Gyveno kamuojami nežinios
Prieš trejus metus sveiką mergaitę pagimdžiusi moteris žinią, kad laukiasi dvynukų, pasitiko su didele nuostaba – giminėje tokių atvejų nėra pasitaikę. „Iš pradžių nepatikėjome, bet vėliau labai džiaugiamės“, – sakė moteris.
Tačiau neilgai trukus šeimos gyvenimą užpildė didelis nerimas ir baimė. Pasirodo, identiški dvyniai buvo viename maiše ir po 32 nėštumo savaitės išaugo rizika juos prarasti. „Nuo to laiko, kai tik pradėjau jausti judesius pilve, vis tarsi tikrinau, ar dar jaučiu mažyles, ar virkštelės jau visiškai susisuko... Gyvenome nežinioje, net jokio kraitelio neruošėme“, – prisiminė pašnekovė.
Ji pasakojo, kad nėštumo eiga nebuvo sudėtinga, viskas praėjo sklandžiai, jis mažai kuo skyrėsi nuo pirmojo, neprireikė nei jokių vitaminų ir panašiai. „Aišku, dvynukus buvo sunkiau nešioti. Tačiau sudėtingiausia buvo psichologiškai. Dėl tokios įtampos nėštumui einant į pabaigą kiek pakilo spaudimas“, – kalbėjo D.Mačiukienė.
Dėl sunkių išgyvenimų moteris galvojusi kreiptis ir psichologo pagalbos, tačiau jos neprireikė, stipriai palaikė ir padėjo artimieji.
Dvynės gimė neišnešiotos
Moteris ligoninėje medikų buvo stebėta jau nuo 30-os nėštumo savaitės. Nėštumui pasiekus 32-ąją savaitę suplanuota cezario pjūvio operacija, tačiau moteris ryžosi dvynukes išnešioti dar savaitę. „Išties bet kuri diena galėjo būti lemtinga ir mergaitės žūti dar įsčiose. Tačiau pasitarėme su vyru, gydytojais, nusprendėme dar kiek palaukti. Nors iš pradžių pastarieji net netikėjo, kad pajėgsiu iki 32-os savaitės išnešioti“, – prisiminė pašnekovė.
Identiškos dvynės rugpjūčio 2-ąją gimė sveikos, tik mažesnės – svėrė po 1,5 kg. „Viskas buvo stabilu ir taip, ko ir galima tikėtis esant neišnešiotiems kūdikiams“, – sakė D.Mačiukienė. Pirmąjį kartą gimdžiusiai natūraliai šįkart jai tik buvo skaudu, kad vos pasaulį išvydusių kūdikėlių negalėjo priglausti.
Šiandien moteris džiaugiasi, kad viskas greitai susidėliojo į savo vietas ir niūrūs išgyvenimai liko praeityje. Mergaitės pačios kvėpuoja, valgo ir kelios dienos džiaugiasi namų aplinka.
Interviu
Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Akušerijos skyriaus vadovas doc. Vladas Gintautas:
- Kuo išskirtinis buvo šios pacientės nėštumas?
- Moteriai gimė monoamnioniai dvyniai, jie buvo viename maišelyje. Tokių atvejų pasitaiko vienas iš dešimt tūkstančių. Kiekvienas vaisius turi vieną maišą su dviem dangalais – kraujagysliniu ir amniono. Jei dvyniai apsvaisinti iš atskirų kiaušinėlių, kiekvienas jų turi po du atskirus dangalus. Kalbant apie vadinamuosius identinius dvynius, augančius iš vieno kiaušinėlio, galimi keli variantai. Viskas priklauso nuo to, kada apvaisinta kiaušialąstė skyla.
Jei skilimas įvyksta per pirmąsias tris dienas, gemalai turės abu atskirus dangalus (vadinamieji dichorioniniai dvyniai). Tokių yra vienas trečdalis atvejų. Jei skilimas įvyksta 4–8 dieną, gemalai turės bendrą kraujagyslinį dangalą, bet atskirus amniono dangalus (vadinamieji monochorioniniai dvyniai) – tokie atvejai sudaro apie du trečdalius. Ir tik nedidelė dalis – trys penki procentai – yra monoamnioniniai dvyniai, t.y. turi abu bendrus dangalus. Taip nutinka, kai kiaušialąstė skyla 8–12 dienomis. Skilimui įvykus dar vėliau gimsta Siamo dvyniai.
- Kaip minėtųjų dangalų išsidėstymas veikia tolesnę vaisiaus raidą?
- Galima pardėti nuo to, kad jau vien pačių dvynių buvimas moters įsčiose yra problema, nes šios yra pritaikytos vienam vaisiui. Daugiavaisis nėštumas automatiškai didina su nėštumu susijusių komplikacijų riziką – tiek nėščiųjų hipertenziją, tiek cholestazę, nėštumo sukeltą diabetą. Be abejo, didžiausia problema – dvynių neišnešiojimas. 34–40 proc. atvejų dvyniai gimsta anksčiau laiko. Neišnešiojimas – dažniausia protinio atsilikimo ir cerebrinio paralyžiaus priežastis. Tačiau gimusiaisiais 32–34 savaitę neišnešiotais kūdikiais šiandien neonatologijos personalas gali profesionaliai pasirūpinti ir išauginti be blogų pasekmių ateityje.
Dvyniams turint bendrą kraujagyslinį dangalą papildomų problemų daugėja. Gali atsirasti kraujotakos maišymosi sutrikimų, nes gemalai placentoje turi kraujagyslines jungtis. Maždaug 10–15 proc. tokių dvynių „užsiveda“ dvynių transfuzijos sindromas, t.y. jie vienas kitam pradeda pumpuoti kraują. Tada abiejų gemalų žūtis neišvengiama. Jeigu dvyniai (tiek monochorioniniai, tiek dichorioniniai) nevienodai auga, skirtumas tarp jų – daugiau nei 25 proc., vienai virkštelei prisitvirtinus kur placentos centre, o kitai iš krašto, vyksta netolygi mityba.
Juo labiau situacija komplikuojasi, kai dvyniai yra viename maiše. Jie gali laisvai judėti, galop vienas su kitu susipina ir retai pasitaiko, kad gimtų nesusipainioję virkštelėmis. Jei susipynimas jomis trumpalaikis, gali įvykti deguonies stokos epizodas ir dėl to atsirasti smegenų pakitimai. Jei epizodas užtrunka ilgiau, vaisius žūsta įsčiose. Tokiems dvyniams žymiai dažniau pasitaiko įvairios didelės raidos anomalijos. Pirmoje vietoje – širdies anomalijos (toks pasitaiko kas šeštas septintas). Taip pat gali prasidėti minėtoji dvynių tranzfuzija ir dėl to jie žūti. Norws tokį nėštumą stengiamasi pratęsti kuo ilgiau, tikimybė, kad dvyniai savaime žus po 32–34 savaitės, yra apie 5 proc., todėl ilgiau nėra laukiama ir skiriama planinė Cezario operacija.
- Įtakos komplikuotam nėštumui turėjo gimdyvės amžius?
- Pastaraisiais laikais vyresnėms moterims daugiavaisis nėštumas išties pasitaiko dažniau. Pavyzdžiui, šiemet nuo sausio jau turėjome 87 tokius nėštumus, kai pernai per tokį laiką jų buvo 77. Taip nutiko dėl tendencijos nėštumą ir gimdymą atidėti vis vėlesniam laikui. Du trečdaliai tokių atvejų yra sietini su pagalbinėmis reprodukcinėmis technologijomis. Todėl viskas priklauso nuo to, kaip šalyje įstatymiškai yra sutvarkyti šie dalykai. Jeigu būtų priimtas pirminis siūlytas pagalbinio apvaisinimo įstatymas, būtų buvusios užprogramuotos didžiulės bėdos, didelė žala ne tik moteriai, bet ir vaikui. Gerai, kad sulaukta prezidentės veto ir įstatymas pataisytas. Dabar jis, galima sakyti, yra kentėtinas.
