Viena pagrindinių priežasčių, kodėl taip nutinka, – antibiotikų vartojimas, kai jų nereikia ir neteisingas vartojimas, kai reikia. Ryt, lapkričio 18 d., visoje Europoje minima supratimo apie antibiotikus diena. Jos metu siekiama informuoti visuomenę apie antibiotikus ir jiems atsparių bakterijų keliamą grėsmę visuomenei, rašoma pranešime spaudai.
Šiuo metu sveikatos priežiūros įstaigas ir vaistines yra užplūdę pacientai, sergantys peršalimo ligomis. Kai kurie jų įsitikinę, kad gana greitai pasveiktų tiesiog įsigiję ir išgėrę antibiotikų. Įvairios apklausos rodo, kad net apie 40 proc. žmonių mano, kad antibiotikai yra veiksmingi kovojant su peršalimo ligomis ar gripu.
„Tačiau reikia pripažinti, kad pacientų, kurie savavališkai, be gydytojo recepto norėtų įsigyti antibiotikų, skaičius pastaraisiais metais vis mažėja. Visuomenė darosi sąmoningesnė, žmonės turi daugiau informacijos, tačiau turbūt beveik kasdien atsiranda bent vienas pacientas, bandantis nusipirkti antibakterinių vaistų be recepto. Dabar, prasidėjus peršalimo ligų sezonui, tokių žmonių turbūt ateina daugiau. Bandome aiškinti, kad apie 80 proc. peršalimo susirgimų yra virusinės kilmės. Tokiu atveju antibiotikai yra neveiksmingi ir nereikalingi, o jų netinkamas vartojimas peršalus ar susirgus gripu, gali sukelti nepageidaujamų reakcijų“, – pastebi mažų kainų vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Kristina Zacharevič.
Gana dažnai žmonės nori gydytis antibiotikais, kurie jau kažkada yra padėję sėkmingai pasveikti. Tai ypač pasakytina apie pacientus, kuriuos užklupo viršutinių kvėpavimo takų infekcijos. Susidūrus su pastarosiomis, gana dažnai ligos simptomai būna beveik identiški, tačiau reikia atminti, kad infekcijų yra ne viena, todėl vaistai, kuriais reikia gydyti – gali skirtis.
„Antibiotikus paskirti gali tik gydytojas po tikslingos apžiūros. Net jeigu namuose nuo ankstesnių, atrodo tokių pačių susirgimų, turite likusių antibiotikų, nevartokite jų. Pirmiausia, tai jie gali būti pasenę, tačiau tai ne baisiausias dalykas. Vaistai gali tiesiog neveikti, tuomet žmogus visiškai be reikalo sunaudoja antibiotiką, susilpnėja jo imunitetas ir sau tik pakenkiama“, – sako vaistininkė.
Dar viena itin dažnai pasitaikanti klaida – antibiotikai geriami trumpesnį laiką, nei nurodė gydytojas, vartojimas nutraukiamas iškart, kai tik pajuntamas pagerėjimas. Taip besielgdami pacientai rizikuoja, kad jų organizme užsiliks gyvų bakterijų, dėl kurių vėl galima susirgti, o vartoti vaistai jau gali nebetikti – bakterijos bus atsparios gertiems antibakteriniams vaistams. Jos gali tapti tokios atsparios, kad jų neveiks ir kiti stipresni vaistai. Atsparios bakterijos gali toliau plisti per aplinką, jas gali „pasigauti“ šeimos nariai, žmonės, su kuriais bendraujama.
Vaistininkė atkreipia dėmesį į tai, kad jei jau gydytojas paskyrė vartoti antibiotikus, tai reikia atminti, kad šie vaistai žudo ne tik blogąsias, bet ir gerąsias bakterijas, kurios yra atsakingos už virškinimą ir imunitetą. Siekiant, kad organizmas kuo mažiau nukentėtų, vaistininkė K. Zacharevič pataria nepamiršti gerti priobotikus ir vartoti juos taisyklingai.
