Politikas įsitikinęs, kad dar didesnio proveržio sveikatos apsaugos srityje pasiektume formuodami fizinę kultūrą jaunimo gretose. Jo idėja Lietuvai: rinkti fiziškai aktyviausias mokyklas.
Tiesioginėje DELFI TV konferencijoje ministras atviras – jis nebuvo vienas tų, kurie kūno kultūros mokytojams demonstruodavo kūrybiškumą, bandydami išsisukti iš pamokos. „Pasiteisinimų neieškodavau, dar daugiau - techniškai tai padaryti būtų buvę sudėtinga, nes mano mama toje pačioje mokykloje dirbo mokytoja“, - šypsosi pašnekovas.
Politikas dėsto atvirai – mokyklose ugdomas fizinis lavinimas yra ydingas. Siūlomų sporto šakų pasirinkimas siauras, neorientuotas į skirtingas lytis ir pomėgius.
„Mums patiems mokykloje reikėjo pasiekti tam tikrus „normatyvus“. Buvo sričių, kuriose buvau stiprus, tačiau tikrai galėdavau padaryti ne viską. Galėjau padaryti daug prisitraukimų, tačiau nebuvau greitas bėgikas. Gerai prisimenu, kai laikiau fizinio lavinimo įskaitą ir turėjau surinkti atitinkamą balų skaičių – tol dariau atsilenkimus, kol nukritau nuo skersinio ir dvi savaites kentėjau sausgyslių uždegimą. Tai nėra normalu. Fizinis lavinimas neturi luošinti, sargdinti, jis turi būti malonus“, - įsitikinęs A. Veryga.
Todėl jo idėja paprasta – rinkti fiziškai aktyviausias mokyklas arba didžiausią pažangą šioje srityje padariusias ir sukurti skatinimo sistemą, bei apdovanoti pažangiausias mokyklas kartą per metus. Visiems jau tapo įprasta, kad mokyklos yra vertinamos ir reitinguojamos pagal egzaminų, įstojimo rezultatus, tačiau niekada nebuvo vertinamos ir reitinguojamos pagal sveikatos rodiklius.
„Kaip mokykloms sekasi rūpintis vaikų sveikata, judrumu? Mes to tikrai nevertiname (ir tai nėra lengva). Dėl to ir kilo ši idėja – palyginti mokyklų pasiekimus ir ne tam, kad pasmerktume atsiliekančias, o tam, kad galėtume įvertinti progresą. Turėdami rodiklius galėtume pasiūlyti įrankius“, - konferencijoje pabrėžė pašnekovas. Juk sportas vyksta ne tik sporto salėje – tai ir tai, kokiu būdu vaikai pasiekia mokyklas, ką veikia per pertraukas ir t.t.
A. Verygą stebina ir tai, kad ypač paaugliai tėvų prašo parašyti „atleidimo lapelį“ iš kūno kultūros, o ne, tarkime, matematikos pamokos – juk, atrodytų, pastaroji yra sunkesnė.
Kaip paskatinti mokyklas aktyviau didinti mokinių fizinį aktyvumą – yra begalė būdų, įvairios programos, skaičiavimo bei vertinimo metodikos. Galbūt galima atgaivinti ir moksleivių varžybas „Drąsūs, stiprūs, vikrūs“, kurios šiuo metu yra pamirštos, joms suteikiant naujos gyvybės arba organizuoti moksleivių spartakiadas. Taip pat padėti fizinio lavinimo mokytojams kelti kvalifikaciją ir padaryti,, kad fizinio lavinimo užsiėmimai taptų mėgiami ir laukiami. Tam pasitarnautų ir „Kurk Lietuvai” entuziastų sukurta „Judrios mokyklos” koncepcija.
Daugiau iniciatyvos ministras tikisi iš ugdymo įstaigų vadovų, kurių rankose ir yra sprendimo būdai. Labai svarbus komponentas – tėvai.
„Ir mano siūlomas mokyklų reitingavimas leistų savivaldybėms pastebėti mokyklas, kurios stengiasi, galbūt jas papildomai motyvuojant“, - dėstė A. Veryga.
Prizai galėtų būti ne vien materialūs, bet ir visuomenės dėmesys, pasirodymai didžiausiose šalies arenose. Viena pirmųjų minčių buvo geriausiems dovanoti, pavyzdžiui, stadioną-kupolą, kokį šiuo metu planuojama statyti Kaune, arba įrengti sporto aikštes prie mokyklų, atnaujinti dušus, sporto sales ir pan. Žinoma, tam svarbu suformuoti prizinį fondą.
Pritarė ne visoms idėjoms
Ministro mintims dėl fizinio aktyvumo svarbos atliepia ir nemažai skaitytojų, visuomenės veikėjų. Štai panašiai rašo galiūnas Žydrūnas Savickas.
„Gydome ne priežastis, o pasekmes. Jei tuos pinigus protingu procentu investuotume į prevenciją, žmonės būtų skatinami gyventi sveikai. O pradėti reikėtų nuo mokyklų – daugiau kūno kultūros pamokų, užtikrinti sporto būreliai – krepšinis, futbolas, tinklinis, rankinis, lengvoji atletika ir kiti. Kiekvienoje mokykloje įrengčiau nedidelę treniruoklių salę, kur moksleiviai galėtų nemokamai sportuoti. Mokyklai tai nebūtų didelė investicija, bet vaikai galėtų sportuoti po pamokų ir laisvalaikiu. Padaugėtų žmonių, kurie rūpinasi sveikata. Turėtų būti ir teoriniai užsiėmimai, kur būtų paprastai aiškinama treniruočių metodika ir diegiami sveikos gyvensenos pagrindai. Mokykloje vaikai gautų žiupsnelį žinių, kas yra sveika gyvensena. Tai neturėtų būti sveikuoliškos maniakiškos pamokos, bet tiesiog supažindinimas, kaip kiekvienas produktas veikia kūną“, - įsitikinęs jis.
Visgi A. Veryga pritaria ne visoms sveikatos srityje išsakytoms idėjoms, Gydytojas Virgilijus Grinius siūlo visiems pacientams suteikti po vieną nemokamą apsilankymą pas skirtingų sričių gydytojus, aplenkiant šeimos gydytojo kabinetą.
„Suteikti galimybę kiekvienam Lietuvos piliečiui apsilankyti konsultacijai pas gydytoją specialistą (neurologą, kardiologą ir pan.) be šeimos gydytojo siuntimo vieną kartą per metus nemokamai. Už paslaugas turėtų sumokėti Ligonių kasos. Tai padėtų sumažinti eiles pas šeimos gydytoją, vizitus tik dėl siuntimų. Jei pacientui reikėtų dar kartą apsilankyti pas specialistą, tai galėtų nurodyti pats specialistas medicinos dokumentacijoje (išraše, med. kortelėje) ir, jei reikės, vėl priimti pacientą be siuntimo“, - siūlo jis.
Sveikatos apsaugos ministro teigimu, toks žingsnis nesumažintų eilių pas gydytojus, priešingai – jas tik padidintų. Be to daugelis pamiršta ir pagrindinį šeimos gydytojo vaidmenį ir jo sugebėjimus.
„Šeimos gydytojas yra pagrindinis gydytojas, galintis spręsti daugiausia problemų. Mes turėtume dirbti ties tuo, kad šis specialistas turėtų pakankamai laiko ir pakankamą komandą, kad šiame lygyje galėtų išspręsti pacientų bėdas. Šeimos gydytojai netgi tikina, kad jie daug daugiau galėtų padaryti, nei jiems suteikta galimybių. Skaitytojo idėja gal ir sumažintų eiles pas šeimos gydytojus, tačiau jų sukurtų kitur – apskritai nebeaišku, kada patektume pas antrinio lygio specialistą“, - konferencijoje dėstė A. Veryga.
Politikas priminė, kad retas mūsų galėtų objektyviai ir tiksliai diagnozuoti sau ligą – tam ir turime įvertinti šeimos gydytojus, kurie (jei patys negali padėti) gali mus profesionaliai nukreipti pas kitą specialistą.
Ne tike daug ministro pritarimo sulaukė ir kitas skaitytojo siūlymas, kaip būtų galima sumažinti eiles: „Sunkiai sergantiems ligoniams šeimos gydytojai, psichiatrai, ortopedai ir kiti išrašo ilgesnio vartojimo receptinius vaistus, pavyzdžiui, skirtus penkeriems metams arba visam gyvenimui. Galėtų būti išduodamos elektroninės kortelės su PIN kodu arba paprastesnės kortelės su antspaudais, parašais ir nuotrauka (kaip neįgaliojo pažymėjimai, asmens tapatybės kortelės, pasai, vairuotojo pažymėjimai ir panašiai.). Kortelėje būtų parašyta, kokius vaistus ir kiek laiko ligonis turi vartoti. Užėjus į vaistinę ir norint nusipirkti receptinį vaistą būtų privaloma parodyti kortelę vaistinės darbuotojams. Siekiant išvengti sukčiavimo atvejų ant kortelės būtų uždedami antspaudai su datomis, žmogus negalėtų tą pačią dieną du kartus nusipirkti tų pačių receptinių vaistų (su elektronine kortele galėtumėme pasižiūrėti į datą, kada buvo pirktas vaistas). Tokiu atveju sumažėtų eilės pas gydytojus norint gauti receptinius vaistus, kurių po mėnesio reikės ir vėl“.
A. Veryga pasiūlė įsivaizduoti lėtine liga sergantį pacientą, kuriam reikia reguliariai vartoti medikamentus. Jei sutiktume su skaitytojo idėja, vadinas pritariame prielaidai, kad per tam tikrą laiką žmogaus sveikatos būklė visiškai nesikeičia – nedaugėja rizikos veiksnių, pacientas nesuserga gretutinėmis ligomis etc. O taip būna retai.
„Žmogus yra gyva, besikeičianti būtybė. Laikas nuo laiko jį turi pamatyti gydytojas, kuris geba įvertinti, ar paskirtas gydymas yra efektyvus, ar liga kontroliuojama tinkamai, ar reikia, ar nereikia kažką keisti. Visgi sutinku ir dėsiu visas pastangas ten, kur liga yra aiški ir suvaldyta – kad žmogui nereikėtų eiti pas specialistą, kad vaistus pratęstų šeimos gydytojas (nesiuntinėdamas pas kitus arba siuntinėdamas daug rečiau). Kai įsivažiuos ir tikrai veiks elektroninio recepto sistema, kai kuriose šalyse, žinau, gydytojams yra leidžiama konsultuoti pacientus ir telefonu. Elektroninėje sistemoje pratęsti receptą – tik techninis klausimas. Žmogus nuėjęs į vaistinę pasako savo asmens kodą, vaistininkas pagal jį sistemoje mato, kokius vaistus galima parduoti. Visos prielaidos tam yra, tam ir yra kuriama mūsų elektroninė sistema“, - teigė sveikatos apsaugos ministras.
Ką ministras mano apie kanapių įteisinimą rekreacijai (pramogai), mobilios psichologinės pagalbos teikimą, pirmosios pagalbos mokymų svarbą ir vitamino D papildus – tiesioginės konferencijos įraše:
