Šių metų pradžioje priimtos Farmacijos įstatymo pataisos numato, kad kompensuojamųjų vaistų kainos perskaičiuojamos 4 kartus per metus ir įsigalioja kiekvieno ketvirčio pirmą dieną. Nuo spalio 1-osios galiojančiame kainyne įrašyta apie 2000 vaistų pavadinimų, iš jų – 106 nauji.
Pasak K. Garuolienės, į sąrašą įtraukos dvi naujos veikliosios medžiagos, skirtos epilepsijos ir hepatito C gydymui. Visos kitos veikliosios medžiagos, kurios buvo kompensuojamos iki šiol, išlieka ir toliau.
„Daugiau nei tūkstančiui gamintojų prekinių pavadinimų buvo pritaikytos nuolaidos ir jos nėra didesnės nei nuo liepos 1 dienos, kai kuriems jos netgi mažėja. Šiame kainyne mažėja ne tik priemokos, iš jų ir kompensuojamos kainos. Tarkime, šis naujas kainynas leis sutaupyti 1,7 mln. eurų valstybės lėšų per ketvirtį. tai sudaro galimybę kompensuoti naujus vaistus. Artimiausiu metu planuojama kainyną papildyti dar keliomis naujomis veikliosiomis medžiagomis įvairių ligų gydymui - tai bus vaistai, skirti širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms išvengti“, – LRT radijui sakė K. Garuolienė.
Komentuodama farmacijos kompanijų sprendimą pritaikyti nuolaidas pacientų priemokoms, viceministrė sako, kad tai lemia jų noras, kad jų vaistai liktų kompensuojamųjų vaistų kainyne.
„Tai lemia nustatyti reikalavimai, kurie įpareigoja gamintojus, jeigu jie nori, kad jų vaistai būtų kompensuojami ir toliau išliktų kainyne, tai jie turi sumažinti kainą iki nustatyto lygio. Gamintojui nesumažinus kainos, vaistas nėra įrašomas į kainyną. Visi gamintojai nori išlikti kainyne ir kad jų vaistai toliau būtų kompensuojami, tai jie ir stengiasi sumažinti kainas“, – sakė K. Garuolienė.
Pasak jos, kainyne esančių vaistų kainos perskaičiuojamos 4 kartus per metus, o kai kurių kainų pakeitimai galimi ir dažniau – į jį galima įrašyti naujus vaistus.
K. Garuolienės teigimu, Lietuva kartu su Lenkija ir Vyšegrado šalimis kooperuojasi, kad farmacijos kompanijos padarytų didesnes nuolaidas vaistų kainoms.
„Lietuva šiuo metu dalyvauja tarptautinėje grupėje kartu su Lenkija bei Vyšegrado šalimis, ir šiuo metu vyksta pasirengimas deryboms ir gal netgi šiais metais pavyks pradėti derėtis dėl vaistų kainų ir gauti mažesnes kainas, bendradarbiaujant su vaistų industrija. Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kai vyksta tokios derybos, tai dažniausia dėl naujų ypač brangių vaistų, siekiant dažniausiai vienintelį tų vaistų gamintoją priversti mažinti kainą“, – kalbėjo sveikatos apsaugos viceministrė.
Vyriausybės pavasarį patvirtinti pakeitimai dėl kompensuojamųjų vaistų kainyno sudarymo buvo sukėlę dalies farmacininkų ir vaistinių pasipriešinimą, nes pareikalauta, kad vaistų kainos nebūtų didesnės daugiau kaip 10 proc., palyginti su referencinėmis šalimis: Latvija, Estija, Vengrija, Lenkija, Čekija, Slovakija, Rumunija ir Bulgarija.
Iki tol buvo nustatyta, kad vaistai negali būti brangesni daugiau nei 40 proc., palyginti su minėtomis šalimis. Šie reikalavimai nulėmė, kad nuo liepos įsigaliojusiame kainyne neliko dalies iki tol kompensuotų vaistų.