Vienam ŽIV liga sergančiam ligoniui per metus Lietuvoje išleidžiama nuo 5,6 tūkst. iki 9,7 tūkst. eurų, vidutiniškai apie 26,5 tūkst. litų per metus.

Gydymas ŽIV infekuotam asmeniui skiriamas imunitetui susilpnėjus iki tam tikros ribos. Pradėjus gydymą, vaistus reikia vartoti iki gyvenimo pabaigos ir laikytis griežto gydymosi režimo.

Šiuo metu Lietuvoje gydomi 53 ŽIV užsikrėtę asmenys.

Pagal ŽIV infekuotųjų skaičių tarp Baltijos valstybių pirmaujančioje Estijoje gydomi 174 ŽIV užsikrėtę asmenys, nors turėtų būti gydomi 250.

Prognozuojama, kad 2008 metais šioje šalyje reikės gydyti 2500 pacientų, t.y. per trejus metus infekuotų ŽIV asmenų, kuriuos reikia gydyti, skaičius padidės 10 kartų.

Vieno paciento gydymas Estijoje kainuoja nuo 4,2 iki 6,1 eurų. Iš viso šiemet ŽIV infekuotųjų gydymui skiriama 1,3 proc. visų vaistams kompensuoti skiriamų lėšų.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pagal ŽIV infekuotų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, Estija pirmauja ne tik tarp Baltijos šalių, bet ir visoje Europos Sąjungoje. Prognozuojama, jog Estijoje vienas iš šimto gyventojų yra infekuotas ŽIV.

Latvijoje šiuo metu antiretrovirusinį gydymą gauna 233 ŽIV infekuoti asmenys, o turėtų - 500. Latvių prognozės dėl infekuotų gydymo ne tokios gasdinančios kaip estų - tikimasi, kad 2008 metais reikės gydyti 1200 žmonių.

Latvijoje vieno paciento gydymas per metus kainuoja nuo 5,5 tūkst. iki 16,2 tūkst. eurų. 2005 metais ŽIV ligonių gydymui skirta 0,5 proc. viso kompensuojamų vaistų biudžeto. Prognozuojama, kad 2008 m. jų gydymui reikėtų skirti nuo 5,1 mln. iki 10,2 mln. eurų.

Pasak VLK informacijos, Lenkijoje nuo ŽIV infekcijos gydomi 2,4 tūkst. pacientų, o reikėtų 2,6 tūkst. Vienam ŽIV infekuotam asmeniui per metus skiriama nuo 8 iki 15 tūkst. eurų. Iš viso šiemet šių asmenų gydymui skiriama 20 mln. eurų, t.y. 14,9 proc. visų kompensuojamiems vaistams skiriamų lėšų. Kadangi ŽIV infekcijos plitimo tempai Lenkijoje pristabdyti, tikimasi, jog gydytinų asmenų skaičius neturėtų didėti.

Pasaulyje registruota apie 20 antiretrovirusinių vaistų. Dauguma jų yra registruoti ir Lietuvoje.

VLK centralizuotai perka 14 brangių antiretrovirusinių vaistų ir juos paskirsto per tam tikras gydymo įstaigas ŽIV infekuotiems ligoniams.

VLK teigimu, beveik visų centralizuotai perkamų antiretrovirusinių vaistų kainos šiemet padidėjo, nors tai mažina gydymo prieinamumą. Farmacijos bendrovės "Abbot" gaminami vaistai pabrango iki 10 proc., "Glaxosmithkline" - apie 8 proc., "Bristol-Myers" - apie 5 proc., "MSD" - apie 2 proc. Vienintelė farmacijos bendrovė "Roche" sumažino savo gaminamų antiretrovirusinių vaistų kainas.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuvoje iki 2005 sausio 1 dienos buvo užregistruota 980 ŽIV infekcijos atvejų, Latvijoje - 3033, Estijoje - 4442, Lenkijoje - 9 tūkst., Baltarusijoje - 6 tūkst. Ispanijoje - 69 tūkst., Prancūzijoje - 63 tūkst., Izraelyje - 4,3 tūkst.

Dominuojantis ŽIV infekcijos plitimo būdas Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Rusijoje, Lenkijoje - injekcinių narkotikų vartojimas.

Tuo tarpu Čekijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Vengrijoje daugiau naujų ŽIV atvejų užregistruojama tarp asmenų turinčių homoseksualius ir biseksualius lytinius santykius.

Skandinavijos šalyse, Prancūzijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Anglijoje ŽIV daugiausiai plinta per nesaugius heteroseksualius lytinius santykius.

Šaltinis
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją