„Pirštas buvo ištinęs, tvinksintis, matėsi pūlinys, pakilo temperatūra. Gėriau antibiotikų, kiekvieną dieną reikėjo perrišti žaizdą, nedarbinga buvau tris savaites“, – apie nemalonaus nutikimo grožio salone pasekmes pasakojo Simona.
Kalta manikiūrininkė?
Kai moteris vidury nakties nuvyko į vieną iš Vilniaus ligoninių, ją pamačiusios slaugytojos ir gydytojai iškart pasakė: „Dėl to dėkokite grožio specialistams.“
Kai Simonai rankos pirštas pradėjo tinti ir pakilo temperatūra, ji prisiminė įvykį, nutikusį prieš tris savaites grožio salone. „Pamenu, manikiūrininkė įrankiu skaudžiai užkabino odelę, kraujo nepasirodė, todėl tos vietos ji nedezinfekavo. Po kurio laiko pradėjo skaudėti būtent tą pirštą, kuris buvo pažeistas, – DELFI pasakojo moteris. – Mačiau, kad tame grožio salone yra dezinfekatorius, bet niekada nemačiau, kad įrankiai būtų į jį dedami ar išimami.“
Nukentėjusi moteris mano, tą jai patvirtino ir medikai, kad piršto uždegimas kilo dėl nešvarių įrankių.
Simona pasakojo, kad gydymas užtruko tris savaites, tuomet ji negalėjo eiti į darbą, vaistams išleido apie 100 eurų.
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytojas chirurgas Žygintas Genys pakomentavo tokį atvejį.
„Žmogaus organizme visi procesai yra susiję. Pažeidus organų sistemą, įsijungia kompensaciniai gyvybiniai mechanizmai. Jų stiprumą lemia individualios žmogaus savybės, fizinė, psichoemocinė būklė. Viena iš svarbiausių sistemų, kovojančių su nepalankiais išorės veiksniais, yra imuninė sistema, ji kiekvieno žmogaus atskirais gyvenimo momentais itin individuali, – aiškina gydytojas. – Žmogui, kurio imunitetas silpnesnis, sveikimo procesas gali užsitęsti. Būna momentų, kai organizmas patiria vadinamąją imuniteto depresiją. Tuo metu jis silpniau kovoja su išorinėmis intervencijomis.
Vienareikšmiškai negalima teigti, kad „kalti“ procedūrą atlikusio darbuotojo instrumentai ar kas nors buvo atlikta neprofesionaliai. Jeigu taip būtų, tuomet po kiekvieno stipresnio odelės įbraukimo, kas retkarčiais atsitinka darant manikiūrą, kiekvienai moteriai įvyktų pūlinis uždegimas.“
Būtina švara
Vis dėlto po manikiūro ar pedikiūro uždegimų neturėtų kilti, kad ir koks būtų žmogaus imunitetas.
Grožio namų „Sfinksas” manikiūro ir pedikiūro meistrė Rima mano, kad pagrindinė priežastis, dėl ko kai kurios specialistės įrankių nedezinfekuoja, yra jų nusidėvėjimas. „Nuo sterilizatorių ar autoklavo įrankiai praranda aštrumą, juos reikia dažniau aštrinti, o galiausiai jie susidėvi ir senus įrankius tenka keisti naujais. Kitos, ne tokios dažnos priežastys – laiko ir sterilizavimo priemonių taupymas“, – DELFI sakė Rima.
Pasak specialistės, tokioms procedūroms tinkamiausi vienkartiniai instrumentai, jie naudojami tik vienam klientui, tad infekcijų perdavimo rizika labai maža.
„Daugkartinio naudojimo instrumentai gali būti valomi ir dezinfekuojami rankomis, mechanizuotu valytuvu arba autoklavu. Dauguma instrumentų yra aštrūs, sunku juos išvalyti rankomis, todėl pirmenybė teikiama mechanizuotam valymui“, – pasakojo manikiūro ir pedikiūro meistrė Rima.
Meistrė sako, kad klientas jausis ramus, jog naudojami įrankiai yra sterilūs, jeigu procedūra bus atlikta vienkartiniais instrumentais. Klientas gali paprašyti meistrės įrankius iš vienkartinės pakuotės išimti jam matant.
„Jeigu įrankiai yra daugkartinio naudojimo, įsitikinti jų sterilumu gali būti sudėtingiau, nes, pagal higienos reikalavimus, dezinfekuotus ir švarius įrankius meistrė gali įdėti į jiems skirtą dėžutę ir klientas nežinos, ar jie buvo prieš tai sterilizuoti, ar ne, – pasakojo Rima. – Klientas gali paprašyti atlikti bent jau paviršutinišką sterilizavimą – įrankius nupurkšti sterilizatoriumi, nuplauti ir nusausinti. Be įrankių dezinfekavimo, labai svarbu, kad tiek kliento, tiek meistrės rankos būtų švarios, dezinfekuotos, sudrėkę audeklai keičiami sausais, naudojamos pirštinės ir kitos priemonės švarai palaikyti.“
Dauguma skundų pagrįsti
Vilnietė Simona susilaikė nuo pretenzijų grožio specialistei, kuri padarė žalą moteriai, tačiau nori įspėti kitus.
Vis dėlto Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ragina tokius atvejus skųsti, kad tokios situacijos nesikartotų ir žmonės nepatirtų sveikatos sutrikdymų.
Nuo 2017 m. sausio iki gruodžio 8 d. NVSC gavo ir išnagrinėjo 37 asmenų skundus dėl grožio salonų paslaugų. Įvertinus skundus ir atlikus visuomenės sveikatos saugos kontrolę pagal juose pateiktą informaciją 32 skundai buvo pagrįsti.
Lyginant tą patį 2016 m. laikotarpį su 2017 m., gauta ir išnagrinėta skundų mažiau (2016 m. sausio–gruodžio 8 d. gauti ir išnagrinėti 48 skundai, 2017 m. sausio–gruodžio 8 d. – 37), 2017 m. net 87 proc. gautų ir išnagrinėtų skundų buvo pagrįsti, o 2016 m. – 63 proc., informuoja NVSC.
„Skundžiamasi dėl Lietuvos higienos normos „Grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“ nesilaikymo, – sakė NVSC Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Ingrida Skridailienė. – Dažniausiai nustatomi nusižengimai – netinkamai laikomi kosmetikos gaminiai, netinkamai ir neefektyviai valomi, dezinfekuojami ir sterilizuojami įrankiai, vienkartiniai įrankiai naudojami keletą kartų, grožio paslaugas teikiantis ūkio subjektas neturi šiai veiklai būtino leidimo – higienos paso.“
Važinėjo po ligonines
Be to, nukentėjusiai moteriai ne taip paprasta buvo gauti pagalbą. Simona dirba iki 22 val., todėl tik tuomet vyko ieškoti skubios pagalbos. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) priėmimo skyriuje laukus tris valandas, moteriai buvo pasakyta, kad toks atvejis nereikalauja skubios pagalbos. Jai buvo pasiūlyta arba susimokėti, arba vykti į kitą įstaigą.
„Tuo metu su savimi pinigų neturėjau, o buvau išsigandusi, kad nebūtų koks sepsis ar dar kas nors rimto, nes pirštas didėjo akyse, net nesusilenkė, bet gydytoja jo net nepasižiūrėjo“, – pasakojo Simona.
Nors moters pirštą vėrė siaubingas skausmas, ji buvo priversta į kitą įstaigą važiuoti pati savo automobiliu. Nuvykusi į tą ligoninę, kurią siūlė RVUL personalas, ji sužinojo, kad vis dėlto šioje įstaigoje gauti pagalbą jai nepriklauso, nes ji gydosi Baltupių šeimos medicinos centre. Ašarų nesulaikiusi ir dantis sukandusi Simona vyko į trečią ligoninę Antakalnio mikrorajone.
„Antakalnio ligoninėje man pjovė audinius aplink nagą. Gydytojai sakė, esu kantri moteris, kad su tokiu pūliniu važinėju. Tai čia vadinasi neskubi pagalba? – piktinosi moteris. – Nesuprantu. Slaugytojos, kurios tvarstė man pirštą, sakė, kad tai gali būti ir sepsis, ir kitokie dalykai. Tą naktį patyriau nemažą stresą.“
„Po šio įvykio paniškai bijojau vėl daryti kokias nors procedūras. Mano nagai priauginti, tad bet kokiu atveju turiu su jais ką nors daryti, – sakė Simona. – Dabar manikiūro paslaugas man daro pažįstama, įrankius dezinfekuoja daugybę kartų. Ji žino mano sitauciją, ėjau pas ją su konkrečiais prašymais.“
Laimei, moteriai pirštas išgijo ir žymių nematyti. Kitais panašiais atvejais dėl išplitusio uždegimo šalinamas nagas.