Apklausos duomenys atskleidžia, kad 25 proc. lietuvių pritaria viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimui (PPP) tikėdamiesi kokybiškesnių medicinos paslaugų, o 29 proc. įsitikinę abipuse nauda, rašoma pranešime spaudai.

PPP – tai ilgalaike sutartimi grįstas bendradarbiavimas, kurio metu verslui suteikiama galimybė atlikti funkcijas, kurios tradiciškai priskiriamos viešajam sektoriui.

Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkės Vidos Augustinienės nuomone, medicinos srityje PPP yra būtinas dėl pacientų gerovės.

„Bendradarbiaujant viešajam ir privačiam sektoriams medicinos srityje, gydymo įstaigos taptų konkurencingesnės ir turėtų didesnes galimybes bei stengtųsi teikti tik kokybiškas paslaugas, daugiau dėmesio skirtų pacientams bei siektų gerų gydymo rezultatų. Negana to, pacientai turėtų galimybę rinktis, į kurią gydymo įstaigą kreiptis. Trumpėtų ir medicininių paslaugų laukimo laikas, dėl to ligos ar jų sukeliamos komplikacijos būtų diagnozuojamos anksčiau. Trumpėtų ne tik žmogaus gydymosi laikas, bet ir mažėtų išlaidos stacionariniam gydymui, o žmogus patirtų mažiau kančių“, – naudą pacientams vardina V. Augustinienė.

Anot Seimo Sveikatos reikalų komiteto nario Antano Matulo, šiuo metu viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas medicinos srityje vyksta, bet jis yra nepakankamas.

„Kadangi sveikatos apsaugai Lietuvoje skiriama tik 4,2 proc. nuo BVP ir tai yra beveik dvigubai mažiau, negu ES vidurkis, glaudus ir efektyvus viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas medicinos srityje gali ne tik padėti išspręsti paslaugų prieinamumą – mažinti eiles, bet ir ženkliai padidinti sveikatos sistemos finansavimą. Žmonių, norinčių investuoti į sveikatos apsaugą Lietuvoje yra labai daug. Kad viešasis ir privatus sektorius efektyviau bendradarbiautų bei padidėtų privačių investicijų, turi būti sudarytos vienodos konkurencijos sąlygos.“,– įsitikinęs A. Matulas.

PPP modelio taikymui dėl geresnės paslaugų kokybės medicinos srityje labiausiai pritaria šiek tiek jaunesnio amžiaus, vidutines pajamas gaunantys asmenys. Tokią nuomonę išreiškė 28 proc. 18-29 metų amžiaus respondentų ir 27 proc. vyresnių nei 50 m. Tarp vidutinio amžiaus asmenų šis rodiklis kiek mažesnis - 21 proc.

Nuomonę, kad PPP partnerystė gali suteikti kokybiškesnes paslaugas labiau buvo linkę išreikšti 551-900 Eur pajamas gaunantys asmenys (26 proc.). Jiems pritarė ir 900 Eur bei didesnes šeimos pajamas gaunantys lietuviai (25 proc.). Tuo tarpu gaunantieji mažesnes (iki 550 Eur) pajamas kokybiškesnių paslaugų medicinoje tikėjosi mažiausiai (23 proc.).

Už PPP modelio dėka gerėsiančias sveikatos apsaugos paslaugas labiau pasisako mieste gyvenantys respondentai (28 proc.). Tokios pačios pozicijos laikosi ir 26 proc. didmiesčio gyventojų. Palankiai į PPP modelį žiūri ir gyvenantys kaime (20 proc.).

PPP modelio taikymui pritarė ir 14 proc. manančių, kad tai bus parama valstybei iš privataus sektoriaus ir dar 14 proc. įsitikinę, kad taip bus greičiau sprendžiamos sveikatos apsaugos problemos.

Apklausa atskleidė, kad lietuviai pasisako už platesnį viešojo ir privataus sektorių partnerystės taikymą ir net 33 proc. šalies gyventojų mano, kad pirmiausia ji turėtų būti naudojama sveikatos apsaugos srityje.

Lietuvos gyventojų tyrimas apie viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę atliktas 2017 m. vasario mėn. Apklausa buvo atliekama kaip Lietuvos Nacionalinio Barometro dalis. Iš viso apklausta 1016 Lietuvos gyventojų nuo 18 metų ir vyresnių 102 vietovėse.