Po ilgokų diskusijų su visuomene, sveikatos specialistais ir politikais (pagrindinis argumentas prieš – didelė naujos vakcinos kaina ir našta NHS biudžetui) 2015 m. nuspręsta šį skiepą įtraukti į nacionalinę imunoprofilaktikos programą. Vilniuje viešintis visuomenės sveikatos specialistas iš Anglijos, gydytojas Shamez Ladhani pasidalino naujausia informacija, ką šaliai pavyko pasiekti per šiuos dvejus metus ir kokią tai žinią siunčia kitoms meningokoko kamuojamoms šalims (Lietuva – taip pat aukščiausioje rizikos zonoje).
- P. Shamez, kaip sureagavote, kai pagaliau buvo sukurta vakcina nuo ligos, galinčios žaibiškai pražudyti kūdikius ir vaikus?
- Mokslininkai užtruko kone dvidešimt metų, bandydami įveikti B tipo meningokoko bakteriją. Kaip žinote, meningokokinė infekcija būna kelių tipų ir kai kurioms grandims vakcinos jau buvo sukurtos anksčiau – A, C, W, Y. Tačiau būtent B rūšis buvo sudėtingiausia ir prireikė labai aukštų technologijų, kad būtų sukurta ši vakcina. Tai nėra geriausia vakcina, tačiau, palyginus su tuo, kokioje situacijoje mes buvome kad ir prieš 10 metų, pasiekimas neįtikėtinas.
Visi labai džiaugėmės šiomis naujienomis. Visgi B tipo meningokokinės infekcijos atvejų Europoje pamažu mažėja, ir jei šią vakciną būtume gavę prieš 10 metų, nebūtume abejoję dėl kainos ir iškart ją įtraukę į programą. JK veikiančiam mūsų imunizacijos komitetui prireikė metų surinkti argumentams, kad turime nemokamai skirti šią vakciną mūsų vaikams.
- Kodėl B tipo meningokokinė infekcija, kaip sakote, ėmė trauktis?
- Meningokokinė infekcija veikia ciklais. Ankstyvi 2000-ieji buvo sunkūs metai, nes pasirodė nauji meningokoko tipai, tačiau tuo pat metu buvo sukurta C tipo vakcina, todėl gebėjome įveikti dalį bakterijų. Šią infekciją tyrinėjantys infektologai sako, kad dėl besikeičiančio žmonių imuniteto, skirtingos bakterijų grandys evoliucionuoja ir grįžta nauju ciklu. Ir nors dabar JK daugiau problemų ima kelti kiti infekcijos porūšiai, suprantame, kad tai laiko klausimas, kol vėl iškils B tipo meningikokokinės ligos atvejų.
Nuo 2009 m. JK suvešėjo W tipo meningokokinė infekcija, todėl 2015 m. ėmėme skiepyti paauglius, kad sukurtume plačią apsaugą visiems kitiems. O žinote, kas yra minėtas W tipo meningokokas? Tai tas pats C tipo meningokokas, kurio protrūkius kentėjome 1999 m. Tiesiog jis pakito, prisitaikė. Kaip matote, meningokokas yra labai universalus ir dėl to toks pavojingas.
- Ar bakterijos universalumas ir lėmė tai, kad kurti vakciną užtruko tiek ilgai?
- Meningokoko bakterija (Neisseria meningitidis) turi ją supančią cukraus kapsulę išorėje. Su kitomis vakcinomis buvo nesudėtinga – paimi dalelę cukraus išorės ir naudoji ją vakcinos gamyboje. Tačiau menB cukraus išorė labai panaši į žmogaus ląstelės, tad įskiepijus vakciną ilgai organizmas nesuprato, kad čia svetimkūnis ir nepradėjo gamintis reikalingų antikūnių. Buvo baiminamasi, kad organizmas, jei būtų naudojama cukraus išorės ląstelė, galiausiai ims pulti pats save. Į priekį vakcinos kūrėjai pasistūmėjo tada, kai menB vakcinos išorėje sugebėjo panaudoti baltymą. Kuris, beje, yra visų meningokoko bakterijų išorėje, tad, teoriškai, ši vakcina turėtų saugoti ir nuo A, C, W ir Y tipų.
- Įtraukti naujausią vakciną į JK skiepų kalendorių nebuvo taip lengva. Dar 2013 m. jungtinis vakcinacijos ir imunizacijos komitetas (The Joint Committee on Vaccination and Immunisation) siūlė atsisakyti šios minties dėl vakcinos kainos. Kas pasikeitė, kad visgi jūsų vaikai jau skiepijami menB vakcina nacionaliniu mastu?
- Mūsų imunizacijos programos yra glaudžiai susijusios su sveikatos ekonomika. Sprendžiant, ar galime visiems finansuoti vakciną, reikia iš anksto įvertinti infekcijos galimą žalą, mastą ir vakcinos kainą. MenB atvejų, kaip minėjau, ėmė mažėti. 50 mln. populiacijoje buvo jų per paskutinius metus buvo užregistruota 400 – pusė jų užkrėtė vaikus, ir tik 100 atvejų įvyko pirmaisiais vaiko gyvenimo metais. Kasmet gimsta beveik 800 tūkst. naujagimių. Skaičiuojant, kad juos reikėtų skiepyti keturiomis dozėmis, realiai apsaugotume potencialias aukas – 60-70 vaikų. Jei į viską žvelgi racionaliai ir iš ekonominio išskaičiavimo, sprendimas skiepyti visus bendromis lėšomis nebūtų ekonomiškai pagrįstas. Buvo skaičiuojama, kad sutiktume skiepyti visus vaikus šia vakcina tuo atveju, jei ji kainuotų 7 svarus, tačiau viena jos dozė kainavo 75 svarus.
Jūsų minėta komiteto rekomendacija buvo pateikta viešumai diskutuoti. Ekonominiame šios vakcinos modelyje padarėme keletą esminių pokyčių. Daugiau dėmesio skyrėme infekcijos pavojingumui, žiaurumui ir tada sumažinome rekomenduojamų vakcinos dozių skaičių nuo 3+1 iki 2+1. Tai padėjo kainą sumažinti ketvirtadaliu, todėl 2014 m. rekomendacijoje jau buvo sakoma, kad galime svarstyti ją skiepyti nacionaliniu mastu. Metus laiko derinome kainą, kad ji būtų priimtina abiem pusėms.
- Kaip kainos ir pavojaus santykį vertino visuomenė?
- Mes buvome nustebę, kiek visuomenė norėjo šios vakcinos, tai buvo neįtikėtina. Tėvai, meningito labdaros organizacijos, sveikatos specialistai pasirašinėjo peticijas, drąsiai reiškė savo nuomonę. Tuo metu, kai vakcina buvo licencijuota, dar nebuvo aišku, kokia skale ji bus efektyvi, tačiau žmonių tai nesustabdė.
Ši vakcina turi nemažai ir šalutinių poveikių, tačiau jos nauda nusvėrė visų nuomonę. Tai lėmė trys priežastys – infekcija prasideda staiga, progresuoja labai greitai (fatalinės pasekmės gali ištikti per parą), o pirminiai infekcijos požymiai labai nespecifiniai. Vaikas gali būti peršalęs arba sirgti meningokokine infekcija. Kol pasirodo pirmieji bėrimai, dažnai jau būna per vėlu. Trečdalis išgyvenusiųjų turi rimtas komplikacijas, trunkančias visą gyvenimą. Todėl vienintelė apsauga tėvams – skiepyti savo vaiką. Operatyvumas, vežant vaiką pas gydytojus, čia nepadės.
Mums padėjo ir tai, kad Anglijoje nėra didelė bendruomenė žmonių, kurie aklai nusiteikę prieš skiepus.
- Vaikus nacionaliniu mastu skiepijate jau dvejus metus. Kokie rezultatai?
- Drastišką pagerėjimą jau matėme praėjus pirmiesiems mėnesiams, kūdikius paskiepijus jiems sulaukus 2 ir 4 mėnesių, dar net neįskiepijus stiprinančios trečiosios dozės. Stebėjome, kad sergančių kūdikių mažėjo greičiau nei to tikėjomės. Po 10 mėnesių jau galėjome drąsiai sakyti, kad vakcinos efektyvumas viršijo mūsų lūkesčius – ligos atvejų jau tada sumažėjo perpus. Prieš beveik metus prestižiniame Lancet žurnale išspausdinome vakcinos efektyvumo rezultatus. Kadangi per metus gimsta beveik 800 tūkst. kūdikių, o vakcinos „padengimas“ (kiek vaikų buvo paskiepyta) siekė 90-95 proc., mūsų duomenys tikrai aukštos kokybės ir labai plataus masto. O rezultatai kalba patys už save – per metus galėjome tikėtis daugmaž 74 meningokoko B atvejų, o diagnozavome tik 37. Nors tai ir maži skaičiai, tačiau vakcina išgelbėjo daugiau nei pusę rizikos grupės vaikų.
- Apie kokius šalutinius poveikius kalbate?
- Pirmiausia, nors vakcinos efektyvumas ir saugumas buvo įrodyti, tačiau klinikiniai tyrimai nebuvo tokio masto kaip kad mūsų įtraukimas į nacionalinę vakcinacijos programą. Todėl mes labai įdėmiai sekėme ir registravome, ar neatsirado kažkokių neplanuotų šalutinių poveikių. Tačiau to nebuvo ir mes kalbame apie 3 mln. dozių stebėjimo rezultatus. Gavome tai, apie ką gamintojai ir perspėjo – vakcina dirgina imuninę sistemą, todėl vaikas, gavęs vakciną, būna dirglus, jam neretai pakyla temperatūra (50-60 proc. atvejų), jį gali pykinti ar trumpai išberti. Šie požymiai rodo, kad vaiko imuninė sistema sureagavo į vakciną, ėmė gaminti būtinus antikūnus, apsaugosiančius vaiką, jei jis kada susidurtų su menB bakterija. Tai gąsdino kai kuriuos tėvus, todėl JK kartu su skiepu vaikui duoda ir paracetamolio (3 tabletes – skiepijimo metu ir dar dvi ambulatoriniam gydymui, grįžus namo). Tai labai sumažina nemalonius šalutinius pojūčius.
- Ar ši vakcina apsaugo tik tą, kuris ja paskiepytas, ar padeda užkardyti kelią bakterijai toliau plisti?
- Ne, vakcina tik apsaugo kūdikį, kuris ja paskiepytas. Taip yra todėl, kad didžioji dalis bakterijos nešiotojų – paaugliai, o pažeidžiamiausia grupė – kūdikiai. Todėl logiškiausia yra skiepyti pačius mažiausius. Jei norėtumėte visos populiacijos saugumo, derėtų skiepyti ir paauglius. Žinome, kad menC ir menACWY vakcinos apsaugo stabdo bakterijos plitimą. Kadangi menB vakcina yra grįsta baltymu, dar neturime tokios informacijos, kad ji tikrai apsaugo nuo tolesnio bakterijos plitimo. Šiuo metu vyksta didelės klinikinės studijos, ateityje turėtume išsiaiškinti daugiau. Jei tai pasitvirtins, menB vakcina taps labai patraukli skiepyti ir paauglius.
- Kaip vertinate Lietuvos sprendimą taip pat įtraukti šį skiepą į nacionalinę programą?
- Kiekviena šalis turi viduje nuspręsti, kaip elgtis. Italija, pavyzdžiui, neseniai irgi apsisprendė skiepyti vaikus menB vakcina ir net naudoti brangesnį modelį – 3+1. Jungtinei Karalystei, galima sakyti, „pasisekė“ derantis dėl kainos – kadangi buvome pirmieji Europoje, mūsų suteikiamas duomenų efektyvumas vakcinos kūrėjui buvo taip pat reikalingas ir tai leido mažinti kainą. Šie sprendimai yra labai komplikuoti ir skirtingi visose šalyse. Lietuvai tarsi irgi pasisekė, nes dabar yra didelės apimties tyrimai, duomenys ir rezultatai, kaip sekėsi įgyvendinti tokį žingsnį mūsų šalyje. Štai, kai nusprendėme su vakcina siūlyti ir paracetamolį, tai nebuvo taip lengva ir susidūrėme su tam tikrais iššūkiais. Tačiau dabar jau aišku, kas veikia, kaip veikia ir jums prieinami visi šie duomenys. Nėra jokios priežasties, kodėl mūsų duomenys ir patirtys turėtų netikti kitoms šalims.
