Lietuvoje vis daugiau organizacijų supranta, kad rūpestis darbuotojų sveikata gali būti didelis konkurencinis pranašumas, pranešime spaudai atkreipia dėmesį Laura Duksaitė-Iškauskienė, vadovų paieškos įmonės „Master Class Lietuva“ vadovaujanti partnerė.

„Ilgą laiką pagrindinė priemonė darbuotojo geros savijautos užtikrinimui tebuvo ergonomiškas stalas ir kėdė. Tačiau šiandien šiuolaikinės bendrovės pradeda suprasti, kad svarbu demonstruoti daugiau rūpesčio šioje srityje. Darbuotojai skatinami judėti, konsultuojami darbo-poilsio balanso klausimais, įmonių valgyklose atsiranda platus ne tik mėsos, bet ir vegetariškų, veganiškų patiekalų asortimentas“, – sako L. Duksaitė-Iškauskienė. Pasak jos, pokyčiai įmonėje dažnai būna susiję su akcininkų amžiumi ir sveikata.

„Akcininkai nebegali dirbti tokiu greitu tempu kaip anksčiau, todėl supranta, kad ir jų darbuotojai jaučiasi panašiai. Dėl to organizacijos kultūra tampa daugiau orientuota į judėjimą, sportinius užsiėmimus, aktyvumo palaikymą vyresnio amžiaus žmonėms“, – pastebi specialistė.

Technologijos – maksimaliam darbingumui

Gera savijauta ir žmogaus maksimalaus efektyvumo darbe siekimas – tai mitybos specialisto, biohakerio ir verslininko Jaakko Halmetoja tikslas. Kartu su kolegomis Suomijoje jis atlieka pilotinius tyrimus įmonėse, kurių metu analizuoja ryšį tarp darbo sąlygų, žmonių savijautos ir efektyvumo.

Anot eksperto, dažniausia darbuotojų prastos savijautos priežastis – stresas. Didelė dalis žmonių jaučia stresą netgi pertraukų nuo darbo metu. Tačiau kartais netgi nedideli pokyčiai ženkliai pagerina darbuotojų savijautą ir efektyvumą.

Biohakeris pataria su įtampa darbe kovoti pasitelkiant individualų požiūrį į darbuotojus ir suteikti daugiau laisvės.

„Žmonių biologinis ritmas ir įpročiai – skirtingi, todėl darbas visiems vienodu ritmu gali išvarginti. Šiandien netgi technologijos gali padėti nustatyti, kada darbuotojai yra efektyviausi, ir koreguoti darbo valandas“, – sako J. Halmetoja. Jis pats daug metų naudoja laiko valdymo programėlę „RescueTime“, kuri stebi jo veiklą kompiuteryje ir padeda atpažinti darbingiausią dienos laikotarpį.

Svarbu judėti

Biohakeris pabrėžia ir judėjimo darbe svarbą: „Įsivaizduokite, kokį svorį kasdien patiria mūsų sėdimosios kūno dalys. Dėl to ne tik krenta produktyvumas, bet ir kyla sveikatos problemos bei ilgainiui gali išsivystyti rimtos ligos. Kad to išvengtume, reikalingi ne tik ergonomiški baldai – aukštį keičiantys stalai, sėdėjimo poziciją leidžiančios keisti kėdės – bet ir judėjimą skatinantys žaidimai ar treniruokliai, – priemones vardija p. Halmetoja. – Tyrimų metu įsitikinome, kad judėjimą praktikuojančių įmonių darbuotojų energijos lygis aukštesnis.“

Tačiau fizinį aktyvumą skatinančių priemonių įsigijimas – tai tik pradžia. Ne mažiau svarbu formuoti judėjimo kultūrą įmonėje, pavyzdžiui, įdiegiant kompiuteriuose programėlę, kuri skaičiuoja darbo laiką ir primena apie reikalingas pertraukas.

„Išmanieji įrenginiai ir įvairios programėlės padeda suvokti, kiek iš tiesų laiko praleidžiame prie kompiuterio, sėdint, vaikščiojant ar sportuojant. Matydami realius skaičius galime daryti išvadas ir imtis konkrečių veiksmų“, – atkreipia dėmesį J. Halmetoja.

Jis įsitikinęs, kad daiktų internetas ir kitos išmaniosios technologijos dar tik žengia pirmuosius žingsnius, tačiau įmonės išmoks visa tai panaudoti žmogiškųjų išteklių valdymo srityje.

Lapkričio mėnesį vyksiančioje tarptautinėje Master Class HR konferencijoje biohakeris Jaakko Halmetoja dalinsis patirtimi, kaip naujas požiūris į darbo aplinką ir inovacijos gali padėti siekti darbuotojų geros savijautos ir produktyvumo.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją