Todėl geriau susipažinti ir tinkamai vykdyti prevenciją prieš šia ligą – būtina. Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos gydytoja anesteziologė-reanimatologė prof. Dalia Adukauskienė jau daug metų domisi šia liga, jos gydymo metodais ir teigia, jog joks gydymas niekuomet neatstos prevencijos.
Pasikeitė apibrėžimas
„Anksčiau sakydavo paprastai – kad tai kraujo užkrėtimas. Dažnai tai atsitikdavo medicinos pastatuose, ligoninėse ir buvo siejama su medikų klaidomis“, – pokalbį pradeda pašnekovė. Dabar šios klastingos ir pavojingos ligos apibrėžtis kitokia – tai netinkama reakcija į mikroorganizmą.
„Pažvelkime į žmogaus fiziologiją. Žmogus kaip sudėtingas sutvėrimas turi savo prigimtinę apsaugą – imunitetą, kuris nuolat kontaktuoja su mikrobais. Tai neregima, bet labai reikšminga. Tam tikromis aplinkybėmis tas, kas yra draugas – gali tapti priešu. O sepsis yra netinkama reakcija į tuos mikroorganizmus“, – sako profesorė.
Mikroorganizmų yra pilna visur ir jų niekaip negalime sukontroliuoti. Be to, mikroorganizmai yra nepaprastai naudingi: „Jie gyvena. Jie valdomi imuninės sistemos. Žmogus gyvuoja be problemų. Ir gauna iš to naudą. Ne kartą yra įrodyta, kaip žarnyno flora dalyvauja imuniteto moduliacijoje, turi įtaką uždegiminės ligoms, aterosklerozės vystymuisi, cukriniam diabetui ir netgi vėžiui.“
Geriausia prevencija – stiprinti imunitetą
Gydytojos nuomone, ne aplinka ir bakterijos sukelia baisiausias ligas – o žmogaus reakcija į tai. O žmogaus reakcija į aplinką priklauso nuo to, ką jis pats daro su savo kūnu. „Mūsų atsainus požiūris į sveikatą ir save neša nesveikatą. Neatsakingas antibiotikų vartojimas, žalingas alkoholio vartojimas, netinkama mityba, per didelis nuovargis ir organizmo alinimas ir kitas nesveikas gyvenimo būdas“, – dėsto prof. D. Adukauskienė. Be to, gydytoja pabrėžia, jog ir pasaulėžiūra turi didelę įtaką mūsų ligoms ir imunitetui. Anot jos, jei esi piktas ir nepatenkintas gyvenimu ir tai skleidi kitiems – nei pačiam sau, nei aplink esantiems nesuteiki geros savijautos ir sveikatos.
Žinoma, tiek šios, tiek kitų ligų prevencijai padeda ir seniai visiems žinomas metodas – grūdinimasis: „Lengvas diskomfortas ir yra adaptacija ir mokymasis. Organizmas, patirdamas diskomfortą, tampa sveikesnis. Dėl to yra sveika truputį vėsiau apsirengti ar pakilti nuo stalo iki galo nepasisotinus.“
Greitis – pats svarbiausias
Prof. D. Adukauskienė teigia, jog gydytojas turi vieną valandą pasirinkti gydymo metodą. Labai svarbu, jog gydytojas kuo nuodugniau išsiaiškintų visas indikacijas ir aptiktų, kurioje vietoje yra sepsio židinys. „Labai svarbu parinkti tinkamą antibakterinį gydymą. Nes kartais jis gali įsiskverbti į kraują, bet pažeistos vietos neveiks. Taip pat visuomet gydytojas vertina skirti tokį, ar tokį gydymo metodą ir kas mažiau turės žalos“, – sako pašnekovė.
Žinoma, kaip ir kiekviena tokia sunki ir klastinga liga sepsis turi padarinius. Dažnai žmonės sirgę sepsiu likusį gyvenimą kenčia nuo galvos skausmų, nebepakelia tokio didelio krūvio, daug dažniau pavargsta ir net galbūt vėl suserga: „Tačiau visuomet reikia įvertinti, kas yra vertingiau. Ar svarbiau gyvenimas? Ar gyvenimo nepatogumai? Manau, kad ir kokį mums gyvenimą duoda, mes turime juo džiaugtis ir stengtis pasiimti iš jo viską, kas yra geriausio.“
Nauji metodai keičia mediciną
Medicinos įstaigos Jungtinėse Amerikos valstijose nuolat ieško būdų kaip galėtų optimizuoti savo darbą. Šiame procese žengti naują žingsnį padeda duomenų mokslas bei sistemų mokymasis.
„Tarptautinės sepsio dienos minėjimo konferencijoje pasidalinau geruoju JAV pavyzdžiu ir tuo kokia linkme galėtų plėtotis elektroniniai sveikatos sprendimai Lietuvoje, – naujovę pristato IT paslaugų medicinos sektoriaus milžinės atstovybės Lietuvoje analitikas Andrius Šidlauskas. – „Mes JAV rinkai teikiame „Condition Awareness platform“ ( CAP) produktą padedantį atpažinti susirgimo sepsiu grėsmę. Šis programos veikimas yra parengtas duomenų mokslu ir sistemos mokymusi. Pasitelkus CAP surenkama visa turima elektroninė medicinos įstaigos informacija apie susirgimus, taip pat pasitelkus duomenis iš įvairių išorinių duomenų bazių ieškoma susirgimui būdingų demografinių, socioekonominių ir visuomenės sveikatos duomenų. Visa ši informacija lyginama su daugiau nei 90 tūkst. mokslinių tyrimų tezių. Visiems surinktiems duomenims pritaikomi sepsio algoritmai leidžia išsiskirti daugiau nei 2200 kategorijų pagal kurias atpažįstami sepsio susirgimo grėsmės veiksniai.“
Atstovo teigimu, vos pacientui pravėrus medicinos įstaigos duris ši sistema pradeda veikti ir nustato paciento rizikos laipsnį, informacija apie rizikos laipsnį siunčiama gydytojams. Reikšmingiausia programos nauda – pagreitėjęs susirgimo nustatymo laikotarpis, o atpažinus riziką galima greičiau skirti tyrimus ir gydymą. „Šiuo metu programa tik startuoja, tačiau jos sėkmė jau matoma. Pavyzdžiui, vienoje medicinos įstaigoje algoritmas analizavo 1535 pacientų duomenis. Iš jų CAP nustatė 34 sepsio rizikoje esančius pacientus. Gydytojui paskyrus sepsio tyrimus 26-iems buvo patvirtinta sepsio diagnozė“, – pasakoja A. Šidlauskas. Tačiau pats pašnekovas sutinka, jog technologijos artimiausiu metu tikrai negali pakeisti turtingo gydytojo žinių bagažo ir sudėtingo žmogiškojo sprendimo priėmimo proceso. Nepaisant to, įvairūs nauji įrankiai padeda medikams dirbantiems itin dideliu krūviu užtikrinti geresnį paciento gydymą.
