Tiesa, sveikatos apsaugos ministerija daryti išvadų neskuba – šiuos odontologų teiginius dar reikia patikrinti.
Europoje atrodome keistai
Gydytojų odontologų draugija šia rezoliucija siekia atkreipti valstybės institucijų dėmesį į per didelį Lietuvos universitetuose rengiamų gydytojų odontologų skaičių, kuris nepaisant emigracijos ir nuolatinio gyventojų skaičiaus mažėjimo auga sparčiausiai Europos Sąjungoje, dėl to blogėjančią odontologijos studijų kokybę ir neefektyvų valstybės lėšų panaudojimą ruošiant gydytojus odontologus. Gydytojų odontologų rengimo procese labai ryškiai atsispindi vienas ydingų Lietuvos aukštojo mokslo aspektų – neatsakingas ir niekuo (nei resursais nei specialistų poreikiu) nepagrįstas studijuojančių gausinimas.
„Pagal rengiamų gydytojų odontologų skaičiaus augimą laikotarpiu nuo 2004 iki 2014 m. Lietuva yra pirmaujanti visoje Europos Sąjungoje. Higienos instituto duomenimis 2015 metais baigusių studijas gydytojų odontologų skaičius palyginus su 2005 metais išaugo net 83 proc. Pažymėtina, kad šiuo laikotarpiu milžiniškai išaugo ir burnos higienistų rengimas, kurių 2015 m. buvo rengiama 161, palyginus su 17 burnos higienistų rengtų 2005 metais. Eurostat pateiktais statistikos duomenimis Lietuvoje 2014 m. 100 tūkst. gyventojų buvo parengiama 5,8 gydytojų odontologų, kai Europos Sąjungos šalių vidurkis yra tik 2,5 gydytojai odontologai 100 tūkst. gyventojų. Lietuva, Europos Sąjungos šalių vidurkį viršydama daugiau nei dvigubai, yra trečioje vietoje po Rumunijos ir Portugalijos pagal daugiausiai parengiamų gydytojų odontologų skaičių, skaičiuojant jų santykį su gyventojų skaičiumi“, - rašoma dokumente.
Gydytojų teigimu, nuolat didėjant studentų skaičiui universitetų praktikinės bazės nebegali užtikrinti tinkamos odontologijos studijų kokybės. Be to, pati studijų trukmė yra sutrumpinta iki 4,5 metų, o internatūros trukmė iki pusės metų. Dėl studijų, internatūros trumpinimo ir akivaizdžiai per didelio studentų skaičiaus jauni gydytojai odontologai baigia studijas turėdami vis mažiau teorinių ir ypač praktinių žinių ir įgūdžių. Jauni gydytojai gauna gydytojo odontologo licencijas ir pradeda teikti odontologines paslaugas pacientams, neturėdami pakankamos kompetencijos, numatytos Lietuvos medicinos normoje MN 42:2015 „Gydytojas odontologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“. Tai, jų teigimu, pažeidžia LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme numatytą pacientų teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas.
„Didelis rengiamų gydytojų odontologų skaičius galėtų būti pateisinamas, jeigu būtų tokių gydytojų trūkumas ir/ar didėtų gyventojų skaičius, tačiau statistikos duomenys rodo priešingas tendencijas. 2005 metais Lietuvoje buvo 3,3 milijonų gyventojų, o 2015 liko tik 2,9 milijonų gyventojų ir gyventojų skaičius nuolat mažėja. Eurostat duomenimis pagal gydytojų odontologų skaičių, skaičiuojant jų santykį su gyventojų skaičiumi (91 gydytojas odontologas 100 tūkst. gyventojų) Lietuva 2014 m. buvo penktoje vietoje tarp visų ES valstybių, stipriai viršydama ES vidurkį (73,28 gydytojo odontologo 100 tūkst. gyventojų). Tikėtina, kad problema faktiškai yra dar didesnė, nes Higienos instituto duomenimis 2017 m. vasario 20 d. gydytojo odontologo licenciją turi 3785 gydytojai odontologai ir tai sudaro net 132,83 gydytojų odontologų 100 tūkst. gyventojų t. y. pirma vieta pagal odontologų skaičių 100 tūkst. gyventojų Europos Sąjungoje“, - rezoliucijoje vardijami skaičiai.
Vertinant gydytojų odontologų skaičių ir rengiamų naujų specialistų skaičių, gydytojai siūlo atkreipti dėmesį, kad Lietuvos gyventojų pragyvenimo lygis nesiekia ES šalių vidurkio ir odontologinėms paslaugoms jie pajėgūs skirti gerokai mažiau lėšų nei kitų ES šalių gyventojai, o valstybės odontologijai skiriamos lėšos taip pat nėra pakankamos, be to daugiausia skiriamos viešajam sektoriui, kuriame įdarbinta tik labai maža dalis (mažiau nei 10 procentų) gydytojų odontologų.
„Dėl gydytojų odontologų pertekliaus vis daugiau gydytojų odontologų susiduria su mažėjančiu pacientų skaičiumi ir vis daugiau gydytojų odontologų dirba ne visą darbo laiką. Gydytojų perteklius ir pacientų trūkumas sukuria situacijas, kai daugėja gydytojų žiūrinčių į pacientų gydymą vien kaip į komercinę veiklą ir nutolstančių nuo gydytojų odontologų etikos principų. Vis daugiau atsiranda reklamos, skatinančios odontologijos paslaugų vartojimą. Tokia odontologija nėra naudinga pacientams, nes ji skatina nebūtinas (perteklines) odontologines paslaugas ir paciento sveikata nebėra jos pagrindinis prioritetas“, - įsitikinę dokumento autoriai.
Pabrėžiama, kad augantis darbo trūkumas taip pat skatina gydytojų odontologų emigraciją į kitas ES šalis. Per 13 metų (nuo 2004 iki 2016 m.) į kitas ES šalis dirbti išvyko net 630 gydytojai odontologai. V. Berlin daktaro disertacijoje „Gydytojų odontologų ir gydytojų odontologų specialistų pasiūlos ir poreikio prognozės Lietuvoje iki 2024 metų“ nurodyta, kad atlikus absolventų, pabaigusių odontologijos studijas, apklausas, nustatyta, kad net 30 proc. iš jų planuoja emigruoti. Pažymėtina, kad odontologijos studijos yra vienos brangiausių iš visų studijų, o vieno gydytojo odontologo parengimas kainuoja virš 70 tūkst. eurų. Atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis (virš 70 proc.) visų gydytojų odontologų studijų yra finansuojama valstybės lėšomis, tokio masto emigracija yra didžiulis nuostolis valstybei.
„Gyventojų Lietuvoje ir toliau nuosekliai mažėja, tačiau studijas baigiančių gydytojų odontologų skaičius išlieka labai didelis. Akivaizdu, kad išliekant šioms tendencijoms, gydytojų odontologų perteklius tik didės, o tuo pačiu didės ir problemos, susijusios su gydytojų odontologų užimtumu ir emigracija. Pažymėtina, kad 2016 metais gydytojai odontologai iki 40 metų amžiaus sudarė 62 procentus visų gydytojų odontologų, o tai reiškia, kad jie išliks darbo rinkoje dar labai ilgą laiką.
Rengiant perteklinį kiekį nepakankamai paruoštų gydytojų odontologų, kurie negali efektyviai dirbti arba yra priversti emigruoti yra neracionaliai naudojami mokesčių mokėtojų pinigai.
Švaistant valstybės pinigus neefektyvioms odontologijos studijoms, yra visiškai neskiriama lėšų gydytojų odontologų podiplominėms studijoms ir gydytojų odontologų kvalifikacijos tobulinimui, nors teisės aktais gydytojams odontologams numatytas privalomas nuolatinis kvalifikacijos tobulinimas nustatytą valandų skaičių. Gydytojų odontologų kvalifikacijos tobulinimas šiuo metu vyksta tik asmeninėmis gydytojų odontologų lėšomis“, - rašoma DELFI siųstame dokumente.
Siekdami spręsti rezoliucijoje išdėstytas problemas gydytojai siūlo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai kartu su Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija:
1. Vykdyti nuoseklų rengiamų gydytojų odontologų kiekio mažinimą, užtikrinant, kad gydytojų odontologų skaičius atitiktų visuomenės ir valstybės poreikius.
2. Peržiūrėti gydytojų odontologų rengimo studijų programas užtikrinant odontologijos studijų, internatūros ilginimą ir jų kokybės gerinimą.
3. Peržiūrėti valstybės teikiamą finansavimą gydytojų odontologų rengimui, mažinant lėšas odontologijos studijoms ir skiriant daugiau lėšų gydytojų odontologų podiplominėms studijoms ir kvalifikacijos tobulinimui.
Skubotų žingsnių nebus
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patarėja ryšiams su visuomene Lina Bušinskaitė – Šriubėnė patvirtino, kad SAM gavo minimą gydytojų odontologų draugijos raštą, kuriame reiškiamas susirūpinimas galimai didėjančiu studentų odontologų skaičiumi ir prastėjančia paslaugų kokybe.
„Odontologų draugijos išdėstyti argumentai kelia susirūpinimą, nes burnos sveikata yra labai svarbi kiekvienam iš mūsų, o nekokybiškos paslaugos apskritai negali būti teikiamos. Tačiau skubotų sprendimų daryti negalima, nes pirmiausia reikia atlikti esamos situacijos analizę, ką SAM specialistai šio metu ir daro. Be to, bendradarbiaujant su Odontologų rūmais ir šios srities ekspertais yra rengiami projektai, kaip apskritai tobulinti odontologijos paslaugų teikimą pacientams“, - atsakė ji.
