Norisi daugiau valgyti
„Trumpėjančios dienos, nuolatinis šviesos stygius, šaltis verčia augti mūsų apetitą. Mažėja hormonų melatonino, serotonino gamyba, todėl nuotaikai pagerinti ir mieguistumui nuvyti renkamės saldumynus. Kai šalta, tenka nemažai gautos iš maisto energijos atiduoti organizmo šildymui, todėl lyg ir norisi daugiau valgyti“, – pranešime spaudai sako klinikos „Kardiolita“ gydytoja dietologė Eugenija Časaitytė.
Pasak medikės, į savotišką užburtą ratą „valgau ir noriu dar“ papuola tie, kurie valgo daug šviežių daržovių. „Žiemos metu šalto maisto reikėtų valgyti mažiau, nes organizmui reikės nemažai energijos, kad sušildytų tą maistą ir jį suvirškintų. Tad žiemos metu užvalgę šaltų šviežių daržovių labai greitai vėl pasijusime alkani“, – pastebi dietologė.
Norisi šilto maisto
Šilti troškiniai ir sriubos sumažina užkandžiavimo tikimybę. Kartais žmonės mano, kad suvalgius mėsos ir bulvių patiekalą bus šilčiau. Pasak specialistės, tokia mityba nėra subalansuota, neužtikrina, kad organizmas gaus jam reikiamų maistinių medžiagų, be to, dar gali imti augti svoris, nes kalorijų mėsos patiekaluose yra nemažai. „Jeigu tokie patiekalai pasirenkami kartą per dieną, pietums – nieko blogo, nes žmogus tas kalorijas išeikvos per likusią dienos dalį. Vakarui jau geriau rinktis daržovių troškinius, tirštas sriubas“, – sako gydytoja ir pataria žiemos metu šaltą vandenį keisti šiltu arba nesaldintomis arbatomis.
Lietuviški vaisiai ir daržovės
Žiemos metu turime prastesnį maisto pasirinkimą, dažnai gali imti trūkti: skaidulų, vitaminų, kuriuos suteikia vaisiai ar daržovės. Gydytoja dietologė sako, jog ir tamsiuoju metu laiku galime gauti reikiamų maistinių medžiagų su maistu. „Nemažai žiemos metu reikiamo vitamino C turi mūsų lietuviški obuoliai. Mūsų lietuviškas baltagūžis kopūstas savo sudėtimi nenusileidžia brokoliams ar kalafiorams. Pamirštame, kad turime puikių šakninių daržovių – griežčiai, salierai, ropės, ridikai, kaliaropės. Ryškesnių spalvų maistui ir vitamino A suteiks morkos, paprikos. Su maistu turime gauti antioksidantų (vitaminai A, E, C), jeigu norime pastiprinti imuninę sistemą“, – sako gydytoja dietologė E. Časaitytė.
Dietologė sako, jog pastaruoju metu labai liaupsinami rauginti kopūstai išties verti visų pagyrų. „Rauginant daržoves dėl fermentacijos procesų žarnyne padidėja B grupės vitaminų. Ypač naudingos sultys raugintų kopūstų ar agurkų, nes ten yra didžiausi kiekiai prebiotikų. Tik svarbu nepainioti raugintų daržovių su marinuotomis“, – atkreipia dėmesį dietologė.
Žiemos metu didžiausiu iššūkiu tampa padidėjęs apetitas, riebesni patiekalai ir menkos mitybinės vertės maistas. Dėl to pavasarį gali tekti kovoti su per žiemą padidėjusiu svoriu. „Vienintelis būdas to išvengti – būti sąmoningesniais ir matyti, ką valgote. Taip pat reikia nepamiršti judėti“, – pataria gydytoja dietologė E. Časaitytė.
Vaistininkė: objektyviai įvertinkite savo mitybą ir pasitelkite maisto papildus
„Žiemos metu žmonės maistui ima kelti papildomą reikalavimą – kad apsaugotų nuo peršalimo ligų. Vadinasi, norima, kad maistas suteiktų imuninei sistemai reikalingų medžiagų. Tačiau akivaizdu, kad mūsų krašte visais metų laikais sunku tik iš maisto gauti visų reikiamų medžiagų“, – sako mažų kainų vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Jurga Juknevičienė.
Ji pataria objektyviai įvertinti savo ir savo šeimos narių kasdienę mitybą ir pasitarti su vaistininku, kokių maisto medžiagų jums gali trūkti. Ji atkreipia dėmesį, jog neretai būtent stambesniems žmonėms trūksta vitaminų ir mineralų. „Svoris auga dėl neįvairaus raciono, per didelio patiekalų kaloringumo, piktnaudžiavimo saldumynais ir prekybos centruose parduodamais paruoštais patiekalais. Tačiau nors valgoma daug, maistas savo sudėtimi gali būti skurdus. Paradoksas: svoris auga, o kūnas kovoja su maistinių medžiagų deficitu“, – aiškina vaistininkė.
Anot specialistės, omega-3 polinesočiosios riebalų rūgštys, antioksidantai, ypač vitaminas C – tai svarbiausios medžiagos mūsų imuninei sistemai. „Būtent ji užtikrina, kaip mums pavyks susidoroti su peršalimo ligomis, gripu. Neretai žiemos metu užklumpa prasta nuotaika, nuovargis, mieguistumas, apima apatija. Vertėtų išsitirti vitamino D kiekį organizme. Pasirodo vis daugiau tyrimų, kad šiaurės kraštuose gyvenančių žmonių organizmuose yra nuolatinis šio vitamino stygius. Tad rekomenduočiau mitybą praturtinti vitamino D maisto papildais“, – pataria „Camelia“ vaistininkė.
Taip pat ji atkreipia dėmesį į artėjantį nelengvą mūsų organizmui laikotarpį – šventes. „Šventiniu laikotarpiu parduodame daugybę preparatų, gerinančių virškinimą, šalinančių sunkumo jausmą skrandyje. Visuomet prašome būti sąmoningiems, mąstyti apie pasekmes, – dar kartą primena vaistininkė J. Juknevičienė. – Jau dabar rekomenduoju vartoti maisto papildų, gerinančių kepenų veiklą, gerti vaistinėje parduodamų vaistažolių, detoksikuojančių organizmą. Jeigu kamuoja vidurių užkietėjimai, verta padėti sau vartojant skaidulų turinčius preparatus“.
Vaistininkės J. Juknevičienės manymu, žiemos periodas, kai tamsu ir šalta, yra nelengvas iššūkis mūsų organizmui. Papildomai vartojami maisto papildai – vitaminai, mineralinės medžiagos – gali būti stipri pagalba ir atrama kovoje su peršalimo ligomis. „Mityba šiuo laikotarpiu lems, kaip pasitiksime pavasarį. Su antsvoriu, avitaminoze ar nepakitusiu svoriu, sveiki ir džiaugsmingi. Tad nepamirškite rūpintis savo sveikata ir tarkitės su vaistininkais“, – kviečia vaistininkė J. Juknevičienė.
