Miegas atminčiai gyvybiškai svarbus. Būtent miego metu informacija saugojimui smegenyse perkeliama iš laikinos saugyklos į nuolatinę.
Kai vyresni žmonės prastai išsimiega naktį, sutrinka atminties įtvirtinimo procesas. Ilgalaikiai atsiminimai susiformuoja tuo metu, kai smegenys siunčia dviejų rūšių elektrines bangas, nulemiančias gilų REM stadijos miegą, tačiau senstančioms smegenims vis sunkiau užtikrinti dviejų rūšių bangų sinchronizaciją.
Naujo tyrimo, kuris buvo atliktas Kalifornijos universitete, autoriai pademonstravo gebėjimo prisiminti informaciją ir nakties miego kokybės ryšį. Jie teigia, kad, pagerinus miego kokybę, galima sumažinti ir demencijos poveikį.
Daugiau nei 5,5 mln. amerikiečių kenčia nuo Alzheimerio ligos. Baiminamasi, kad, gyventojams senėjant, šis skaičius tik didės. Nors miego svarba mūsų išlikimui vis dar apipinta paslaptimis, tiksliai žinoma tik tiek, kad miegas padeda įtvirtinti prisiminimus.
Kai nemiegame, hipokampas iš sensorinės informacijos, kurią priimame iš išorinio pasaulio, formuoja trumpalaikius prisiminimus.
Ši informacija kaupiasi kaip elektros signalai, kurie miego metu vis kartojama ir kartojama. Tai, kokia informacija kur įrašoma, priklauso nuo to, kur smegenų žievėje, kuri atlieka ilgalaikės duomenų kaupyklos funkciją, ji nugula visam laikui.
Gilų miegą užtikrina dviejų tarpusavyje sąveikaujančių elektros bangų pora. Naujame tyrime, kurį skelbia „Neuron“, mokslininkai fiksavo tokias bangas jaunų ir pagyvenusių žmonių miego metu.
Prieš eksperimento dalyviams užmiegant, Berklio universiteto mokslininkai kiekvienam iš jų nurodė įsiminti 120 žodžių porų. Paaiškėjo, jog kuo giliau ir kokybiškiau tyrimo dalyviai miegojo, tuo geriau ryte prisiminė tas žodžių poras. Nustatyta, kad jaunesnių tyrimo dalyvių grupėje smegenų bangos buvo geriau sinchronizuotos nei vyresnių žmonių, todėl pastarieji ryte sunkiau prisiminė, ko buvo prašomi.
Smegenims senstant, jos pradeda nykti, nes miršta ląstelės. Tai natūralus senėjimo procesas, tačiau mokslininkai įsitikinę, kad, ląstelėms mirštant, vyresnio amžiaus žmonių smegenyse prastėja sinchronizacija.
Žmogui senstant, silpsta jo smegenys, kai kurios sritys sparčiau už kitas. Deja, neretai tai būtent tos sritys, kurios atsakingos už miegą, neseniai per interviu pareiškė vienas iš tyrimo bendraautorių mokslų daktaras Matthew Walkeris.
„Tai viena iš didžiausių senėjimo tragedijų“, – sako mokslininkas, tačiau pripažįsta manąs, kad situaciją visgi galima kontroliuoti.
„Stengiamės, pasitelkę elektrinę smegenų stimuliaciją, išsiaiškinti, ar kokybiškas miegas gali sugrąžinti dideles, galingas ir gyvybingas smegenų bangas“, – tvirtina akademikas.
Jeigu jis ir jo komanda sugebėtų sugrąžinti smegenims senkančią gyvybę, tai reikštų, jog vyresnio amžiaus žmonės turi vilties pagerinti atmintį.
