Politiko teigimu, prasmingiausia idėja yra jau seniai sugalvota ir iškalta ant vieno Veliuonos piliakalnio akmenų.
„Ar žinote, kas, pagal Pasaulio sveikatos organizaciją, yra sveikata? Tai yra psichinė, fizinė ir dvasinė žmogaus gerovė, bet ne ligų ar sutrikimų nebuvimas. Kai kalbame apie sveikatą, kalbame apie gyvenimo ir gyvensenos sąlygų kokybės standartus. Vienas kitam linkėdami sveikatos žmonės linki labai daug. Galiausiai, kai žmonės galvoja apie sveikatą, galvoja apie ligas ir apie jų gydymą. O tai, deja, nieko bendra su sveikata neturi“, - taip pokalbį telefonu pradėjo Briuselyje dažniausiai reziduojantis politikas.
V. P. Andriukaičio teigimu, daugelis mūsų daro esminę klaidą – dirbame per daug, ilsimės per mažai.
„Sveikatos išteklių atstatyme yra viena įdomi taisyklė – švęsk sekmadienį. Iš kur atėjęs 7 dienų ciklas? 6 dienas dirbsi sunkiai, o 7 dieną – šabas. Garbinsi dievą, dainuosi dainas, švęsi, linksminsies, džiaugsies. Turi būti diena, skirta atstatyti dvasinius, psichinius ir fizinius resursus. Pailsėti, pasidžiaugti ir t.t.
Dabar turime penkių darbo dienų ciklą, tačiau jos daug intensyvesnės nei anksčiau. Kad neišdegintume savo resursų, mes turime sukūrę rekreacijos, ne gydymo, sistemą. Resursų atstatymo sistema yra ištisa industrija, išsivysčiusi visame pasaulyje, Lietuvoje taip pat“, - kalbėjo pašnekovas.
Jo teigimu, reabilitacinė, atstatomoji medicina užima svarbią vietą sveiko žmogaus gyvenime, tačiau ji prieinama ne visiems.
„Dirbame ir tada staiga ateina liga, o tada reikia gydytojo, medicinos, intervencijos, operacijos, pagalbos. Štai kodėl yra didžiulis nesusipratimas, kada mes kalbame apie sveikatą, kad sveikata visose politikose reiškia mūsų visuomenės gyvenimo kokybės sąlygų paisymo, atstatymo, palaikymo, išplėtimo, gyvenimo kokybės ar investicijų į socialinį kapitalą, žmogiškąjį. Štai kodėl čia nieko bendra su gydytojais neturi. Tai turi bendra su sveikatos apsaugos organizacijos nuostata, kurią jūs gerai žinot – sveikata visose politikose“, - tikino V. P. Andriukaitis.
Šiandien daugelis jau suvokia, kad norėdami sveikos senatvės jau dabar turime rūpintis sveika mityba, būti fiziškai aktyvūs. Tai iliustruoja ir daugelis sveikatos srityje pasiūlytų idėjų, tokių kaip: „saldumynai tik šeštadieniais“, „depresijos gydymas sportu“, „didesnis akcizo mokesnis sveikatą žalojantiems produktams“, „taisyklingo judėjimo skatinimas“ ir t.t.
„Žmonės supranta, kad reikėtų stimuliuoti sveiką maistą, kad jis būtų už socialiai priimtiną kainą. Sutikime, gerų, kokybiškų produktų kainos šiandien vis dar labai aukštos. Reikia turėti prieigą prie sporto įrenginių, aikštelių, sporto. Taip, žmonės eina į sporto klubus, bet ne visiems kišenės leidžia. Turime galvoti, ką ir kaip padaryti, kad būtų daugiau viešųjų erdvių, kurios būtų palankios žmonių rekreakcijai, nes nuvažiuoti į Druskininkus ar Palangą irgi ne visi gali. Tai didžiulės bėdos, išduodančios socialines gyvenimo kokybės ir socialines determinacijas. Tai iš esmės užkerta kelią žmonėms turėti sveikesnes, saugesnes, geresnes gyvenimo, darbo, mitybos sąlygas“, - įsitikinęs socialdemokratas.
V. P. Andriukaičio teigimu, gerų idėjų ieškoti toli nereikia. Pradėkime nuo daugiau alternatyvių energijos šaltinių, kurie galėtų užtikrinti geresnę aplinką, draugišką, žalesnę ekonomiką ir taip pat saugotų žmonių sveikatą.
„Daugiau dviračių takų, aikštelių, infrastruktūros. Didieji miestai susivienytų ir darytų projektus, kad miesto infrastruktūra būtų palanki sveikatos tausojimui. Būtų sutarta, kad reikia perdirbamąją maisto pramonę skatinti, kad būtų gaminama daugiau šviežios produkcijos, sveiko maisto, bet už žmonėms priimtiną kainą.
O tada beliktų, kad Lietuvos miestai įsijungtų į maisto švaistymo mažinimo užduotis, nes Lietuva jau yra pasirašiusi tausojančio vystymo tikslus, skirtus kovoti su maisto švaistymu ir gerinant žmogaus sveikatą“, - nesiliovė vardinti jis.
Jo teigimu, trijų geriausių idėjų yra per maža - Lietuvai, siekiant ilgalaikių tikslų, reikia sutarti dėl 100 socialinių, švietimo, aplinkosaugos, infrastruktūros, mokslo inovacijų, kad mūsų šalis, skaičiuodama dar vieną šimtmetį, būtų ne tik inovatyvi, bet ir tausojanti aplinką ir sveikatą.
„Kalbant apie sveikatos padėtį Lietuvos... Tikėtina gyvenimo trukmė - 74,5 m. 2015 m. vyrų yra 69,2, moterų 79,7 m. Tai yra vieni iš žemesnių rodiklių ES. Rizikos faktorių yra daug, bet du - blogiausi. Vyrų rūkymo ir girtuokliavimo rodikliai yra viršijantys ES vidurkį, moterų – ne. Štai jums ir atsakymas, kodėl moterys gyvena ilgiau negu vyrai. Lietuva taip pat išsiskiria savižudybėmis, kraujagyslių ligomis ir t.t. Labai daug, tiesą sakant, priklauso nuo mūsų pačių“, - pabrėžė pašnekovas.
Paklaustas, jei reikėtų išsirinkti vieną idėją Lietuvai, kas tai būtų, eurokomisaras prasitarė nieko naujo nesiūlysiantis, nes vieną labai gerą mintį jau perskaitęs seniau.
„Idėja Lietuvai yra paslėpta vienoje vietoje. Veliuonoje yra du piliakalniai, vienas – Gedimino kapo, o ant kito yra didžiulė aikštė ir ten stūkso didžiulis akmuo, tame akmenyje ir yra iškalta idėja Lietuvai. Ten iškalti auksiniai žodžiai: grąžink, ką privalai. Tai reiškia, kad į kiekvieną iš mūsų, nuo pat gimimo iki brandos yra be galo daug tėvynės sudėta – tėvų, mokytojų, moksleivių, kiemo draugų, pažįstamų, aukštosios mokyklos, darbo aplinkos. Mes tiek gavome ir mes turime savo tėvynei kartais gražinti, ką privalome. Čia gali interpretuoti, kiek nori. Aš manau, esu Lietuvai skolingas. O jūs?“, - retoriškai klausė politikas.
