Per tyrimą nustatyta, kad tie vidutinio amžiaus vyrai ir moterys, kurie atsisakydavo pusryčių arba apsiribodavo vien kava ar sultimis, susidūrė su dvigubai didesniu pavojumi susirgti ateroskleroze negu tie, kurie pusryčiavo. Aterosklerozė – susirgimas, kai sukietėja ir susiaurėja arterijos, todėl išauga pavojus susirgti kitomis širdies ligomis.
Pusryčių atsisakymas yra tiesiogiai susijęs su kitais nesveikais mitybos ir gyvensenos įpročiais, tokiais kaip rūkymas ir nesaikingas alkoholio vartojimas, dėl kurių taip pat gali išaugti pavojus susirgti ateroskleroze, teigė vienas iš tyrimo autorių Jose Penalvo.
Tyrimo išvados nepakito ir po to, kai mokslininkai atsižvelgė į visos tyrimo dalyvių mitybos kokybę, taip pat į kitus riziką susirgti širdies ligomis didinančius veiksnius, tokius kaip rūkymas, didelis cholesterolio kiekis ir nejudrumas.
Be to, kaloringesni pusryčiai gali padėti reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, taip pat sumažinti alkį ir reguliuoti apetitą, o tai gali padėti išvengti persivalgymo.
Tai ne pirmas tyrimas, kuriame daroma prielaida, kad egzistuoja ryšys tarp pusryčių atsisakymo ir didesnės širdies ligų rizikos. Naujajame tyrime mokslininkai tyrė trijų skirtingų kategorijų žmones: tuos, kas nevalgo pusryčių, tuos, kas per pusryčius valgo nedaug, ir tuos, kas valgo sočius pusryčius. Be to, mokslininkai įvertino dalyvių arterijų susiaurėjimo lygį, taip pat kaupė informaciją apie jų gyvenimo būdą ir širdies ligų rizikos veiksnius.
Per tyrimą mokslininkai surinko duomenis apie maždaug 4 tūkstančius 40–54 metų amžiaus ispanų, kurie anksčiau nesirgo širdies ligomis.
Tyrimo dalyviai mokslininkams pateikė informaciją apie savo valgymo įpročius, įskaitant apytikslį per dieną suvartojamų kalorijų kiekį. Pasinaudodami turima informacija mokslininkai nustatė tris su pusryčių valgymu susijusius modelius.
Pirmajai grupei buvo priskirti žmonės, kurie visiškai nevalgė pusryčių arba per pusryčius gaudavo mažiau nei 5 procentus dienos kalorijų. Tyrimo duomenimis, paprastai per pusryčius jie nieko nevalgydavo arba išgerdavo kavos ar sulčių. Į šią kategoriją pateko trys procentai dalyvių.
Antrąją grupę, į kurią pateko apie 70 procentų tyrimo dalyvių, mokslininkai pavadino „mažai kaloringų pusryčių grupe“. Jai priklausantys žmonės per pusryčius gaudavo nuo 5 iki 20 procentų dienos kalorijų. Paprastai jie dieną pradėdavo nuo kavos, sulčių, vaisių, skrebučio ar bandelės.
Trečiojo pusryčių modelio grupės asmenys per pusryčius gaudavo daugiau kaip 20 procentų dienos kalorijų. Šiai kategorijai priskirti 27 procentai tyrimo dalyvių, kurių pusryčius paprastai sudarydavo skrebutis, šviežias vaisius, kumpis, sausi pusryčiai, pomidoras ar bandelė, taip pat kava ir sultys.
Per tyrimą nustatyta, kad vidutinio amžiaus žmonių, kurie nevalgė pusryčių arba valgė labai mažai, arterijos buvo pusantro karto siauresnės, palyginti su sočius pusryčius valgiusiais asmenimis. Be to, pirmiesiems labiau grėsė antsvoris ar nutukimas. Ir apskritai jų dieta buvo prastesnė nei tų, kas per pusryčius valgė daugiau.
Nekaloringų pusryčių grupės žmonėms taip pat grėsė didesnis aterosklerozės pavojus, tačiau jiems tas pavojus buvo daug mažesnis nei pusryčių nevalgiusiems asmenims. Tyrimo duomenimis, nekaloringų pusryčių grupei priskirtų tyrimo dalyvių, kurie iš ryto išgerdavo kavos, suvalgydavo skrebutį ar bandelę (o ne tie tos pačios grupės asmenys, kurie per pusryčius valgydavo kiek daugiau), arterijos buvo labiau susiaurėjusios nei tų, kas valgė kaloringus pusryčius.
Sausio mėnesį paskelbtoje Amerikos širdies asociacijos ataskaitoje teigiama, kad per pusryčius suvartoti didesnę dienos kalorijų dalį yra naudinga širdžiai. Naujasis tyrimas suteikia daugiau duomenų, patvirtinančių tokią rekomendaciją; tačiau, pasak tyrimo organizatorių, svarbu tiek pusryčių, tie kitų dienos valgių maistinė kokybė.
J. Penalvo teigimu, kaloringus pusryčius galėtų sudaryti daržovių omletas ir visagrūdės duonos skrebutis arba viso grūdo dribsniai su šviežiu vaisiumi ar riešutais, taip pat kava ir sultys.
Tačiau tyrimas turi keletą trūkumų. Pavyzdžiui, į pusryčių nevalgiusių asmenų grupę pateko vos keli procentai dalyvių. Be to, daugelis tų, kas atsisakydavo pusryčių, turėjo antsvorio arba buvo nutukę, taip pat dažniau nurodydavo besilaikantys dienos, todėl gali būti, kad jie atsisakydavo pusryčių tam, kad numestų svorio.
