Visais laikais, nekalbant apie aukštuomenę su jai sukurtais „išieškotais“ klasikiniais šokiais, net gi vargingiausi visuomenės sluoksniai mokėjo linksmintis šokdami karčiamose ar miestų aikštėse, tiesiog taip kaip to nori širdis. Mažas vaikutis, nors ir nieko nežino apie tai “kas sveika ir kas nesveika“ ir tas trypčioja kojomis ir mosikuoja rankutėmis vos išgirdęs muziką ir taip išreiškia jame nebetelpantį džiaugsmą. Ar tai negalėtų liudyti apie amžių patikrintą išskirtinę šokio galią žmogaus sveikatai ir emocinei būsenai. Ko gero taip.
Šiandien pasaulis labai įvairus net gi sveikatos požiūriu. Ekonomiškai išsivysčiusio pasaulio visuomenė turi užtikrintą gerbūvį, išsilavinimą ir sveikatos apsaugą, tačiau daug dažniau susiduria su širdies/kraujagyslių, vėžio bei depresijos problemomis. Ir ne tik. Pasirodo, komfortabilus ir saugus gyvenimas mažina fizinį aktyvumą ir tai sukelia ganėtinai dramatiškas pasekmes.
Hipodinamija lemia 1 iš 10 mirčių, tiek pat, kiek gyvybių pasiglemžia rūkymas, ir vertinama kaip 4-ta didžiausia ligų ir neįgalumo priežastis, kainuojanti, pvz., Jungtinei karalystei 8.7 milijardų svarų per metus (pagal Jungtinės karalystės tyrimus).
Nuo 2010 metų Jungtinėse Amerikos valstijose švenčiama nacionalinė Šokio diena, kurios tikslas paskatinti piliečius priimti šokį kaip puikią priemonę savo fizinei ir emocinei sveikatai palaikyti ir išsaugoti. Ir tai nėra iš piršto laužta išvada. Šių dienų mokslininkai atlieka įvairiausius tyrimus, kaip šokis gali įtakoti jauno, sveiko ir gyvybingo, pagyvenusio ar net pasiligojusio žmogaus fizinę bei psichinę sveikatą, nuotaiką, darbingumą ir net socialinius įgūdžius.
Tyrimai rodo, kad šokis ne tik palaiko žmogaus fizinę formą, bet ir vysto subtiliąją motoriką. Kaip ir kiti fiziniai pratimai šokis suintensyvina kvėpavimą ir pagerina audinių oksigenaciją (mums būtino deguonies patekimą į organizmą), suaktyvina kraujotaką, padidina kūno lankstumą, raumenų jėgą, koordinaciją, ištvermę ir kontroliuojamą judėjimą, ištaiso ydingą laikyseną ir sumažina nugaros skausmus, sumažina perteklinius organizmo riebalus, tuo pačiu sumažėja širdies, kraujagyslių, vėžio, diabeto ligų rizika.
Šokis paspartina širdies darbą, taigi, gali būti gera aerobinių pratimų forma širdžiai treniruoti. Vieno tyrimo metu buvo pastebėta, kad lėtas valsas gerina kraujotaką, širdies darbą ir bendrą savijautą žmonėms su širdies nepakankamumu taip pat veiksmingai, kaip ir gydytojų rekomenduota fizinių pratimų programa.
Na ir dar. Viršsvoris tampa daugelio išsivysčiusių šalių visuomenės sveikatos problema. Pasirodo, kad mažesnio intensyvumo šokis, pavyzdžiui, tango, sudegina per valandą 240 kalorijų, didesnio intensyvumo greitas šokis, pavyzdžiui, svingas- iki 500 kalorijų. Tai nebloga ir maloni išeitis tam, kas nori pagerinti savo fizinį stovį.
Galiausiai, šokis turi didžiulę įtaką žmogaus nuotaikai. Įrodyta, kad mėgstama muzika, judėjimas šokio ritmu mažina depresinį foną, nerimą, stresą. Žmogus pradeda pozityviau vertinti save, savo gebėjimus, šeimos narius, draugus, bendradarbius ir jį supančią aplinką. Ir tai ne vienam vakarui, o ilgam. Kaip nebūtų keista, tyrimai parodė, kad šokis padeda kontroliuoti nerimo ir didesnio streso sukeltą įprotį nesaikingai valgyti. Įrodyta, kad šokio metu žmogaus organizme išsiskiria laimės hormonas endorfinas. Jis mažina skausmą ir stresą, sukelia geros savijautos būseną. Šokis su partneriu ar draugų būryje didina socialinę integraciją, vysto socialinius įgūdžius, komunikabilumą, didina draugų ir bendraminčių ratą, o visa tai veikia teigiamu grįžtamu ryšiu mūsų emocinę sveikatą.
Įdomu tai, kad šokis gerina kūno, proto ir dvasios stovį bet kokiame amžiuje. Šokis padeda ne tik išsaugoti fizinę formą, kuri su amžiumi prastėja, bet ir stabdo smegenų kognityvinių disfunkcijų atsiradimą. Fizinė forma pagyvenusiam žmogui užtikrina tam tikrą nepriklausomybę, judėjimą ir judrumą, galimybę aktyviai kurti savo aplinką, mažina traumų ir nelaimingų įvykių riziką.
Pasirodo, judesių koordinacija po ligos atstatoma su šokio terapija greičiau, negu praktikuojant jogą, plaukiojant ar lankant aerobikos užsiėmimus. Tai puiki ne tik kūno, bet ir smegenų treniruotė. Net gi pagyvenę ir pasiligoję žmonės stebėjo pagerėjusią pusiausvyrą, tikslesnę judesių koordinaciją, paspartėjusį ėjimo greitį, mažesnį galvos svaigimą, na ir, be abejo, teigiamą įtaką nuotaikai. Pasaulyje šokio terapija žaibišku greičiu populiarėja, nes šokdamas žmogus išreiškia save per judesį taip, kaip negali savęs išreikšti žodžiais, ir tai gydo, ypatingai pacientus su vystymosi, socialiniais, fiziniais ar psichologiniais sutrikimais.
Įdomu tai, kad tyrimų metu buvo pastebėta, kad šokis gelbsti sergantiems Parkinsono liga. Šios ligos atveju žmogaus judesiai tampa „kietesni“, lėtesni, sutrinka pusiausvyra. Šokio terapija sulėtina šių patologijų vystymąsi. Kai kuriose pasaulio ligoninėse ir reabilitacijos centruose šokio terapijos kursas jau taikomas sergantiems ne tik Parkinsono liga, bet ir sergantiems vėžiu.
Šokis ne tik gerina gyvenimo kokybę dabar, bet ir padeda išvengti sunkių ligų ateityje.
Artritai yra viena labiausiai paplitusių lėtinių sąnarių ligų tarp pagyvenusių žmonių, turinti virš 100 įvairiausių formų. Kai kurios iš jų itin skausmingos, bet, deja, iki šiol nepagydomos. Todėl, belieka gyventi taip, kad galima būtų jų išvengti. Vienas iš veiksmingų artritų prevencijos būdų-šokio terapija.
Įdomu tai, kad šokis gerina dėmesio koncentraciją, lavina ilgalaikę ir trumpalaikę atmintį, sukuria naujus ryšius smegenyse, „aštrina“ suvokimą, greitina reakcijas, lengvina žaibišką sprendimų priėmimą. Pasirodo, kad kognityvinis aktyvumas išsaugomas skaitant knygas, rašant, sprendžiant kryžiažodžius, grojant muzikiniu instrumentu, žaidžiant tenisą, golfą, plaukiojant ir.. šokant. Tačiau iš visų fizinio aktyvumo formų tik šokis gerina ir išsaugo protinius gebėjimus. Pasirodo, šokis net 76 % mažina Alzhaimerio ligos ir demencijos riziką, kai, tuo tarpu, skaitymas šią riziką sumažina tik 35%, o kryžiažodžiai sprendžiami 4 kartus per savaitę - tik 47%.
Kognityvinės disfunkcijos- Alzhaimerio liga ir demencija, ištinkanti nemažai vyresnio amžiaus žmonių, deja, kol kas nepagydoma. Tai smegenų struktūrinio irimo ligos. Tokios aktyvumo formos, kurios verčia greitai priimti sprendimus, sukuria naujas sinapses mūsų smegenyse ir sustabdo smegenų dezintegraciją bei informacijos nykimą jose. Mokslininkai įrodė, kad Alzhaimerio liga sergantys pacientai šokdami sustiprina trumpalaikę ir ilgalaikę atmintį, tuo pačiu gerina savo gyvenimo kokybę.
Be abejo, kitos judėjimo formos, pratimai ir sportas taip pat gerina visą eilę fizinės sveikatos rodiklių. Tačiau šokis slepia savyje ne tik fizinį aktyvumą, bet ir emocinį pakilumą, gerą nuotaiką, teikia bendravimo džiaugsmą, ir kai kuriems žmonėms tai daug patrauklesnė aktyvumo forma. Pavyzdžiui, 97 procentai vieno tyrimo dalyvių, galėdami pasirinkti, pasirinko šokį, o ne meditaciją. Abi šios veiklos mažina depresines nuotaikas, tačiau, iš tikrųjų, tik šokis ženkliai mažina streso lygį. Kitame panašiame tyrime pastebėta, kad tiriamieji pasirinko šokį vietoj įprastinės mankštos. Paslaptis tame, kad šokis talpina savyje ne tik fizinį aktyvumą, bet turi dar ir emocinę bei socialinę dimenciją. Taigi, tinkama muzikos ir judesio kombinacija daug kam užtikrina puikią fizinę, protinę bei dvasinę savijautą.
