EIT, kaip gydymo metodas, pirmą kartą pradėtas taikyti 1938 m. Italijoje. Nuo tada jis palaipsniui buvo apipintas įvairiais mitais. Dalis jų egzistuoja ir dabar, nepaisant to, kad procedūros atlikimo būdas ženkliai pasikeitė. Turbūt daugiausiai prie neigiamų visuomenės nuostatų formavimo EIT atžvilgiu prisidėjo 1975 m. M. Formano filmas „Skrydis virš gegutės lizdo”, kuriame EIT pavaizduota kaip žiaurus, nehumaniškas, asmens teisių nepaisantis kankinimo, o ne gydymo metodas.
Siekdami atsiriboti nuo meninių EIT vizualizacijų, kviečiame visuomenę ir jos atstovus susipažinti su objektyvia informacija apie šio gydymo metodo taikymą šiuolaikinėje medicinoje, Jaunųjų psichiatrų asociacija rašo pranešime spaudai.
Dėl EIT taikymo tikslingumo kiekvienu individualiu atveju sprendimą priima gydytojų konsultacinė komisija. Ar konkrečiu atveju tai yra geriausiai paciento būklei tinkantis gydymo metodas, gydytojų konsultacinė komisija nusprendžia tik įvertinusi paciento ligos eigą, dabartinę psichikos būklę, terapeuto, odontologo ir akių ligų gydytojo išvadas apie paciento somatinę būklę, galimus priešparodymus procedūrai, taikytą gydymą ir jo efektyvumą. Procedūra atliekama tik sutikus pacientui (arba jo įstatyminiam atstovui).
Elektros impulsų terapijos procedūra atliekama taikant trumpalaikę bendrinę nejautrą, dalyvaujant gydytojui anesteziologui, psichiatrui ir slaugytojai. Procedūros metu specialiais elektrodais leidžiami aiškiai apibrėžtos trukmės ir stiprio elektros srovės impulsai, kurie sukelia elektrofiziologinius ir biocheminius pokyčius galvos smegenyse. Visos procedūros trukmė - kelios minutės. Priešingai meninių filmų suformuotam mitui ir šnekamojoje kalboje įsitvirtinusiam procedūros pavadinimui “elektrošokas”, jokio šoko nebūna.
Keli svarbiausi naujausiais mokslo įrodymais grįsti faktai apie elektros impulsų terapijos taikymą:
1. Tarptautinės studijos, tyrusios ilgalaikį EIT efektyvumą, duomenimis, šis gydymo metodas yra efektyvus, ir studijos autoriai rekomenduoja jį taikyti, nepaisant visuomenėje nusistovėjusių mitų. [1]
2. EIT yra efektyvus metodas bipoliniam sutrikimui gydyti, kai gydymas medikamentais yra nepakankamai efektyvus. [2]
3. EIT ir medikamentinio gydymo derinys gali būti taikomas gydyti įvairias šizofrenijos formas. Nustatytas didesnis tokio kombinuoto gydymo efektyvumas nei taikant tik medikamentinį gydymą. [3]
4. EIT yra pranašesnis gydymo metodas sunkiai depresijai su psichozės simptomais gydyti už gydymą tik medikamentais. [4]
5. EIT yra saugus ir efektyvus gydymo metodas vaikų ir paauglių ūmiems psichikos sutrikimams gydyti, kai medikamentinis gydymas nėra pakankamai efektyvus. Jokių ilgalaikių nepageidaujamų šio gydymo reiškinių nenustatyta. [5]
6. Kaip ir bet kuri medicininė procedūra, šis gydymo metodas gali turėti nepageidaujamų reiškinių, dažniausiai pasitaikantys – trumpalaikiai kognityvinių funkcijų sutrikimai, kurie dažniausiai praeina per 3 dienas. Tuo pačiu įrodyta, kad po 15 dienų kognityvinės funkcijos tampa geresnės, nei iki gydymo. [6]
Pritariame, kad Lietuvos psichikos sveikatos priežiūros sistemoje ypač trūksta valstybės finansuojamų psichologinių paslaugų. Psichoterapija - svarbus ir reikalingas psichikos sutrikimų gydymo metodas, kuris šiuo metu Lietuvoje yra prieinamas tik nedaugeliui pacientų - tik tiems, kurie turi galimybę jį pasirinkti už asmenines lėšas. Manome, kad šios paslaugos turi būti prieinamos visiems pacientams, kuriems jos yra reikalingos.
Tačiau tuo pačiu norime atkreipti dėmesį ir į tai, kad psichikos sutrikimai tiek savo kilme, tiek eiga ir pasireiškimu labai skiriasi, todėl nėra vieno universalaus gydymo metodo. Daugumos psichikos sutrikimų gydymui efektyviausia yra kompleksinė pagalba, apimanti įvairius gydymo metodus: medikamentinį gydymą, smegenų stimuliacijos metodus, psichosocialinę pagalbą, kineziterapiją, ergoterapiją ir psichoterapiją. Tačiau šiuo metu žiniasklaidoje formuojama nuomonė, jog psichoterapija - tai pagrindinis psichikos sutrikimų gydymo metodas. Psichoterapija, kaip pagrindinis pirmo pasirinkimo gydymo metodas, nėra rekomenduojamas visiems psichikos sutrikimams gydyti.
Daliai psichikos sutrikimų ar ūmaus jų epizodo metu, medikamentinis gydymas yra būtinas, o psichoterapinės intervencijos gali būti efektyvios tik kartu su medikamentiniu gydymu arba tik ūmiam ligos epizodui praėjus. Akcentuojant tik vieną gydymo metodą skatinamas visuomenės supriešinimas prieš kitus, tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje taikomus efektyvius ir mokslo įrodymais pagrįstus gydymo metodus. Tokios netikslios nuostatos ne tik dezinformuoja, skatina nepasitikėjimą gydytojo profesija, gilina psichiatrijos stigmą, bei gali sukelti žalą psichikos sutrikimų turintiems asmenims, paskatinant juos nesikreipti efektyvios, specializuotos pagalbos.
Siekiant kurti geriausiai pacientų interesus atitinkančią ir įrodymais grįstą psichikos sveikatos priežiūros sistemą, bei išvengti visuomenės dezinformavimo, Jaunųjų psichiatrų asociacija kviečia seimo narius konsultuotis ir diskutuoti apie psichikos sveikatos priežiūrą su mūsų asociacijos nariais - psichikos sveikatos priežiūros srities specialistais.
Jaunųjų psichiatrų asociacijos prezidentas
Edgaras Diržius
Šaltiniai:
1. Manhas RS, Mushtaq R, Tarfarosh SFA, et al. An Interventional Study on the Clinical Usefulness and Outcomes of Electroconvulsive Therapy in Medication-Resistant Mental Disorders. Muacevic A, Adler JR, eds. Cureus. 2016;8(10):e832. doi:10.7759/cureus.832.
2. Perugi G, Medda P, Toni C, Mariani MG, Socci C, Mauri M. The Role of Electroconvulsive Therapy (ECT) in Bipolar Disorder: Effectiveness in 522 Patients with Bipolar Depression, Mixed-state, Mania and Catatonic Features. Current Neuropharmacology. 2017;15(3):359-371. doi:10.2174/1570159X14666161017233642.
3. Sandeep Grover, Subho Chakrabarti, Nandita Hazari, Ajit Avasthi, Effectiveness of electroconvulsive therapy in patients with treatment resistant schizophrenia: A retrospective study, In Psychiatry Research, Volume 249, 2017, Pages 349-353, ISSN 0165-1781
4. Heijnen, Willemijn T. MSc; Birkenhäger, Tom K. MD, PhD; Wierdsma, André I. PhD; van den Broek, Walter W. MD, PhD. Antidepressant Pharmacotherapy Failure and Response to Subsequent Electroconvulsive Therapy: A Meta-Analysis, Journal of Clinical Psychopharmacology, Volume 30, Issue 5, 2010. pp 616-619 doi: 10.1097/JCP.0b013e3181ee0f5f
5. Preeti Jacob, Prabhu Kiran Vishwanath Gogi, Shoba Srinath, Jagadisha Thirthalli, Satish Girimaji, Shekhar Seshadri, John Vijay Sagar, Review of electroconvulsive therapy practice from a tertiary Child and Adolescent Psychiatry Centre, In Asian Journal of Psychiatry, Volume 12, 2014, Pages 95-99, ISSN 1876-2018, https://doi.org/10.1016/j.ajp.2014.06.023.
6. Maria Semkovska, Declan M. McLoughlin, Objective Cognitive Performance Associated with Electroconvulsive Therapy for Depression: A Systematic Review and Meta-Analysis, In Biological Psychiatry, Volume 68, Issue 6, 2010, Pages 568-577, ISSN 0006-3223,https://doi.org/10.1016/j.biopsych.2010.06.009.
