Anksčiau anekdotiškai skambėjusių galimai egzistuojančių naudos sveikatai atvejų pagrįsti medicininiais patvirtinimais nepavykdavo. Vis tik neseniai atlikti tyrimai parodė, kad reguliariai lankantis saunoje daroma itin didelė nauda sveiktai – mažinama ar iš viso panaikinama dažnai pasitaikančių ūmių ir lėtinių būklių rizika.
Kaitinimasis saunoje – tai pasyvi karščio terapijos forma, kilusi iš Suomijos ir dažniausiai siejama su Šiaurės Europos šalimis. Esminė buvimo saunoje paskirtis – malonumas ir atsipalaidavimas. Kaip rašo „The Daily Mail“, šioje vietoje praleisti rekomenduojama nuo penkių iki dvidešimties minučių, o temperatūra turėtų siekti 80-100 laipsnių. Tarp kaitinimosi sesijų būtina daryti kūnui atvėsti skirtas pertraukėles baseine ar duše.
Nors karščio terapijos formų būna ir kitokių (turkiška pirtis, infraraudonųjų spindulių sauna, Waon terapija), vis tik tradicinė suomiška pirtis išlieka žinomiausia tokios terapijos forma. 2015 m. Rytų Suomijos universiteto mokslininkai užfiksavo 2300 vyrų kaitinimosi saunoje įpročius ir sekė jų sveikatos būklę ilgiau nei du dešimtmečius. Nustatyta, kad saunose reguliariai besilankiusių tyrimo dalyvių gyvenimas kur kas rečiau baigdavosi dėl širdies ligų ar širdies smūgio. Po metų atliktas kitas tyrimas, parodęs, kad reguliarios kaitinimosi saunoje sesijos reikšmingai mažina silpnaprotystės tikimybę.
Naujausias šias metais atliktas tyrimas skirtas išanalizuoti per 22 metus surinktus duomenis apie 1621 vyro įpročius ir sveikatos būklę. Paaiškėjo, kad reguliariai (4-7 kartus per savaitę) į sauną einančių tiriamųjų rizika patirti padidėjusio kraujospūdžio problemų beveik 50 proc. mažesnė. Mokslininkai nėra tikri, kaip lankymaisi saunoje apsaugo nuo širdies ligų, tačiau pagal vieną iš teorijų šis įprotis prisideda prie aukšto kraujospūdžio mažinimo, kuris savo atžvilgiu yra viena iš esminių širdies ligų atsiradimo priežasčių.
Maža to, dėl saunoje susidarančio karščio širdis ima plakti dažniau, plečiasi odoje esančios kraujagyslės. Dėl šių priežasčių aktyvinama kraujotaka, gerinanti širdies ir kraujagyslių funkciją ir tokiu būdu mažinama širdies ligų atsiradimo rizika.
Mokslininkai nustatė, kad kaitinimasis saunoje pasižymi efektu, primenančiu mankštinimąsi, o pastarasis taip pat puikiai žinomas kaip priemonė, padedanti apsisaugoti nuo ligų. Bristolio ir Rytų Suomijos universitetų mokslininkai nustatė, kad mankštą su kaitinimusi saunoje apjungiantys tyrimo dalyviai gali džiaugtis ženkliai sumažėjusia rizika mirti nuo bet kokių ligų, lyginant su tais, kurie renkasi vien mankštą ar tik kaitinimąsi pirtyje.
Lyg to dar būtų maža, lankymasis saunoje siejamas su geresne savijauta patiriant skausmų ir simptomų, siejamų su raumenų ir skeleto sutrikimais, pavyzdžiui osteoartritu ar reumatoidiniu artritu. Eksperimentinio tyrimo rezultatai atskleidė, kad reguliarios kaitinimosi sesijos pastebimai gerina lėtinių įtampos sukeltų galvos skausmų intensyvumą. Dar paaiškėjo, kad kaitinimasis mažina dažnai varginančių peršalimų intensyvumą, gerina plaučių funkciją, palengvina kvėpavimą, kai sergama plaučių ligomis, pavyzdžiui, astma ar lėtiniu bronchitu.
Tie patys mokslininkai iš Bristolio ir Rytų Suomijos universitetų neseniai ištyrė 2210 vidutinio amžiaus suomių, kurių sveikatos būklė sekta ilgiau nei ketvirtį amžiaus. Paaiškėjo, kad vyrai, besimėgaujantys dažnais apsilankymais saunose, rečiau serga plaučių uždegimu.
Nors nėra iki galo aišku, kaip kaitinimasis saunoje mažina kvėpavimo takų ligų riziką, egzistuoja teorija, pagal kurią saunoje susidarantis karštis mažina kongesiją plaučiuose ir gerina ventiliaciją. Pagal kitą teoriją sauna mažina uždegimą ir oksidacinį stresą, o šie du dalykai įvardijami kaip veiksniai, dažnai prisidedantys prie infekcijos ir daugumos kitų ligų atsiradimo. Iš tikrųjų tyrimų rezultatai patvirtina, kad kaitinimasis saunoje – tai toli gražu ne vien malonumą ir atsipalaidavimą keliantis, bet dar ir sveikatą tausoti padedantis ir nuo rimtų ligų apsaugantis įprotis.
Ruduo – tobulas metas skirti laiko sau ir savo sveikatos būklei pasikaitinant artimiausioje saunoje. Orams vėstant peršalimo ir kvėpavimo takų ligų rizika reikšmingai didėja. Daugeliui puikiai žinoma, kad žiemą kraujospūdis būna aukštesnis, o tai savo ruožtu didina širdies smūgio ir insulto riziką.
Kaitinimasis saunoje – malonus ir atpalaiduojantis užsiėmimas, suteikiantis pačių įvairiausių rūšių naudos sveikatai. Nors šis užsiėmimas nėra tinkamas tiems, kurių spaudimas žemas ar širdies būklė nestabili, reguliarūs apsilankymai saunoje iš esmės yra vienareikšmiškai skatintinas dalykas. Jei jums karštis yra pakenčiamas, nepraleiskite progos ir skubėkite būtent ten.
