Tai tik keli sergančiųjų širdies nepakankamumu įspūdžiai.

Diagnozę, kad jų širdžiai per sunku dirbti ankstesniu ritmu, Europoje yra išgirdę daugiau nei 15 milijonų žmonių ir jų skaičius reguliariai didėja. Lietuvoje sergančiųjų širdies nepakankamumu yra virš 100 000. Ateities prognozės liūdina dar labiau: specialistai spėja, kad jei Europoje nebus taikomos suderintos prevencijos priemonės, tai iki 2030 metų ligonių skaičius padidės net 25 procentais.

Širdis krūtinėje tarsi daužėsi

Vilnietė Marija Jasinskienė (50 m.) apie tai, kad serga širdies nepakankamumu sužinojo beveik prieš metus. „Praėjusį rudenį staiga pasijutau blogai, nors iki tol visada jaučiausi sveika, energinga, gyvybinga. Pas gydytojus lankydavausi labai retai, galima suskaičiuoti ant rankų pirštų tuos kartus, kai kuo nors rimčiau sunegaluodavau. Kasdienybėje visur lėkte, bėgte – tiek darbų ir veiklos turėjau. Nei man kraujospūdis pakildavo, nei kokie kiti blogumai vargindavo.

Kita vertus, tiek aš tą kraujospūdį ir tematuodavau. Namuose net tam skirto aparato neturėjau. Ką gi, gyvenimas mane natūraliai šiek tiek pristabdė, – pasakoja moteris. – Kaip dabar pamenu, grįžau tą lemtingą vakarą iš darbo namo, paruošiau šeimai vakarienę, susitvarkiau kambarius ir nuėjau miegoti. Tik štai užmigti niekaip negalėjau. Jaučiausi be galo keistai: lyg oro trūktų, lyg pykintų. Nuėjusi į vonios kambarį ir pamačiusi save veidrodyje, išsigandau – atrodžiau kaip vaiduoklis: visa išbalusi, paakiai – pajuodę, lūpos – mėlynos. Išlindau į balkoną pakvėpuoti grynu oru, atsigėriau šalto vandens. Niekas nepadėjo. Jaučiausi taip tarsi mane kažkas smaugtų.

Marija Jasinskienė
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Pažadinau vyrą, jis iškvietė greitąją pagalbą. Medikai išsiklausinėję ir pagal simptomus, matyt, supratę, kas man, liepė gulėt ir nejudėt, kol jų sulauksiu. Elektrokardiograma tąkart buvo siaubinga – širdis beprotiškai virpėjo, daužėsi. Atsidūriau ligoninėje“.

Santaros klinikose Marijai širdies ritmą atstatė, moteris pasijuto geriau. Gydytojų prisakyta nedelsti ir išsamiai išsitirti vilnietė po kurio laiko buvo išleista namo. „Kadangi jaučiausi gerai, nepuoliau iš karto aklai vykdyti priesako. Maniau, nieko čia tokio rimto nenutiko. Kaltę dėl buvusios savijautos suverčiau nuovargiui. Vėl ėjau darban. Tačiau kolegės ir šeimos nariai mane protino, spaudė nedelsti su tyrimais. Paklausiau jų, nes visgi nebesijaučiau taip, kaip anksčiau: kasdien būdavau lyg ir labiau pavargusi nei įprastai, lyg oro man trūktų. Be to, kamavo prasta nuotaika“, – neslepia pašnekovė, kuriai podaugybės atliktų įvairiausių tyrimų medikai galiausiai nustatė širdies nepakankamumą.

Šviesesnė kasdienybė – dėl naujos kartos vaistų

„Labai ilgai jaukinausi šią ligą. Nors esu nepataisoma optimistė, iš pradžių man buvo beprotiškai sunku. Juk man diagnozavo ne slogą, ne gripą, ne šiaip kokį nors virusą, kurį anksčiau ar vėliau galima pagydyti – susirgau visam gyvenimui, – neslepia Marija. – Iš pradžių buvau gydoma tradiciniais, visiems sergantiesiems Lietuvoje prieinamais vaistų deriniais. Vėliau savo gydytojos profesorės Jelenos Čelutkienės dėka gavau naujos kartos vaistų, kurie mūsų šalyje pacientams, deja, nekompensuojami. Ši gydytoja man tarsi angelas sargas.

Apskritai visi Santaros klinikų kardiologai, visos slaugytojos, kiti specialistai – tokie. Jie stengiasi dėl kiekvieno paciento, siekia, kad šis gyventų ir kuo ilgiau. Lenkiu žemai galvą prieš kiekvieną šių medikų, kurie tiek ilgai mane tyrė, ieškojo, aiškinosi, kol pagaliau nustatė tikrąją blogos savijautos priežastį“.

Marija naujos kartos vaistus, kurie kitose valstybėse sergantiesiems širdies nepakankamumu yra prieinami ne vienerius metus, vartoja jau ketvirtas mėnuo. „Pradėjusi juos vartoti, jau po dviejų mėnesių, profilaktiškai lankydamasi pas gydytoją, išgirdau, kad gydant mano ligą fiksuojamas pagerėjimas. Tiesa, kol kas labai nedidelis, bet tai juk žingsnis pirmyn. To negalėčiau pasakyti apie ankstesnį gydymą. Ir iš tiesų, vartodama šiuos inovatyvius vaistus, aš jaučiuosi visai kitaip nei iš pradžių.

Gydytoja nebegirdi širdies permušimų, kraujo spaudimas ir pulsas tapo normalūs, nors anksčiau kraujospūdis buvo pernelyg žemas, o pulso aparatai kartais net nefiksuodavo – toks jis buvo retas, retesnis nei 40 tvinksnių per minutę. Ankstesni vaistai nepajėgė šių dalykų iki galo sureguliuoti. Naujasis preparatas man nepaprastai padėjo, jaučiuosi puikiai, išnyko varginantys simptomai, gyvenimas vėl nusidažė šviesiomis spalvomis. Savaime suprantama, dabar aš labiau prižiūriu save nei anksčiau, nebelekiu visur ir nebesigriebiu visų darbų. Tačiau vėl su malonumu ir energija einu į darbą, galiu užsiimti mėgstama veikla, laukti anūkų“, - pasakoja moteris.

Marija atvira: visiems aplinkiniams dabar primena apie profilaktikos būtinybę. „Nereikia vaidinti super sveikų ir viską galinčių. Gyvenimas kiekvienam duotas tik vienas, tad būtina savimi rūpintis. Visiems dabar kartoju, kad kartą metuose ar bent per porą metų reikėtų apsilankyti pas gydytojus ir nuodugniai pasitikrinti sveikatą. Ir visai nesvarbu, kad savijauta puiki, nevargina jokie negalavimai. Daugybė ligų, o ypač širdies nepakankamumas, yra nepaprastai klastingos, apie save praneša tik bėdai įsisenėjus, – pastebi pašnekovė.

Vilnietė neslepia, kad kai išgirdo negailestingą diagnozę ir vėliau patyrinėjo savo atmintį, prisiminė, kaip praėjusią vasarą, jai einant nuo darbo iki autobuso stotelės, kartais imdavo ir tarsi pritrūkdavo oro. O vienu metu labai tino kojos. „Nekreipiau į tai dėmesio, maniau, karšta, o aš pernelyg skubu ir dėl to dūstu. Tinimus pateisindavau tuo, kad išgėriau per daug skysčių, dirbu sėdimą darbą. O iš tikrųjų tai buvo pirmieji signalai apie gresiančią ligą. Širdies nepakankamumas neatsiranda per dieną. Deja, anksčiau aš to nežinojau“, – tvirtina moteris, kuri naujos kartos vaistų padedama savo ligą gali nesunkiai valdyti ir vėl gyventi visavertį gyvenimą.

Fiziškai jautėsi tiesiog tragiškai

Kad jam – širdies nepakankamumas, vilnietis Romas Barzdėnas (56 m.) taip pat sužinojo tik atsidūręs ligoninėje. „Prieš praėjusias Kalėdas pradėjo varginti itin stiprus dusulys. Jausdavausi nežmoniškai pavargęs. Vieną dieną buvo taip prastai, kad šeimos nariai man iškvietė greitąją pagalbą, – pasakoja vyras. – Medikai užfiksavo itin aukštą kraujo spaudimą, skyrė lašinių, vaistų. Po kurio laiko pasijutau gerėliau, tačiau man buvo patarta išsitirti išsamiau. Kadangi valstybinėse poliklinikose, norint pakliūti pas specialistus, reikia laukti beprotiškose eilėse po kelis mėnesius, nusprendžiau pasikonsultuoti privačiai. Mane apžiūrėjusi pulmonologė nustatė alerginę bronchinę astmą. Išrašė krūvą vaistų. Deja, netrukus su ūmiu dusulio priepuoliu vėl pakliuvau į Santaros klinikas. Intensyvios terapijos skyriuje praleidau kelias savaites. Esu nepaprastai dėkingas tiems medikams, kurie tada manimi rūpinosi, vėl pastatė ant kojų. Atlikus daugybę tyrimų, man buvo diagnozuotas širdies nepakankamumas, maža to, pakankamai sunkios būklės. Visi rodikliai buvo labai prasti, o pats aš fiziškai jaučiasi tiesiog tragiškai – kelis žingsnius žengdavau ir darydavosi silpna, taip man trūko oro. Be to, organizme kaupėsi skysčiai. Dėl širdies nepakankamumo man paūmėjo ir kitos sveikatos bėdos“.

Romas Barzdėnas
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Romo širdis, atsidūrus Santaros klinikų intensyvios terapijos skyriuje, dirbo vos puse savo turėtos ankstesnės jėgos. „Galite tik įsivaizduoti mano tuometinę savijautą. Jaučiausi taip tarsi būčiau tapęs neįgaliu – taip smarkiai mane tada viskas vargino, elementarių dalykų nebegalėdavau atlikti be aplinkinių pagalbos“, – teigia pašnekovas, kuris iki tol jautėsi gana neblogai, niekuo nesiskųsdavo. Ir pas gydytojus, žinoma, profilaktiškai nesilankė. „Paskutiniuoju metu turėjau didelių asmeninių, darbinių problemų, teko ir bylinėtis, ir užsienyje darbuotis. Tai man kainavo nepaprastai daug nervų. Matyt širdžiai tai nepadėjo“, – neslepia Romas. Alkoholį vyras sakosi vartodavęs labai saikingai, reguliariai sportuodavęs, o rūkyti metęs prieš 12 metų.

Inovatyvūs vaistai gyvenimą pakeitė iš esmės

„Susigyventi su liga man prireikė laiko. Nors jau grįžęs iš ligoninės supratau, kad anaiptol nesu ir matyt jau nebebūsiu visiškai sveikas. Paspartinu žingsnį kur nors eidamas – dūstu, susinervinu dėl ko nors – vėl dūstu. Būdavau nuolatos pavargęs. Iš pradžių gydytojai man skyrė kelis vaistų derinius. Savijauta juos vartojant nebuvo labai gera, tačiau bent jau stabili, liga neprogresavo. Vaistai kraujo spaudimą numušdavo, tačiau pernelyg daug. Dėl to jausdavausi nekaip. Rytais kur nors išsiruošti iš namų man prireikdavo kelių valandų, mat vartojau diuretikus. Juos išgėręs, turėdavau šiek tiek palaukti, niekur neiti, kol organizmas atsikratydavo skysčių. Išėjęs miestan su reikalais juk nelakstysiu į visas puses ieškoti tualeto,“ – atvirai pasakoja vyras.

Romas sako dėkojąs likimui ir medikams, jog turi galimybę gydytis naujos kartos vaistais.„Nežinau kokiu būtent principu jie veikia, tačiau aš jaučiuosi puikiai, nors juos geriu dar tik antrą mėnesį. Mano gyvenimas pasikeitė iš esmės. Kraujospūdis tapo normalus ir tolygus, nebešokinėja staigiais šuoliais tai į apačią, tai į viršų. Galiu sau leisti minimalų fizinį krūvį, vėl eiti pasivaikščioti. Esu fanatiškas žvejys, tačiau susirgęs buvau priverstas atsisakyti šio malonumo, nes tiesiog neturėjau jėgų niekam. Pradėjęs vartoti preparatą aš vėl buvau išvažiavęs į žvejybą, pagavau didžiulį starkį, - džiaugiasi pašnekovas. – Pokyčiai akivaizdūs. Anksčiau jaučiausi tarsi šimtametis, nors visą gyvenimą buvau labai stiprus fiziškai. Dabar vėl galiu mėgautis gyvenimu“.

Romas prisipažįsta nemėgstąs kalbėti viešai, šis interviu jam pirmasis. „Širdies nepakankamumas – baisi liga, net priešui jos nelinkėčiau. Sutikau išsipasakoti vien dėl to, jog tikiuosi, kad mano patirtis, išgyvenimai padės kitiems sergantiesiems, – neslepia. – Naujos kartos vaistai Lietuvoje nekompensuojami, aš vienas iš tų laimingųjų, kuris gali jais gydytis. O juk galėtų visi, jei atsakingos šalies institucijos labiau stengtųsi pacientų labui“.

Nors širdies nepakankamumą sunku atpažinti, ne taip paprasta diagnozuoti ir neįmanoma visiškai išgydyti, tačiau daugelio pacientų gyvenimo kokybė gali pagerėti, o numatoma gyvenimo trukmė – pailgėti, jei susirgusieji bus efektyviai gydomi. Į klausimus apie širdies nepakankamumo gydymą, koks jis Lietuvoje yra ir koks galėtų būti, atsako VU Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro gydytoja kardiologė, Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo darbo grupės vadovė prof. Jelena Čelutkienė.

prof. Jelena Čelutkienė

Kuo ypatingas širdies nepakankamumo gydymas? Iš ko jis susideda?

Daugelis širdies ligų turi tiek konservatyvųjį (medikamentinį) gydymą, tiek invazinį, kuriuo mes, gydytojai, vadiname įvairias kateterines procedūras bei operacijas. Širdies nepakankamumui gydyti skirtų priemonių arsenalas – nepaprastai didelis: pradedant vaistais, baigiant sudėtingiausiomis operacijomis, tokiomis kaip dirbtinių skilvelių implantavimas ar širdies transplantacija, kas širdies chirurgijos srityje yra aukščiausias lygis.

Tačiau didžiąją ir turbūt pagrindinę dalį viso šios ligos gydymo sudaro taip vadinamos rutininės, kasdieninės, įprastos, be to, daugeliui pacientų labai panašios priemonės. Širdies nepakankamumas gydomas kelių skirtingų vaistų deriniais. Taip pat nepaprastai svarbus yra ir paties paciento indėlis: tinkami savirūpos įgūdžiai, gyvenimo būdo korekcijos, savivoka. Visa tai reikalauja ypatingo pacientų mokymo, nes konsultuojant sergantįjį, per vieną vizitą tikrai neįmanoma visko smulkiai ir detaliai jam išpasakoti, paaiškinti, kaip nuo šiol turėtų keistis jo gyvenimas, kasdieniai įpročiai. Tam tiesiog nepakanka laiko. Galų gale ne visi pacientai iš karto ir supranta, kas jiems sakoma, daugeliui pirmiausia reikia iki galo įsisąmoninti diagnozę, susitaikyti su liga – tik tada ateina supratimas, ką ir kaip reikės daryti. Be to, ne visą reikalingą informaciją įmanoma iš karto ir prisiminti. Taigi, širdies nepakankamumo gydymas reikalauja daug paties paciento pastangų bei medicinos personalo laiko. Tik tuomet pasiekiamas geriausias rezultatas.

Dar labai svarbus niuansas gydant širdies nepakankamumą yra gydytojo ir paciento tarpusavio ryšys, abipusis pasitikėjimas, susikalbėjimas. Gydytojas neturi bijoti didinti vaistų dozės iki optimalios, mat ši liga yra gydoma remiantis ne vien paciento savijauta, jo nusiskundimais ar fiksuojamu kokio nors vieno rodiklio pagerėjimu/ pablogėjimu. Vaistų vartojimas, gydant širdies nepakankamumą, yra orientuojamas ne tiek į konkretaus paciento tyrimo duomenis, kiek į mokslinių tyrimų rezultatus, nes pagrindinis gydymo siekis – prailginti pacientų gyvenimo trukmę.

Užsienio šalyse pacientai jau kuris laikas gali gydytis naujos kartos vaistais, kurie laikomi tikru proveržiu gydant širdies nepakankamumą. Kaip veikia šis preparatas?

Mokslas, tiriantis širdies nepakankamumą, nuolat vystosi. Daugėja žinių, kokius patogenetinius mechanizmus privalu stabdyti, kokius hormonus bei biologiškai aktyvias medžiagas, kokius nepalankius veiksnius, kurie tampa aktyvūs kaip atsakas į širdies pažaidą, organizme slopinti, kad širdžiai būtų lengviau išstumti reikiamą kraujo kiekį. Įrodyta, kad privalu slopinti ne tik hormoninę bet ir simpatinę nervų sistemą. Tik tuomet įmanoma pasiekti optimalią būklę, kuri leidžia labai ilgai išsaugoti normalią širdies veiklą ir stabilią paciento savijautą.

Naujasis vaistas – tai dar vienas šios, jau moksliniais tyrimais pagrįstos, koncepcijos žingsnis į priekį. Šis medikamentas – tai dviejų vaistų sąjunga, kurių poveikis hormoninei sistemai yra žymiai stipresnis. Palyginus su senaisiais vaistais, naujasis preparatas pacientų gyvenimo trukmę prailgina dvigubai, be to iš esmės pagerina jų savijautą, apsaugo nuo ligos paūmėjimų.

Lietuvoje tam tikra grupė žmonių, sergančių širdies nepakankamumu, dalyvauja pacientų palaikymo programoje ir taip pat yra gydomi šiuo naujuoju vaistu. Šiuo metu programoje Vilniuje dalyvauja 27 pacientai pacientai , analogiška programa prasidėjo Kaune ir Šiauliuose.

Ar šita programa gali padėti vaistui tapti kompensuojamu?

Reikia tikėtis. Dėl vienokio ar kitokio vaisto prieinamumo sprendžia atsakingos šalies institucijos. Tai sveikatos politikos klausimai. Mums, gydytojams, nekyla jokių abejonių, kad šis inovatyvus preparatas pacientams reikalingas. Mūsų pacientai, lyginant su kitomis šalimis, yra išties labai nuskriausti, nes negali gydytis naujos kartos vaistais. O juk pastarieji sergantiesiems gali padovanoti rytojų, pastebimai prailginti gyvenimo trukmę ir pagerinti šio kokybę.

Kokių dar spragų turi širdies nepakankamumo gydymas Lietuvoje?

Kaip jau kalbėjome, sergant širdies nepakankamumu, pacientams reikia išmokti gyventi su šia liga, ją valdyti. Reikalingas didelis paties paciento įdirbis, tad būtina sergančiuosius mokyti. Šiuo metu 7 šalies įstaigose veikia specializuoti širdies nepakankamumo kabinetai, kuriuose dirba kardiologo ir slaugytojo komanda. Specialiai apmokyti medikai teikia paslaugas pacientams, sergantiems širdies nepakankamumu. Pagal planą tokių kabinetų turėtų būti 29, taigi, jų akivaizdžiai trūksta. Kartais, deja, stokojama ir pačių medicinos įstaigų motyvacijos. Ne visi administratoriai suvokia tokios pagalbos sergantiesiems reikšmę ir būtinybę. Deja...

Gyvename nuolatinės informacijos laikais, atrodytų visi viską žinome, kas kenkia, o kas padeda sveikatai, kodėl reikalinga profilaktika, tačiau pasikalbėjus su sergančiaisiais, staiga paaiškėja, kad tos žinios tik teorinės, praktikoje visai netaikomos. Kaip manote, kodėl?

Išties kitose šalyse žmonės jaučia didesnę atsakomybę už savo sveikatą, labiau ja rūpinasi, tikrinasi profilaktiškai. Tuo tarpu mes vis dar galvojame, kad kažkas kitas mumis būtinai pasirūpins: gydytojas, sveikatos apsaugos ministerija, dar kas nors. Tik ne mes patys. Kodėl taip yra, iš kur tas kultūrinis skirtumas, to klausti turbūt reikėtų ne mūsų, medikų, o kitų sričių specialistų: istorikų, antropologų, psichologų.

Kita vertus, nors informacijos atrodytų šiais laikais per akis, teisingos jos dar turime nepakankamai ar galbūt nepajėgiame teisingai suvokti to, ką žinome. Tad vienas iš esminių tų specializuotų pagalbos centrų, širdies nepakankamumo kabinetų aspektų būtent – pacientų mokymas.

Daugiau informacijos apie širdies nepakankamumą Širdies nepakankamumu sergančiųjų asociacijos tinklalapyje www.sirdiesnepakankamumas.lt.