninio lygio psichikos sveikatos paslaugų tinklą ir nutraukti psichikos problemų turinčių žmonių siuntimą į globos institucijas", - sakė ministras.

Atviros Lietuvos fondo finansuoto tyrimo duomenimis, prieš porą metų absoliuti dauguma lėšų, skiriamų psichikos sveikatos sektoriui, - apie 180 mln. litų per metus - atitekdavo psichiatrijos ligoninėms ir nuolatinės globos įstaigoms. Per metus ambulatoriškai besigydantiems pacientams psichiatrai išrašė kompensuojamų vaistų už 38 mln. litų. Tuo tarpu visų Lietuvos psichikos sveikatos centrų veiklai finansuoti buvo skirta 21 mln. litų.

"Akivaizdi disproporcija tarp lėšų, skiriamų vienam iš pagalbos būdų - gydymui vaistais, ir beveik dvigubai mažesnės sumos, tenkančios visiems kitiems gydymo bei reabilitacijos metodams apmokėti, yra viena svarbiausių Lietuvos psichikos sveikatos priežiūros paslaugų spragų", - teigė projektui vadovavęs Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentas D. Pūras.

Psichikos sveikatos 2005-2010 metų strategija - vienas iš Sveikatos apsaugos ministerijos prioritetų. Kitos svarbiausios sritys - širdies ir kraujagyslių ligos, onkologiniai susirgimai, traumos ir nelaimingi atsitikimai.

Psichikos sveikatos dieną prisiminti kenčiantys dvasios kančias

Pasaulinę psichikos sveikatos dieną Sveikatos apsaugos ministeriją papuošė Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės pacientų tapybos darbai.

Lietuvos medicinos bibliotekoje kūrybos parodą atidarė Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės klubas "13 ir Ko" bei Klaipėdos psichiatrijos ligoninės meno terapijos klubas "Modus Vivendi".

Už visus, kenčiančius nuo psichikos sveikatos sutrikimų, Naujosios Vilnios Šv. Mergelės Marijos Taikos karalienės bažnyčioje drauge su vyskupu Juozu Tunaičiu meldėsi Respublikinės Vilniaus psichiatrinės ligoninės pacientai, jų artimieji, slaugytojai ir gydytojai.

Lietuvos valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, pernai iš 100 tūkst. mūsų šalies gyventojų psichikos ligomis sirgo per pustrečio tūkstančio. Afektiniai nuotaikų sutrikimai pirmą kartą nustatyti 2262 šalies gyventojams.

Spalio 10-ąją minimą Pasaulinę psichikos sveikatos dieną visuomenei primenama, kad pasaulio vystymasis ir gyvenimo kokybė tiesiogiai priklauso nuo visuomenės psichikos sveikatos. Pasaulio psichikos sveikatos federacijos inicijuotos dienos šūkis - "Dvasinė ir fizinė sveikata svarbi visą žmogaus gyvenimą".

Nuo psichikos sveikatos sutrikimų ir su jais susijusių fizinių negalavimų kenčia apie 450 mln. planetos gyventojų. Rimtų dvasinių problemų turi kas ketvirtoje pasaulio šeimoje gyvenantis žmogus.

Psichikos ligos kol kas sudaro apie 12 procentų visų pasaulio susirgimų, tačiau prognozuojama, kad iki 2020 metų jų skaičius išaugs iki 15 procentų.

Šaltinis
Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informacijas ir fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją