Antradienį sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga priminė, kad jau sutarta, jog kitąmet ne mažiau kaip 50 proc. rezervo lėšų tam ir bus panaudotos. Tiesa, geriausiu atveju skaitine išraiška tai sieks 15 proc, o ne tai, ko prašo gydytojai.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Mykolas Majauskas įsitikinęs, kad visos PSDF rezervo lėšos galėtų būti nukreiptos 13 tūkstančių medikų atlyginimų didinimui, dėl ko mėnesinė medikų alga didėtų vidutiniškai 400 eurų.
Antradienį lrt.lt interviu A. Veryga teigė, kad „ir šiuo metu kai kuriose medicinos įstaigose medikai gauna normalius atlyginimus“. Paklaustas, koks atlyginimas yra normalus, ministras įvardijo 2000 eurų.
„Kai kuriose įstaigose – jau ir atskaičius mokesčius. <...> Nevardinsiu įstaigų. Yra specialistų, kurie yra samdomi, pritraukiami (už tokius atlyginimus – LRT.lt). Įsivaizduokit, kas atsitiktų, jei, nieko nediferencijuodami, pakeltumėm visų procedūrų įkainius? Pirmiausia toks sprendimas nebūtų objektyvus ir sąžiningas. Kita vertus, iš tikrųjų yra tokių medicinos sričių, kurios yra nukentėjusios. Pavyzdžiui, pirminės sveikatos priežiūra, šeimos gydytojai. Taip atsitiko dėl to, kad šalyje ženkliai sumažėjo gyventojų, o šeimos gydytojams mokama už priimtų pacientų skaičių. Šią problemą būtina kuo skubiau spręsti, tačiau – ne aklai. Juk ministerija negali pakelti atlyginimų visiems iš karto“, - interviu sakė jis.
Liekame kvailių vietoje
Tiesa, ne visi tokie optimistiški gydytojų iškeltoms sąlygoms. Štai Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas, Lietuvos pacientų forumo vicepirmininkas Šarūnas Narbutas vertina, kad peticijos reikalavimų turinys nėra aiškus.
„Visuomet palaikau visuomenines iniciatyvas, ypač kai jos kyla natūraliai. Suprantu, kad medikams skauda dėl sistemos problemų. Ir gerai, kad jie kalba. Tiesa, nesu tikras, ar už jų nestovi didžiųjų gydymo įstaigų interesai, kurie aktyviai priešinasi permainoms. Kalbant apie peticiją, atrodo, kad reikalavimų per daug, jie nėra suformuluoti aiškiai ir neaišku, kaip galima juos įgyvendinti. Net ir kalbant apie reikalavimą didinti atlyginimus. Juos nustato ne ministerija, o gydymo įstaigų vadovai. Kodėl reikalavimai nėra adresuojami jiems? Ar atlyginimai turi didėti tik valstybinėse įstaigose dirbantiems medikams? Ar ir privačiose? Jei privačiose, kokiu būdu tai gali būti daroma? Nuo ko skaičiuoti tą 30 proc.? Nuo kiekvieno gydytojo, slaugytojo, kineziterapeuto atlyginimo? Nuo jų vidurkio? Konkrečiam mieste, ar visoje šalyje? Ir svarbiausias klausimas, kas pasikeis, jei algos pakils? Gydytojai tuomet jau nekalbės apie emigraciją ar ir toliau dirbs per sukąstus dantis? O ko reikia, kad gydytojai į pacientą nežiūrėtų, kaip į priešą, kuris neva nieko nesupranta, nori daug ir nepagrįstai?
Nuo šeštadienio žiniasklaidoje klausiama tik gydytojų nuomonės. O pacientai vėl nustumti į paraštes. Klausiau viso penktadienį Santariškėse vykusio gydytojų diskusijos įrašo. Ir man buvo skaudu, kad dėl visų problemų buvo kaltinami arba pacientai, arba valdžia. Bet ar tikrai gydymo įstaigos valdomos efektyviai? Ar pacientai registruojami, ar jiems liepiama „paskambinti po mėnesio, nes talonų nėra“, nors mokamą paslaugą toje pačioje įstaigoje gali gauti tą pačią dieną. Ko konkretaus pacientai gali tikėtis iš sveikatos draudimo Lietuvoje? Kad neaišku kada gautume neaišku kokios kokybės paslaugą?
Nemėgstu gydytojų ir pacientų priešinimo. Dar prieš dvi savaites Seime inicijavome pokyčius gerinant komunikaciją tarp gydytojų ir pacientų. O medikų į eterį transliuojamos žinutės mus vėl priešina. Nepatinka, kad apdraustųjų (pacientų) sunešti pinigai į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą dalinami pacientus paliekant už nugaros. Kol pacientų organizacijos surėmusios pečius metų metus kalbame, kad, pavyzdžiui, Lietuvoje šlapimo nelaikantiems asmenims kompensuojamos vienos sauskelnės per dieną, kai Europoje po 3, kai pacientams neužtenka stomos maišelių ir kitų elementarių medicinos pagalbos priemonių, net nekalbant apie inovatyvius vaistus, ar kalbant apie medikų reikalavimus teisinga pamiršti pacientų orumą?
Norėtųsi, kad tai nebūtų paklodės tampymas, o konstruktyvus dialogas, kuriame galėtų dalyvauti ir pacientai. Nes ir šį kartą liekame kvailių vietoje, be pinigų pacientams ir be galimybės išsakyti nuomonę, kaip turėtų būti skirstomi mūsų visų sunešami pinigai. Jei būtų aišku, kad medikai atlyginimus kelti prašo iš valstybės biudžeto valstybės deleguotų funkcijų vykdymui, tikrai palaikyčiau gydytojus. Nes jiems valstybė funkcijų deleguoja už 80 mln. eurų, bet pinigus tam rasti tenka iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. O kol medikai reikalauja atlyginimus kelti pacientų sveikatos sąskaita, tol tam pritarti negaliu“, - DELFI sakė jis.
O štai, kokią įvairią situaciją atskleidžia medikų paviešinti algalapiai:
Absurdo netrūksta
Į DELFI Piliečio rubriką parašęs medikas paaiškino, kad problema – ne tik atlyginimuose.
„Jei teisingai supratau, stokojate informacijos apie mediko problemų specifiką. Prašau, esminiai dalykai:
1. TLK veikla - apmokamas tik kas trečias paciento vizitas pas gydytoją specialistą. Vizito įkainis II lygio įstaigose - nuo 16 iki beveik 23 eurų (22,83 - jei kartu atliekama procedūra). Patikslinu - jei jūs ateinate pas neurologą, kardiologą, ginekologą ir t.t., gydytojas jus apžiūri, atlieka instrumentinį tyrimą (tarkim, echoskopiją), išrašo kompensuojamus vaistus, parašo atsakymą šeimos gydytojui - TLK gydymo įstaigai sumoka 22,83 euro! Jeigu gydytojas turi noro ir laiko atlikti papildomą procedūrą, tarkim spirogramą, Holter monitoravimą ir t.t., TLK už tai nemoka nieko - vadinasi, nei įstaiga, nei darbuotojai nesuinteresuoti atlikti papildomos paslaugos. Paskiriama kita tyrimo data.
Toliau dar gražiau - už II ir III vizitą, kokie ir kiek tyrimai ligoniui beatliekami, TLK nemoka nieko. Moka tik už IV, VII - t.y., kas trečią kartą. Reikia didesnio absurdo? Yra ir didesnis - jeigu įstaiga atiduotų gydytojui visus 22,83 euro atlyginimui, jam būtų išmokėta 13,4 euro (už konsultaciją ir kvalifikuotą instrumentinį tyrimą arba kelis tyrimus!). Visa vinis tame, kad net iš tų 13.4 euro gydytojas gauna menką dalelę, nes kito finansavimo šaltinio nėra ir todėl tos sumos dalis tenka sesučių, valytojų, registratorių atlyginimui, vaistams, laboratoriniams tyrimams, mėgintuvėliams, kanceliarinėms prekėms ir t.t. Plius II, III kartą nemokama nieko, nors įstaiga išlaidas patiria. Man didelė mįslė, kas čia nemoka matematikos?
2. Rašliava. Jos visada buvo nežmoniškai daug, nes gydytojo įrašas yra dokumentas, jį kartais naudoja ir teisme. Dabar e-sveikatos dėka rašliavą "modernizavo" - t.y. kompiuterizavo visiški IT beraščiai. Rezultatas - "kompiuteriškai" raštingi darbuotojai sugaišta daugiau nei dvigubai laiko, pildydami begalines formas, o paskui - asmeninį laiką, jas pasirašinėdami e-parašu. Laikas ligonio priėmimui neprailgintas! Kaip manote, ką ir kiek laiko veikia 50-70 metų gydytojai, kurie dabar yra tikrasis sveikatos sistemos ramstis? Kiek laiko lieka pažvelgti į ligonį? Kaip gerėja darbo kokybė? Ypač įdomu, pagalvojus apie tai, kad Lietuva turėjo galimybę susikurti vieną e-sistemą, o dabar derinamos kelios. Nes kažkam reikėjo kurti vis naujas bazes, nepriklausomai nuo kokybės... Kaip sakoma, „ kas galėtų paneigti, kad...“
3. Profesinis tobulinimasis. Grynai asmeninis gydytojo reikalas ir asmeninės išlaidos. Nebent yra ryšys su vaistų firmomis ar administracija (bet čia jau nespecifiniai klausimai, juos gali kiekvienas suprasti). Medicina progresuoja greitai, žinios nėra lengvai pasiekiamos. Darbo metu, skirtingai negu daugumoje šalių, laiko tobulinimuisi nėra skiriama. Retas turi galimybę po ilgo darbo vakarais naršyti internete ir gaudyti informacijos perliukus, juolab, kad registracija prieigai į prestižinius žurnalus - mokama. Lieka konferencijos. Kelionės ir viešbučių kainos žinomos visiems. Registracijos mokestis - 300-1000 eurų. Norint prasitęsti licenciją, tobulintis privaloma. Norint gerai dirbti - dar labiau privaloma. Tiek žinių.
4. Visuomenės požiūris. Žiniasklaida kryptingai ieško neigiamų medikų darbo aspektų, nors galėtų kasdien nueiti į stambių ligoninių intensyvios terapijos skyrius ar operacines ir paieškoti tikrai džiuginančių stebuklų. Visuomenės ir medikų supriešinimai tikrai nemotyvuoja geriau dirbti.
5. Kyšiai. Blogybė neginčytina. Bet aš pažįstu tik porą bendradarbių, kurie šitokia padėtimi yra patenkinti. O visi kiti nenori žemintis, nenori net tų saldainių ar „šypsenų“, jie žymiai mieliau priimtų oficialias priemokas už gerą ar papildomą darbą. Šita tema yra nepaprastai erzinanti ir žeminanti, žmonės nenori nei nešvarių pinigų, nei nešvarių apkalbų. Daugelyje šalių medikai net nesuprastų, kad jiems siūloma, šios problemos ten nėra iš esmės. Bet tose šalyse medikai senokai gauna deramą atlyginimą.
6. Santykiai. Tyčinis jaunimo ir vyresnės kartos supriešinimas. Teisingai, jaunimas - ateitis. Jie tikrai gabūs ir turi daug žinių, dažnas specializuojasi už Lietuvos ribų. Kita vertus, gerokai vyresni, 55-70 metų gydytojai turi didžiulę, neįkainojamą patirtį. Ir tikrasis sistemos griuvimas prasidės, kai ši karta visai paliks savo darbo vietas, mat jie velka patį didžiausią krūvį. O jaunimas emigruoja ir nekvailai daro, nes jų gyvenimas – vienas. Vietoj laipsniškos draugiškos žinių ir darbo vietų perdavimo politikos skatinama kartų abipusė netolerancija, ypač universitetinėse ligoninėse.
7. Alga. Universitetinės ligoninės eilinio gydytojo, turinčio mokslo laipsnį, alga už etatą - 700-850 eurų, slaugytojų - iki 600. Mano nuomone, didėti turėtų ne procentais, o kartais.
Tai tiek. Sėkmės“, - rašė medikas.
Neketina pasirašyti peticijos
Tuo metu sveikatos žurnalistų asociacijos pirmininkė Daiva Ausėnaitė savo tinklaraštyje rašo nesutinkanti, kad medikams reikia didinti algas. Jos leidimu, pateikiame teksto iškarpą (tinklaraščio nuoroda čia).
„Iš kelių žmonių gavau kažkokią peticiją, kur graudžiai rašoma, kokie vargšai medikai, kad jie daug mokėsi ir taip mažai gauna, kad turi imti kyšius, nes kitaip skursta arba turi dirbti per du darbus. Jeigu algos nebus pakeltos, tai jie darys ten nedarbo mitingą arba iš viso išvažiuos dirbti į užsienį.
Žinokit, tai yra melas, kad medikai skursta ir kad jie vargšai. Aš paargumentuosiu ir subjektyviai pasamprotausiu remdamasi asmeniniais stebėjimais.
Medikai mokosi 10 metų. Šitas argumentas tai kelia didelį pyktį. Bet kokios kitos profesijos žmogus irgi mokosi nemažai. Pavyzdžiui, jeigu pasirenka neakivaizdinį skyrių – mokosi 5 metus. Tiek ir aš mokiausi žurnalistikos. Paskui dar, sakykim, magistratūra 2 metai. Tada gal dar doktorantūra – dar 3 metai. Štai tau ir 10 metų, o esi tik koks psichologas ar filosofas su geru išsilavinimu. Bet tau niekas nemoka 1700 eu į rankas. Todėl nereikia čia pasakoti apie tai, koks žygdarbis mokytis 10 metų.
Medikai dirba su žmonėmis, tai labai atsakinga. Su žmonėmis dirba kiekvienas, kuris sėdi klientų aptarnavimo skyriuose. Žmonės ten irgi kažko klausia, kažko nori, reikia greitai spręsti jų problemas ir reikalaujama imtis atsakomybės, nes kitaip bus parašytas skundas viršininkui. Manyčiau, kad tie „už langelių“ sėdintys specialistai patiria nemažesnį stresą dėl nuolatinio bendravimo su žmonėmis nei medikai. Ir gauna jie daugiausiai kokius 600 į rankas. O smegenis jiems „kr*ša“ tie klientai ne prasčiau nei pacientai.
Medikai dirba per du darbus. Tai čia tik asmeninis gobšumas! Visi taip elgtųsi, jeigu matytų, kad darbe nuo 7 ar 8 val ryto iki 14 val. gauni 1700 eu, o paskui dar lieka pusė dienos. Tai ko pasikeisti valstybinės įstaigos chalato į chalatą su logotipu ir dar padirbėjus nuo 15 val. iki 20 val. gauti dar 1700 eu, o gal ir daugiau, nes visgi čia privati įstaiga. Ir taip per mėnesį turi sau kažkur 3500 eu. Tada jau gali turėti sąžinės ir neimti kyšių. Arba gali neiti dirbti privačiai ir kyšių būdu „užsidirbti“ tą pusantro tūkstančio euriukų. Bet tai yra gobšumas! Man viena poliklinikos gydytoja kai klausiau, kodėl nedirba privačiai, nuoširdžiai pasakė, kad jai užtenka tiek, kiek moka poliklinikoje. Manau, ji buvo negobši.
Medikai priversti imti kyšius, nes jiems per mažai moka. Na tikrai labai sunku išgyventi už pusantro tūkstančio eurų, ypač Vilniuje. Net ne skyrių vadovai sugeba išvažiuoti atostogų į šiltus kraštus du kartus per metus, kai žmona nedirba, o visą šeimą išlaiko tas vienintelis gydytojas. Automobilių paradas prie Santaros klinikų, ten kur gydytojų mašinų stovėjimo aikštelė verčia abejoti tuo, kad jie vos suduria galą su galu. Ir savaitę iki algos valgo tik perlines kruopas, nes vien į darbą tuo automobiliu atvažiuoti kainuoja nepigiai. Ten gi ne dujos ir ryja tie džipukai ne kaip kokia audi. O dar vienas sunkiai paslepiamas „biednumo“ įrodymas – antrinio lygio gydytojų moterų papuošalai. Atkreipkite dėmesį – jokios pigios bižuterijos. Tik nedidukai, bet gerai matomi tokie deimančiukai, apvalučiai perlai – ant rankos žiede, ant pakabuko ir auskariukuose. Viskas suderinta, atrodo kukliai ir yra laabai brangu!
Aš nemėgstu žiūrėti į svetimas pinigines, aiškintis, kaip ten leidžiami svetimi pinigai, bet sutikite, kai jie patys užvedė kalbą apie „sunkią savo finansinę padėtį“, tai labai norisi pažiūrėti, tai kiek ten pinigų byloja apie sunkią padėtį.
Kažkur 3500 eu į rankas. Čia tiek gauna darbštus antro lygio medikas. O jeigu dar jo žmona medikė, tai jie per mėnesį gali turėti ir 7000 eu. O jeigu jie dar kokį kyšį paima už tai kad duoda siuntimą į sanatoriją ar išrašo nedarbingumo lapelį akivaizdžiai nesergančiam – tai čia jau „arbatpinigiai“, nuo jų net mokesčių mokėt nereikia.
Kai matai tokius skaičius, paskui pasižiūri į savo gyvenimą, savo artimiausią aplinką ir kažkaip norisi pakramčius lūpas taip santūriai paklausti – o tai jūs neachrenelinot?
Manau, tokios algos yra verti greitosios pagalbos skyriuose dirbantys medikai, kuriems reikia gelbėti gyvybes, kai žmogus patiria insultą, infarktą, iš jo bėga kraujas, jam kas nors lūžo. O ne tie, kurie per dieną rutiniškai išrašinėja receptukus, siunčia tyrimams, paskui tuos tyrimus greitai peržiūri ir dar receptukų išrašo. Greitosios pagalbos tarnyboje dirbantys medikai ir operacinėse, slaugos skyriuose dirbančios slaugytojos nusipelnė algos pakėlimo, bet reikšmingo pakėlimo, nes reikia mokėti pirmu atveju, už visas žmogaus psichikos ribas viršyjantį stresą, o slaugytoju atveju, už tai, kad jos atlieka daug darbų (kilnoja, prausia, gydo pragulas), tame tarpe ir psichologo darbą, kai vienintelės žmogų ramina, laiko už rankos, šypsosi, kai pačioms visai nelinksma.
Jie sako, kad išvažiuos dirbti į užsienį? Tegul važiuoja. Dabar visi gąsdina išvažiavimu. Čia žmogaus pasirinkimas, kur nori, ten ir gyvena. Slaugytojos jau turi teisę išrašyti receptus, šeimos gydytojai puikiai diagnozuoja. Išsiversime kaip nors be tų antro-trečio lygio darbštuolių-gobšuolių-priverstinių kyšių ėmėjų.
Kokia įvairi yra medikų bendruomenė, kaip skirtingai kiekvienas įdeda pastangų į savo darbą, o alga didinti visiems vienodai? Kodėl reikia didinti algą tai, kuri po universiteto daugiau nei karto neskaitė kokio naujo mokslinio tyrimo? Kodėl reikia didinti algą tiems, kuriems net ir padidinus dar vis tiek norėsis imti kyšius, nes taip įprasta ir tokia yra „tvarka“? Mažesniuose miestuose žmonės net žino, kuris ten –auskas visuomet ima kyšius, o kuris geras, gydo šiaip. Didinti algą ir tam –auskui, ir tam geram vienodai? Kodėl reikia didinti algą gydytojui, kuris nemaloniai bendrauja su žmogum, kartais net apšaukia, žiūri iš aukšto, nesuteikia informacijos, kad žmogui kažkas priklauso nemokamai, nesuteikia kompensuojamų priemonių, kurios žmogui priklausytų pagal ligą? Kodėl tokiems reikia didinti algas?
Aš tos peticijos nepasirašysiu, nes nesutinku, kad visiems gydytojams reikia didinti algas.
