Anot medikų, žmonės vis dar bijo kartu su sergančiuoju ŽIV naudotis tais pačiais indais, apkabinti jį ir net bendrauti. Tačiau mirtina liga neplinta vos palietus žmogų.
ŽIV sergantis mažylis – ne tik teorinis pavyzdys. Su šia liga prieš pusketvirtų metų gimė berniukas, o jo mama tiesiog po gimdymo išėjo ir ligoninės ir jį paliko. Medikai vos gimus kūdikiui dar nežinojo, ar jis, kaip ir jo mama, infekuotas. Tyrimai patvirtino blogiausią prognozę – berniukas sirgo. Ilgą laiką medikai jį prižiūrėjo ir ligą sustabdė. Mama mažylio atsisakė, tad nuspręsta jį apgyvendinti Vilniaus kūdikių globos namuose.
Anot VšĮ „Pasaulio vaikai“ direktorės Silvos Jūratės Savickaitės, baimė dėl mirtinos ligos sklandė ir tarp globos namų sienų. Ten dirba ne tik medikai, bet ir aptarnaujantis personalas, tad teko nemažai padirbėti, kol darbuotojai nebebijojo vaiko paliesti.
„Dėl mažylio buvo atlikta didžiulė jo gelbėjimo operacija – vaikas augo prižiūrimas medikų ir, kai buvo diagnozuota, kad gali gyventi nebe ligoninėje, perduotas kūdikių globos namams. Ačiū dievui, ten taip pat dirba medikų, jie supranta, ką ligoninės gydytojai rekomenduoja, ko paprašo. Vertėjo diagnozei suprasti nereikėjo – buvo aišku, kad į kūdikių namus atkeliauja pirmas Lietuvoje ŽIV infekuotas naujagimis, – pasakojo S. J. Savickaitė. – Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) daug padėjo kūdikių globos namų darbuotojams. Mokė, aiškino, ramino, kad neišgydoma liga – ne tokia tragedija, kaip gali atrodyti aplinkiniams.“
Visgi, kol kūdikis nevaikščiojo, pasaugoti kitus vaikus nuo ŽIV infekuoto berniuko buvo kur kas paprasčiau. Reikėjo stebėti, kad jis nesusižeistų ir nesukeltų ligos perdavimo pavojaus kitiems. Liga plinta per kūno skysčius ir kraują. Anot S. J. Savickaitės, sveikas žmogus, net ir palietęs susižeidusį sergantįjį, taip paprastai neužsikrės, jei kraujas nesąveikaus su krauju. Kone pusketvirtų metų augusio berniuko raida nebuvo sutrikusi, jis niekuo nesiskyrė nuo sveikų bendraamžių. Mažylis buvo įrašytas ir į įsivaikinti galimų vaikų sąrašą, tačiau juo susižavėjusios poros ilgokai nesiryžo imtis tokios atsakomybės.
Anot S. J. Savickaitės, vaiką priimti į savo namus norėjo kelios poros, tačiau liga juos sustabdė nuo tokio žingsnio.
„Žmonės išsigando ne pačios ligos, o aplinkinių reakcijos. Juk berniukas žais kieme su kitais vaikais, eis į darželį, mokyklą, tad apie ŽIV reikės pasakyti ir pedagogams, ir kitų vaikų tėvams. Poras, norėjusias įsivaikinti berniuką, gąsdino žinojimas, kokios reakcijos jie sulauks“, – aiškino S. J. Savickaitė.
Visgi atsirado šeima, kuri išdrįso peržengti baimes. Tiesa, ne Lietuvoje.
„Prieš mėnesį berniukas išvažiavo su šeima, kuri, žinodama apie ligą, jį priglaudė savo namuose. Tam vaikui labai pasisekė. Jam tik nepasisekė, kad mama, kuri jį pagimdė, paliko, nepasisekė, kad yra infekuotas, tačiau jam labai pasisekė, kad moteris atėjo į ligoninę, pagimdė jį ten, nes vaikas galėjo atsidurti bet kur. Ačiū tai mamai, kad pagimdyti atėjo pas gydytojus, – kalbėjo S. J. Savickaitė. – Mažylį įsivaikino pora iš užsienio, iš Amerikos. Jų šalyje žmonės jau seniai mokomi gyventi su tokia liga. Apie 2000-uosius metus ten suprato, kad jei ŽIV liga prižiūrima, ji nėra tokia pavojinga aplinkiniams, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Žmonės nuo jos jau nemiršta taip, kaip mirdavo anksčiau. Lietuvoje dar mes nesuprantame, kad ŽIV neužsikrėsi valgydamas iš tų pačių indų, palietęs žmogų, jį apkabinęs, pabučiavęs, kartu maudydamasis.“
Berniuką įsivaikinusi šeima jau augina du vaikus iš Ukrainos, kurių vienas gyvena su tokia pat liga. S. J. Savickaitės žiniomis, biologinė ukainiečių vaikų mama jau mirė nuo AIDS.
Įsivaikinusi šeima senokai žino, kas yra ŽIV ir kaip jis plinta. Moteris yra pedagogė, vyras – pašto darbuotojas. Tokių specialybių darbuotojai Amerikoje mokomi apie šias ligas, nes turi kontaktą su žmonėmis.
Kaip sako Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius Saulius Čaplinskas, ŽIV plinta kalėjime, tačiau lygiai taip pat ja galima užsikrėsti per nesaugius seksualinius santykius čia pat, laisvėje.
„Į įkalinimo įstaigas patenka tam tikrų žmonių, kurie jau serga, nes vartojo narkotikus, turėjo kitokios nesaugios patirties. Įkalinimo įstaigose nustačius ŽIV viruso nešiotoją, jis gydomas, tačiau liga vis tiek plinta“, – sakė S. Čaplinskas.
Įkalinimo įstaigose per penkis šių metų mėnesius, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, užfiksuoti 49 nauji ŽIV atvejai – tai 1,8 karto daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį (27).
Daugiausia naujų ŽIV atvejų per penkis mėnesius nustatyta Alytaus pataisos namuose (35). Pernai Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose išaiškinta 70 naujų ŽIV infekcijos atvejų ir tai sudarė trečdalį visų naujų atvejų.
Ši statistika nelieka už uždarų sienų. Anot S. Čaplinsko, Lietuvoje jau visose savivaldybėse yra nustatyta ŽIV atvejų.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per penkis šių metų mėnesius ŽIV infekcija Lietuvoje diagnozuota 93 asmenims (80 vyrų ir 13 moterų). Tai vienuolika atvejų daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.
Pagal galimą užsikrėtimo būdą, daugiau nei pusė (62,4 proc.) naujų ŽIV atvejų (58) išaiškinta tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų. 22 asmenys ŽIV užsikrėtė per lytinius santykius, 13 asmenų užsikrėtimo būdas neišaiškintas.
Daugiausia naujų ŽIV infekcijos atvejų užregistruota Vilniaus apskrityje – 44, Klaipėdos – 9, Šiaulių ir Utenos – po aštuonis, Kauno – 7, Marijampolės – 5, Panevėžio – 4, Alytaus – 3, Tauragės ir Telšių – po du. Taip pat šiemet Lietuvoje ŽIV infekcija nustatyta ir užregistruota vienam užsieniečiui. Pagal amžiaus grupes, daugiausia naujų atvejų nustatyta 30–39 metų žmonėms.
Kas antras naujas ŽIV atvejis (49) buvo nustatytas Kalėjimų departamento (KD) prie LR Teisingumo ministerijos pavaldžiose įstaigose ir tai 1,8 karto daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį (27). Daugiausia naujų ŽIV atvejų per 2017-ųjų penkis mėnesius nustatyta Alytaus pataisos namuose (35). Pernai KD pavaldžiose įstaigose išaiškinta 70 naujų ŽIV infekcijos atvejų ir tai sudarė trečdalį visų naujų atvejų.
Iš viso iki šių metų birželio 1 dienos Lietuvoje užregistruoti 2842 ŽIV užsikrėtę asmenys, iš kurių – 2262 vyrai ir 580 moterų. Kas penktas ŽIV užsikrėtęs asmuo Lietuvoje susirgo paskutine ŽIV ligos stadija – AIDS ir kas aštuntas asmuo, kuriam diagnozuota ŽIV infekcija Lietuvoje, jau yra miręs nuo įvairių priežasčių, įskaitant AIDS.
Daugiausia užsikrėtusiųjų ŽIV (beveik 60 proc.) Lietuvoje užregistruota tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų, 21,7 proc. užsikrėtė per heteroseksualius santykius, 8,3 proc. – per homoseksualius santykius ir dešimtadalio ŽIV užsikrėtimo būdas nenustatytas. Lietuvoje registruoti šeši perinataliniu būdu ŽIV užsikrėtę vaikai.
Pernai Lietuvoje ŽIV sukeltai ligai gydyti antiretrovirusinė terapija buvo skirta 754 pacientams, įskaitant ir nuteistuosius, esančius įkalinimo įstaigose.
Beveik kas antras pacientas Lietuvoje, gaunantis antiretrovirusinę terapiją, yra švirkščiamųjų narkotikų vartotojas.
Skelbiamos rekomendacijos, kad pirmiausia dėl ŽIV patariama pasitikrinti tiems asmenims, kurie skundžiasi šiais sveikatos sutrikimais: jei kosulys tęsiasi ilgiau kaip mėnesį; dažnai (daugiau kaip 2 kartus per metus) sergama plaučių uždegimais, bronchitais, gerklės, ausų ir kitais uždegimais; jei karščiuojama ilgiau kaip mėnesį; jei viduriuojama ilgiau kaip mėnesį; be priežasties netekus daug svorio (daugiau kaip 10 proc.); jei nuolat jaučiamas nuovargis ir silpnumas; jei naktimis gausiai prakaituojama; susirgus tuberkulioze; padidėjus kaklo, pažastų ar kirkšnies limfmazgiams; jei sergama lytinių organų, burnos, stemplės ar gerklės kandidoze; jei yra burnos ir genitalijų opų, neišnykstančių ilgiau kaip 1 mėnesį.
