Lietuvos sveikatos valdininkai Pasaulinės trombozės dienos, kuri visose šalyse minima spalio 13-ąją, proga pagaliau ryžosi iš ligonių kasų biudžeto kompensuoti modernius vaistus, kurie daugeliui Lietuvos, kaip ir kitų Europos šalių, žmonių padės išgyventi.

Lūžo koja

Vilnietė Lauryna Jatkauskaitė negalėjo nė pagalvoti, kad traumą, kuri gali sužlugdyti gyvenimo planus, galima patirti lipant nuo dviračio. Prieš dvejus metus, paskutinę atostogų dieną, 36 metų mergina su draugu Kuršių nerijoje važinėjosi dviračiais. Nustojusi minti pedalus, ji lipo nuo dviračio ir statydama kryptelėjo koją.

„Nenoriu nė prisiminti jausmo, kai išgirdau traškant kaulus. Iškart supratau – koja lūžo, – ji išsikreipė, pamėlo“, – pasakoja Lauryna.

Buvo vakaras, Nidoje siautė muzikos festivalis, todėl greitosios pagalbos automobilis jos paimti atvažiavo iš Klaipėdos. Medikai suleido skausmą malšinančių vaistų ir merginą nuvežė į ligoninę.

Priimamajame teko ilgokai palaukti, tačiau kai chirurgai susiruošė ją operuoti, atlėkė dar viena greitoji ir atvežė sunkią galvos traumą patyrusį žmogų. Lauryną operavo tik ryte. Paaiškėjo, kad trauma sunki – koja lūžo dviejose vietose, buvo daug kaulų skeveldrų. Galūnę medikai sutvirtino metaline plokštele, suvaržė devyniais varžtais.

Aštuoniolika dienų Laurynos koja buvo sugipsuota, vėliau gydytojai uždėjo įtvarus ir primygtinai rekomendavo keturiasdešimt dienų po operacijos gerti kraujo krešumą slopinančių vaistų. Atrodė, kad viskas bus gerai.

„Po operacijos praėjus beveik pusantro mėnesio, besiprausdama duše pajutau, kad ima trūkti oro, dūstu. Pagalvojau – gal per karšta?“ – prisimena Lauryna. Atsidarė langą, įkvėpė gryno oro, ir tuokart blogumas praėjo, bet kitą dieną, susiruošus pietauti ir pabandžius atsikelti nuo kompiuterio, jai vėl pasidarė bloga – nutirpo rankos, pajuto prarandanti sąmonę. Kadangi negalėjo vaikščioti, todėl kėdute su ratukais prisiyrė prie lovos, kad atsigultų ir, vos ant jos atsisėdusi, nualpo.

„Kiek išbuvau be sąmonės, nežinau. Kai atsibudau, paskambinau draugui – jis iškvietė greitąją pagalbą. Mane nuvežė į Santariškes“, – pasakoja pašnekovė.

Ligoninėje kompiuterinės tomografijos tyrimas parodė, kad Laurynos pagrindinę plaučių arteriją užkimšo didžiulis krešulys. Situacija buvo labai pavojinga – ją galėjo ištikti staigi mirtis.

Visą parą reanimacijos skyriuje medikai Laurynai leido trombą tirpdančių vaistų. Ir jiems pavyko. Plaučiai vėl ėmė dirbti gerai, tačiau angiochirurgai, atlikę kojų kraujagyslių tyrimą, susirūpino – ne tik lūžusios, bet ir sveikosios kojos kraujagyslėse buvo susiformavę daugybė krešulių.

Devynis mėnesius Laurynai teko gerti kraujo krešėjimą slopinančių vaistų – naujos kartos geriamųjų antikoaguliantų, kuriuos pirko pati.

„Labai bijojau, kad dusulys išliks visam gyvenimui. Kaip reikės gyventi?“, – prisimena vilnietė. Dabar, praėjus daugiau kaip dvejiems metams, Lauryna džiaugiasi pasveikusi ir stengiasi ilgų gydymosi mėnesių nebeprisiminti.

Gali ištikti kiekvieną

Nuo trombozės neapsaugotas nė vienas žmogus. Krešuliai ima formuotis, kai sulėtėja arba sutrinka normali kraujotaka, – tada trombocitai sukimba į įvairaus dydžio darinius. Su kraujo srove jie keliauja kraujagyslėmis, kol įstringa kurioje nors siauresnėje vietoje, sutrikdydami kraujotaką, panašiai, kaip upę užtvenkia medžių kamienai ar šakos.

Giliosiose venose, kurios yra galūnėse, dubenyje, krešuliai dažniausiai susiformuoja dėl ilgai trunkančios nejudros, pavyzdžiui, ilgai važiuojant automobiliu ar skrendant lėktuvu. Amerikie
ių mokslininkai yra suskaičiavę, kad, prie kompiuterio praleidus pusantros valandos, kraujo tėkmė ties keliais sulėtėja per pusę! Taip pat trombai gali susiformuoti ir vartojant kai kurių vaistų, pavyzdžiui, nuo onkologinių ligų.

Giliosiose venose susiformavę krešuliai paprastai nukeliauja iki plaučių arterijos ir ją užkemša, kaip nutiko ir Laurynai Jatkauskaitei. Šią komplikaciją gydytojai vadina plaučių embolija.

Dėl plaučių embolijos žmogus gali staiga mirti arba visą gyvenimą kęsti dusulį. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Kardiologijos ir angiologijos centro vadovas profesorius Audrius Aidietis teigia, kad Lietuvoje plaučių emboliją kasmet patiria apie 2 tūkst. žmonių, 10–25 proc. jų miršta.
Dusulys irgi gali būti įvairus – kartais lengvas, o kartais – toks, kad žmogus nebegali dirbti, judėti.

Susiformuoja ir širdyje

Krešuliai gali susiformuoti ir širdyje, kai sutrinka širdies ritmas. O jis dažniausiai sutrinka dėl prieširdžių virpėjimo. Tada kraujas prieširdžiuose teka lėtai ir sūkuriuoja.

Iš prieširdžių krešuliai su kraujo srove gali nukeliauti į bet kokią organizmo vietą, kur teka arterinis kraujas – kojas, rankas, inkstus, blužnį. Tačiau tiesiausias kelias – į smegenis. Tada žmogų ištinka išeminis insultas – žūsta kraujotakos netekusi smegenų dalis. Jei užkemšama smulki kraujagyslė, ligonį gali ištikti dalinis paralyžius, jis gali netekti kalbos ir pan., jei stambesnė kraujagyslė, kyla pavojus gyvybei. Neretai, netgi atkūrus kraujotaką, smegenys nebeatsigauna, ir žmogus lieka neįgalus: ligonis gali patirti įvairių judėjimo arba psichikos sutrikimų – nustoti valdyti dalį kūno, kalbėti, suvokti aplinką. Kiekvieną parą šalyje insultas ištinka maždaug 35 žmones, devyni iš jų miršta.

Neberizikuos gyvybe

Prof. A. Aidietis teigia, kad geriau neleisti įvykti komplikacijoms nei po jų gelbėti žmogų. Tam reikia neleisti susiformuoti krešuliams.

Iki šiol Lietuvos ligoniai, kurie buvo patyrę trombozę, ar norintieji jos išvengti buvo gydomi kraujo krešėjimą slopinančiu vaistu varfarinu, kuris buvo sukurtas prieš daugiau kaip 60 metų.

Gydytojai kritikuoja šį vaistą, nes jis saugo ligonius nuo naujų trombų susidarymo tik tada, kai pavyksta pasiekti vadinamąją terapinę dozę, t. y. konkrečiam pacientui tinkamą dozę. Jeigu vaistas veikia per silpnai, gali susidaryti krešulys, jeigu per stipriai, – prasidėti kraujavimas. 2003–2014 m. atlikti tyrimai parodė, kad Europos gydytojams vidutiniškai tik 55 proc. laiko ligonių organizme pavyksta išlaikyti terapinę varfarino dozę. Tai reiškia, kad kitą pusę laiko pacientui išlieka rizika patirti insultą arba nukraujuoti.

Pasak prof. A. Aidiečio, taip yra todėl, kad varfarino poveikis labai greitai gali pasikeisti, – stabdęs krešėjimą, staiga gali nebestabdyti ir atvirkščiai, be to, jis reaguoja su kitais vaistais, su kai kuriais maisto produktais. Dėl šios priežasties ligoniai turi kas tris savaites atlikti kraujo tyrimus, ir pagal tai gydytojai koreguoja vaisto dozę.

Vienas didžiausių pastarojo dešimtmečio farmacijos mokslo laimėjimų – naujos kartos geriamieji antikoaguliantai . Tai vaistų, kurie veikia kraujo krešumą daug stabiliau nei varfarinas, grupė. Gydytojams juos vartojančių pacientų nebereikia taip atidžiai prižiūrėti.

„Jei žmogus neužmirš vaistų išgerti, galime būti garantuoti, kad jo kraujas krešės taip, kaip tikimės“, – teigia prof. A. Aidietis.

Naujos kartos geriamieji antikoaguliantai brangesni nei varfarinas, tačiau Vakarų šalys stengiasi, kad šie inovatyvūs vaistai jų piliečiams būtų prieinami, mat jie ne tik efektyvūs ir patogūs ligoniui, bet ir taupo sveikatos sistemos lėšas – ligoniams nebereikia atlikti daugybės tyrimų, gydytojams stebėti, kokius kitus vaistus pacientas vartoja, žmonės sutaupo kelionei, neturi atsiprašyti iš darbo ir išvengia komplikacijų.

Naujos kartos geriamieji antikoaguliantai bus kompensuojami sunkesniems ligoniams, kurie serga plaučių embolija, bei insulto ir giliųjų venų trombozės profilaktikai, kai gydymas varfarinu nepadeda ar netinka. Prof. A. Aidietis sako, kad kiti ligoniai ir toliau bus gydomi varfarinu. Kokių vaistų reikia konkrečiam ligoniui, spręs gydytojai specialistai.