Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojos alergologės ir klinikinės imunologės Anželika Chomičienė bei Laura Malinauskienė pasidalijo žiniomis apie dilgėlinę.
Dilgėlinė yra varginanti liga, kurios metu vystosi niežtintis bėrimas pūkšlėmis ir/arba angioedema (patinimas, paburkimas). Bėrimas dažnai būna trumpalaikis. Jis išnyksta per 1-24 val.
Pūkšlės gali būti labai įvairaus dydžio – nuo kelių mm iki delno dydžio, pavienės ar daugybinės, susiliejančios.
Angioedema – tai staigus gilesnių odos sluoksnių, poodžio, gleivinių paburkimas, dažnai skausmingas, praeinantis per 72 val. Įvairių tyrėjų duomenimis, nuo 40 iki 85 proc. pacientų dilgėlinė yra lydima angioedemos.
Tyrimai rodo, kad bendrojoje populiacijoje sergamumas visomis dilgėlinės formomis yra 8,8 proc. Apytiksliai 79 proc. sergančiųjų lėtine dilgėline, kuri trunka ilgiau nei 6 sav., yra moterys. Daugumai pacientų liga trunka mažiausiai vienerius metus, bet dalis (net iki penktadalio) gali sirgti ilgai – ilgiau nei 10 m.
Dažniausios lėtinės spontaninės dilgėlinės priežastys
Lėtinę dilgėlinę gali sukelti lėtinė infekcija, autoantikūniai, nealerginės kilmės reakcija į maistą.
Lėtinės dilgėlinės simptomų atsiradimą dažnai lemia kelių veiksnių sąveika. Nepaisant išsamaus ištyrimo, daugiau nei pusės lėtinės dilgėlinės atvejų priežastis lieka neaiški.
Infekcijos
Manoma, kad lėtinės dilgėlinės atsiradimą gali paskatinti tam tikra (H.pylori) bakterija virškinamajame trakte (nors ryšys su dilgėline nėra visiškai aiškus), įvairių bakterijų sukeltas viršutinių takų, dantų, šlapimo takų uždegimas, hepatito B ir C virusai ir kitos (parazitų, pirmuonių, grybelinės) infekcijos.
Autoimuniniai mechanizmai
Autoimuninė priežastis (nuosavo organizmo gaminami antikūnai prieš tam tikras odos putliųjų ląstelių struktūras) nustatoma mažiausiai trečdaliui lėtine dilgėline sergančių pacientų. Pacientams, cergantiems lėtine autoimunine dilgėline, paprastai pasireiškia sunkesni simptomai ir liga tęsiasi ilgiau. Jiems blogiau padeda įprastinis dilgėlinės gydymas.
Dažnai (iki 30 proc. atvejų) lėtinė dilgėlinė gali būti susijusi su autoimuniniu tiroiditu (skydliaukės uždegimu, sukeltu organizmo gaminamų antikūnų prieš skydliaukės antigenus). Šiuo atveju, esant normaliai skydliaukės funkcijai, papildomas gydymas nereikalingas, bet pacientai turi būti toliau stebimi endokrinologo dėl galimo skydliaukės funkcijos sutrikimo.
Alergija
Alergija yra labai reta lėtinės dilgėlinės priežastis. Alergija maistui ar kitiems alergenams turėtų pasireikšti per 60 min. nuo alergeno patekimo į organizmą ir išnykti per 24-48 val. nustojus jį vartoti.
Netgi tie pacientai, kuriems nustatomas įsijautrinimas maisto alergenams, pavyzdžiui, atlikus specifiniųi imunoglobulinų E (IgE) tyrimą, turėtų vengti nustatytų alergenų tik tuo atveju, jeigu alergeno vartojimas yra aiškiai susijęs su staigiu būklės pablogėjimu (bėrimo/angioedemos paūmėjimu) arba tai yra įrodyta atlikus provokacinį testą su įtariamu maisto produktu. Kita vertus, tam tikra pacientu grupė gali turėti nealerginės kilmės padidėjusį jautrumą maisto priedams ir natūraliai maiste atsirandantiems ingredientams, pavyzdžiui, histaminui (anksčiau ši būklė buvo vadinama pseudoalergine reakcija į maistą).
Todėl pacientams, sergantiems lėtine dilgėline, rekomenduojama 3 savaičių trukmės dieta „be pseudoalergenų“. Jeigu pakeitus mitybą savijauta pagerėja, dieta gali būti tęsiama iki 3-6 mėn.
Pagrindiniai maisto produktai:
Leidžiama valgyti: duona be konservantų, bulvės, ryžiai, neapdoroti grūdiniai, rupių kvietinių miltų makaronai (be kiaušinio), ryžių paplotėliai
Draudžiama valgyti: visi kiti maisto produktai (pavyzdžiui, makaronai, makaronais u kiaušiniu, pyragaičiai, bulvių traškučiai ir kt.)
Riebalai
Leidžiama: sviestas, šalto spaudimo augaliniai aliejai
Draudžiama: margarinas, majonezas ir visi kiti riebalai
Pieno produktai
Leidžiama: šviežias pienas, grietinė be stabilizatoriaus, kefyras, rūgpienis, šviežia grietinėlė, varškė, natūralus jogurtas, varškės sūris
Draudžiama: fermentinis sūris ir visi kiti pieno produktai (išskyrus leidžiamus valgyti)
Gyvulinės kilmės maisto produktai
Leidžiama: šviežia mėsa, malta mėsa be prieskonių
Draudžiama: kiaušiniai, žuvis, jūros gėrybės, prieskoniai apdorota mėsa, rūkyti mėsos gaminiai, mėsos gaminiai su sojomis)
Daržovės
Leidžiama: visos daržovės (pvz., bulvės, morkos, salotos, cukinijos, kopūstai, brokoliai, šparagai, kininiai kopūstai), išskyrus draudžiamas
Draudžiama: artišokai, žirneliai, rabarbarai, špinatai, pomidorai ir pomidorų produktai, alyvuogės, paprikos
Vaisiai
Jokių vaisių, draudžiami net džiovinti vaisiai, riešutai, vaisių sultys
Prieskoniai
Leidžiama: druska, cukrus, porai, svogūnai. Česnakų laiškai
Draudžiama: česnakų šakniavaisiai, prieskoniniai augalai
Saldumynai
Jokių saldumynų!
Gėrimai
Leidžiama: pienas, mineralinis vanduo, kava, juodoji arbata
Draudžiama: alus, vynas, kiti alkoholiniai gėrimai, žolelių arbatos
Kiti
Leidžiama: medus (jei nenustatyta alergija žiedadulkėms)
Draudžiama: grybai, uogienės, marmeladai, džemai ir kt.
Lėtinė indukuota dilgėlinė
Indukuota dilgėlinė būna susijusi su tam tikru dilgėlinę sukeliančiu fiziniu veiksniu. Išskiriami šie fizinių veiksnių sukeltos dilgėlinės potipiai: šalčio, spaudimo, saulės, šilumos, cholinerginė (susijusi su aktyviu ar pasyviu kūno temperatūros padidėjimu), vandens sukeliama dilgėlinė, simptominis dermografizmas (kitaip vadinama dermografinė dilgėlinė) ir kontaktinė dilgėlinė.
Neretai būna lėtinės spontaninės ir lėtinės indukuotos dilgėlinės (pvz., dermografizmo, kurį išprovokuoja odos trynimas, kasymas) derinys.
Veiksniai, provokuojantys lėtinę dilgėlinę
Diagnostiniai tyrimai
Pagrindinis tyrimas, kuris turėtų būti atliktas visiems sergantiems lėtine dilgėline, yra klinikinis kraujo tyrimas su eritrocitų nusėdimo greičiu (ENG) arba C reaktyvinio baltymo (CRB) nustatymu.
Papildomi tyrimai atliekami pagal gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo rekomendacijas, atsižvelgiant į paciento ligos istoriją (pvz., įodinis testas su autologiniu (t.y. paciento) kraujo serumo lėtinei autoimuninei dilgėlinei nustatyti, skydliaukės autoantikūnų ir hormonų tyrimas, fiziniai mėginiai įtariant indukuotą dilgėlinę, odos biopsijas ir kt.).
Gydymas
Gydant dilgėlinę skiriami vaistai, slopinantys iš putliųjų ląstelių išsiskiriančio histamino ir kitų mediatorių poveikį – tai naujieji antros kartos antihistamininiai preparatai. Jeigu simptomai vartojant šiuos vaistus išlieka, gydytojas papildomai gali paskirti kitų grupių preparatų (pvz., trumpą geriamų kortikosteroidų kursą). Sunkiais atvejais gydytojas alergologas ir klinikinis imunolo0gas gali skirti imunomoduliuojantį gydymą.
