Nors situacija ir gerėja, turinčiųjų donorų korteles vis dar yra žymiai mažiau, nei pritariančiųjų organų donorystei. NTB laikinoji vadovė Audronė Būziuvienė pastariesiems pataria nepabijoti šią jautrią temą aptarti su savo artimaisiais, kurie reikalui esant galėtų priimti lemiamą sprendimą.
Nuo 2000 metų, kai buvo įteisinta donoro kortelė, sutikimą po mirties tapti organų donorais išreiškė 24 810 šalies gyventojų. Iš jų potencialiais donorais tapo penki. Tokį mažą skaičių nulėmė tai, jog donoru gali tapti tik žmogus, kurio mirties priežastis – smegenų mirtis. Visais kitais atvejais mirusieji organų donorais netampa, rašoma pranešime spaudai.
Anot A. Būziuvienės, ne visi žmonės, pritariantys organų donorystei, pasirašo sutikimą donoro kortelei gauti. Kortelė tėra simbolinis pritarimo donorystei ženklas, o savo valią galima išreikšti ir pokalbio su artimaisiais metu.
„Labai svarbu apie organų donorystę pasikalbėti su savo artimaisiais ir pareikšti jiems savo norą netikėtos mirties atveju paaukoti organus donorystei. Žinant žmogaus poziciją, nelaimės valandą šeimos nariams apsispręsti būna lengviau“, - sako NTB laikinoji vadovė.
Efektyviausia skatinimo priemonė – gyvi pavyzdžiai
A. Būziuvienė teigia, jog visuomenė pamažu tampa sąmoningesnė, altruistiškesnė ir geranoriškesnė. Anot jos, teigiamą požiūrį į organų donorystę lemia ir sėkmingų transplantacijų pavyzdžiai, kuriais reikėtų dalintis kuo dažniau, nes tik taip įmanoma išsklaidyti visus mitus apie šią procedūrą.
„Pritarimą organų donorystei labiausiai įkvepia žmonių, sėkmingai gyvenančių po jiems atliktų transplantacijų, istorijos. Šie žmonės sugrįžta į visavertį gyvenimą: tuokiasi, gimdo ir augina vaikus, mokosi, dirba, sportuoja, keliauja“, - gerąja patirtimi dalinasi A. Būziuvienė.
Apie organų donorystę būtina kalbėtis
Su teiginiu, jog Lietuvoje organų donorystės tema vis dar apipinta įvairiomis interpretacijomis, mitais ir baimėmis, sutinka ir vienas iš ketvirtadienį Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) vykusios mokslinės-praktinės bioetikos konferencijos „Organų donorystė: pareiga ar dovana?” organizatorių Eimantas Peičius.
„Bandant keisti gyventojų požiūrį į donorystę, vien apeliavimo į gerą žmogaus valią ar primygtinio reikalavimo nepakanka. Požiūrio keitimas yra ilgas ir sudėtingas procesas. Žmonės turi aiškiai suvokti, kaip veikia donorystė, ką jie laimės ar praras tapę donorais, kaip bus užtikrinamas jų konfidencialumas ir saugumas“, - teigia LSMU Socialinių ir humanitarinių mokslų katedros docentas ir LSMU Bioetikos centro vadovas.
Jis sako, jog Lietuva tikrai galėtų pasimokyti iš šiuo metu šioje srityje pirmaujančios Ispanijos. Šios šalies patirtį konferencijoje pristatė vienos žymiausių organų donorystės organizacijų Europoje TPM-DTI atstovė Gloria Paez Duarte, kurią į Lietuvą pakvietė biotechnologijų įmonė „Froceth“ .
„Ispanijoje daug dėmesio skiriama medicinos personalo parengimui. Taip siekiama užtikrinti, jog transplantacijos koordinatoriai mokės tinkamai kreiptis į mirusiojo artimuosius ir gebės laikytis etinių reikalavimų gaunant donoro sutikimą panaudoti jo ar jos organus transplantacijai“, - mintimis dalinasi E. Peičius.
Donorystės srityje Ispanija pirmauja visoje Europoje. 2016 m. duomenimis, 1 milijonui gyventojų Ispanijoje teko 43,79 efektyvūs donorai. Mūsų šalyje efektyvių donorų rodiklis 2016 m. 1 milijonui gyventojų buvo 21,72.
