Siekiant darbuotojų efektyvumo, inovatyvūs sveikatingumo principai pradedami taikyti ir žmogiškųjų išteklių srityje, rašoma pranešime spaudai.
– Galite papasakoti plačiau, kas yra biohakerystė?
– Biohakerystė (angl. biohacking) – tai būdas pasiekti gerą savijautą ir išnaudoti visą savo potencialą pasitelkiant naujausius žmogui prieinamus technologinius ir biologinius įrankius, pradedant išsamiais kraujo tyrimais ir baigiant žmogaus įpročius analizuojančiais skaitmeniniais prietaisais. Stebėdami gaunamą informaciją galime geriau suprasti kūne vykstančius procesus ir sustyguoti juos taip, kad būtume efektyvesni darbe ir kasdieniame gyvenime.
– Keletą metų iš eilės organizuojate biohakerystės konferenciją, pernai šia tema išleidote knygą. Kas paskatino šio judėjimo atsiradimą?
– Technologijos sudrebino visas žmogaus gyvenimo sritis. Sveikata – ne išimtis. Šiandien žmogui pasiekiami daugybė išmanių prietaisų, kurie leidžia be specialistų pagalbos stebėti savo biologinius procesus – miegą, smegenų veiklą, širdies pulsą, judėjimą ir kita. Taip pat išsamūs kraujo tyrimai, kurie leidžia stebėti sveikatos būklę ir sudaryti individualią dietą, tapo pigesni ir lengviau pasiekiami nei bet kada anksčiau. Visa tai lėmė biohakerystės judėjimo atsiradimą, o jo populiarumas tik įrodo, kad žmonėms rūpi jų sveikata.
– Biohakerystės judėjimas populiarus Jūsų gimtojoje Suomijoje. Ar pastebite susidomėjimą ir kitose šalyse?
– Mūsų šalis pasižymi gerai išvystytu komunikacijos tinklu, todėl naujos idėjos greitai plinta ir suburia šalininkus. Tačiau Suomija nėra vienintelė šalis, kuri šį judėjimą stumia į priekį. Konferencijoje „Biohacker Summit“, kurią organizuojame jau keturis metus Suomijoje, Švedijoje, D. Britanijoje, susitinka žmonės iš viso pasaulio. Vakarų šalyse kilusi sveikatingumo banga, domėjimasis organišku maistu ir sveika mityba rodo bendrą žmonių poreikį atsikratyti sveikatos problemų.
– Tarptautinėje Master Class HR konferencijoje skaitysite pranešimą apie biohakerystės principų taikymą žmogiškųjų išteklių srityje. Kuo biohakerystė gali būti naudinga dirbantiesiems?
– Ilgos darbo valandos ir nuolatinės kelionės alina organizmą, todėl privalome juo pasirūpinti, kad išliktume darbingi. Esu įsitikinęs, kad didžiausią savo efektyvumą galime pasiekti tik sustygavę visą kūno sistemą: miegą, mitybą, judėjimą, darbą ir sąmoningumą. Biohakerystė moko stebėti savo kasdienius įpročius pasitelkiant technologijas ir sau padėti adresuojant konkrečias individualias problemas.
Pavyzdžiui, nuovargiu besiskundžiantiems žmonėms nedidelis miego stebėjimo įrenginys gali padėti suprasti problemos priežastis. Turėdami miego analizės duomenis galime ieškoti būdų, kaip pagerinti situaciją. Kitam nuovargio priežastis gali būti nepakankamas geriamo vandens kiekis. Svarbu atrasti individualią negalavimo priežastį ir imtis priemonių.
– Išlaikyti gerą savijautą ir produktyvumą visą darbo dieną nelengva. Ką konkrečiai galite patarti?
– Dažnai pagrindinė nuovargio priežastis – stresas. Atlikdami tyrimus įmonėse pastebėjome, kad šią būseną darbuotojai patiria netgi pertraukų metu. Tačiau išliekant aktyvioje „gynybos“ būsenoje 8 valandas „perkraunama“ sistema ir ateina metas, kai priimti svarbius sprendimus nelieka energijos. Nervų sistemai svarbu duoti pertrauką, pavyzdžiui, atliekant trumpą kvėpavimo pratimą. Nesvarbu, ar tam skirsite 5, ar 20 minučių, būsite mažiau pavargę. Apie tai, kad metas daryti pertrauką, gali priminti ir kompiuteryje įdiegta programėlė.
Informacijos perteklius taip pat yra streso šaltinis. Patariu imtis informacijos dietos: mažinti el. laiškų kiekį, kuo mažiau lankytis socialiniuose tinkluose darbo metu ar netgi įdiegti filtrą kompiuterio naršyklėje, kuris blokuoja šiuos puslapius. Turime įprasti technologijas naudoti tokiais būdais, kad jos mūsų neblaškytų.
– Kokius pokyčius pirmiausia patariate diegti vadovams, kurie siekia sukurti sveikesnę aplinką savo darbuotojams?
– Bendraudamas su įmonių vadovais atkreipiu dėmesį į poreikį sukonstruoti visapusiškai sveiką darbo aplinką. Žmonės daug laiko praleidžia sėdėdami, tačiau įsivaizduokite, kokį svorį kaskart patiria mūsų sėdimosios kūno dalys. Taigi svarbios priemonės yra ne tik aukštį keičiantys stalai, bet ir ergonomiškos, sėdėjimo poziciją leidžiančios keisti kėdės. Taip pat svarbu suteikti judėjimo įrankius, kuriuos žmonės galėtų naudoti pertraukų metu. Tai gali būti tokie paprasti treniruokliai kaip batutas, skersinis ar vibracinė lėkštė. Bent kelios šios priemonės, derinant jas su gaiviu oru patalpose, sveikais užkandžiais, gali ženkliai padidinti darbuotojų energijos lygį.
– Parduotuvėse pilna nesveikų produktų: mėsa su hormonais, pieno produktai, duonos gaminiai su pridėtiniu cukrumi? Kaip galime pagerinti savo mitybos įpročius?
– Šiandien lengvai prieinami kraujo tyrimai, leidžiantys susidaryti individualią dietą. Juk vieniems, pavyzdžiui, kiaušiniai bus sveikatos šaltinis, kitiems – aukšto cholesterolio šaltinis. Svarbu atsirinkti produktus, kurie geriausiai tinka, remiantis asmeniniais tyrimų duomenimis. Tačiau didžioji mūsų problema – tai prarandamas santykis su maistu. Įpratome įsigyti jau paruoštą maistą neįsigilindami į jo kokybę. Taigi turime atrasti šį ryšį iš naujo: rinktis kokybiškus ir neperdirbtus produktus, vartoti daugiau daržovių, dažniau ruošti maistą namie.
Interviu parengė Agnė Jakimavičiūtė
Biohakerystės specialisto Jaakko Halmetojos pranešimą bus galima išgirsti tarptautinėje Master Class HR konferencijoje Vilniuje lapkričio 16 dieną.
