Baltaodžiams vyrams, kurie sportuoja mažiausiai septynias su puse valandos per savaitę, beveik dvigubai padidėja širdies ligų pavojus, lyginant su tais, kurie sportuoja mažiau, rodo naujas tyrimas.
Tyrėjai iš Čikagos 25 metus stebėjo skirtingus sportavimo režimus ir padarė netikėtą išvadą, kad tikimybė, jog fiziškai itin aktyviems vyrams iki vidurinio amžiaus širdies arterijose susidarys aterosklerozinių plokštelių, padidėja 86 proc., rašo dailymail.co.uk.
Tačiau jie pastebėjo, kad tai negalioja juodaodžiams vyrams.
Manoma, kad intensyvios treniruotės ilgainiui pradeda kelti stresą arterijoms, o tai skatina koronarinių arterijų kalkėjimą (KAK).
Tačiau mokslininkai įspėja, kad atsisakyti sporto negalima.
Mokslininkų komanda iš Ilinojaus universiteto Čikagoje ir „Kaiser Permanente“ ligoninių tinklo per ilgalaikę „Cardia“ studiją analizavo 3175 baltaodžių ir juodaodžių dalyvių fizinės veiklos trajektorijas ir stebėjo jų KAK lygį.
KAK gydytojams yra reikšmingas ženklas, įspėjantis, kad pacientas gali susirgti širdies ligomis, ir signalas, kad tokiam pacientui reikia imtis ankstyvosios prevencijos.
Fizinės terapijos profesorė, daktarė Deepika Laddu iš Čikagos Ilinojaus universiteto Taikomųjų sveikatos mokslų koledžo sakė: „Mes tikėjomės, kad intensyvesnis sportas laikui bėgant bus susijęs su mažesniu KAK kiekiu“.
Tačiau mokslininkai nustatė, kad intensyviausias sporto režimas baltaodžiams vyrams KAK riziką padidino 86 proc.
Ši studija buvo išskirtinė tuo, kad stebėjo ilgalaikius sportavimo modelius, pradedant nuo pilnametystės ir baigiant viduriniu amžiumi.
Per 25 metus, pradedant nuo 1985-ųjų ir baigiant 2011 metais, tyrimo dalyviai buvo tikrinami aštuonis kartus. Šioje studijoje jie pradėjo dalyvauti nuo 18 – 30 metų ir baigė 43 – 55 metų.
Pagal fizinį aktyvumą jie buvo suskirstyti į tris grupes.
Pirmoji grupė sportuodavo mažiau, negu rekomenduoja nacionalinės direktyvos, t.y., mažiau negu 150 minučių per savaitę. Antroji grupė sportuodavo pagal nacionalines rekomendacijas – 150 min. per savaitę, o trečioji grupė triskart viršydavo nacionalines rekomendacijas ir sportuodavo daugiau kaip 450 minučių per savaitę.
Žvelgiant bendrai, trečios grupės dalyviams KAK tikimybė buvo 27 proc. didesnė negu pirmos grupės tiriamiesiems.
Tačiau išanalizavus šiuos rezultatus pagal rasę ir lytį, paaiškėjo, kad didžiausia KAK grėsmė tvyrojo trečiosios grupės baltaodžiams vyrams – ji siekė net 86 proc.
Trečiosios grupės juodaodžiams vyrams KAK tikimybė nebuvo padidėjusi. Panaši tendencija išryškėjo ir tarp baltaodžių moterų, bet ji nebuvo statistiškai reikšminga.
„Kadangi studijos rezultatai parodė ryškų rizikos skirtumą tarp baltaodžių ir juodaodžių dalyvių, šie duomenys reikalauja tolesnių tyrimų, ypač atsižvelgiant į rasę“, - teigė profesorė D. Laddu.
Vienas iš tyrimo bendraautorių, Oklando ligoninės „Kaiser Permanente“ kardiologas Jamalas Rana sakė: „Didelis treniruočių intensyvumas ilgainiui pradeda kelti stresą arterijoms, o tai skatina jų kalkėjimą“.
„Tačiau gali būti, kad šios plokštelių sankaupos yra stabilesnės prigimties ir mažiau linkusios atitrūkti ir sukelti infarktą – šis aspektas tyrimo metu nebuvo vertinamas“.
„Tačiau tai nereiškia, kad žmonės turi liautis sportavę“, - pridūrė jis.
Studijos rezultatai skelbiami žurnale „Mayo Clinic Proceedings“.
