Tai sukėlė Lietuvos vartotojų nerimą dėl kitų gamintojų produkcijos ir klausimų bangą, ar Lietuvoje prekiaujama saugia ir biologine prasme švaria paukštiena, rašoma pranešime spaudai.
Lietuvos dietologų draugijos prezidentė, Lietuvos anstvorio ir nutukimo asociacijos prezidentė, medicinos mokslų daktarė Rūta Petereit palaikė Latvijos dietologų bei teisingos mitybos specialistų asociacijos idėją -patikrinti, ar Lietuvos parduotuvėse prekiaujamoje vištienoje yra antibiotiokų ar hormonų. Tam tikslui buvo įsigytos šviežios vištienos šlaunelės ir nešaldyta filė, pažymėtos prekiniais ženklais „Vilniaus paukštynas“, „Rumšiškių paukštynas“ , „Agromėsa“ (pagaminta Lenkijoje), Latvijos paukštienos fabrikas „Kekava“ , „LIDL“ , „Vištiena Kitaip“, „IKI“ (pagaminta taip pat Latvijoje) . Mėsa buvo perduota tyrimams Nacionaliam maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutui. Jų rezultatai bus paskelbti artimiausiu metu.
„Gydytojams labai svarbu, kad maisto produktai, kuriuos Lietuvos gyventojai perka parduotuvėse, būtų saugūs. Latvijos paukštienos gamintojo skleidžiama informacija verčia vartotojus abejoti, ar tikrai jų perkamoje vištienoje nėra antibiotikų ir hormonų. Tokiu būdu yra mėginama kaimyninės šalies produkciją pateikti kaip pranašesnę nei Lietuvos gamintojų, nors maisto produktų ekspertai ir veterinarijos specialistai sako, kad tam nėra pagrindo“, - sako Lietuvos dietologų draugijos prezidentė, gydytoja Rūta Petereit.
Latvijos dietologų bei teisingos mitybos specialistų asociacijos vadovė, dietologė Lolita Neimanė sako, kad pradėti vištienos tyrimą kaimyninėje šalyje paskatino paukštienos fabriko „Kekava“ reklaminė kampanija, kurioje buvo teigiama, kad šio gamintojo vištos buvo auginamos be antibiotikų bei hormonų. „Po tokios reklamos kyla logiškas klausimas, ar antibiotikų bei hormonų yra kitų gamintojų produkcijoje. Latvijos gyventojai buvo sunerimę, todėl atlikome tyrimus. Vištiena labai svarbus produktas mūsų šalies gyventojų racione. Juk augant žmonių, susirgusių žarnyno vėžiu, skaičiui rekomenduojama mažinti raudonosios mėsos, t.y. jautienos bei kiaulienos, vartojimą, o valgyti daugiau paukštienos, kurioje yra mažiau riebalų ir daugiau baltymų bei nėra cholesterolio. Kiekvienas Lietuvos ar Latvijos gyventojas per metus suvalgo apie 20 kilogramų paukštienos. Daugiau nei pusė žmonių šiuos produktus naudoja mitybai tris kartus per savaitę“, - teigia L. Neimanė.
Padarę veterinarijos specialistų bei paukštienos gamintojų apklausą, vištienos tyrimo iniciatoriai gali drąsiai teigti, kad Lietuvoje pagaminta paukštiena neturi draudžiamų kenksmingų medžiagų liekanų, pirkėjai gali būti ramūs – didieji mūsų šalies gamintojai nerizikuoja savo vardu, atitinka visus Europos sąjungos reikalavimus, ir kiekvienas jų galėtų naudoti skambų reklaminį šūkį „vištiena be antibiotikų ir hormonų“, jei jis reikštų gaminio išskirtinunumą ir teisės aktai nebūtų nustatę šio reikalavimo kaip privalomo kiekvienam gamintojui.
Neturi draudžiamų kenksmingų medžiagų liekanų
„Lietuvos paukštienos gamintojai nenaudoja augimą skatinančių hormonų paukščių auginimo metu, nes hormonų naudojimas galiojančiais teisės aktais uždraustas visoje Europos Sąjungoje“, - teigia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji patarėja Jurgita Savickaitė.
Tai patvirtino ir pastarųjų trejų metų atliktų tyrimų duomenys: gamintojai užtikrina ir nenaudoja hormonų paukščių auginimo metu, o Lietuvoje pagaminta paukštiena neturi draudžiamų kenksmingų medžiagų liekanų.
„Mėsos augintojai griežtai kontroliuojami. Jei jie kažką draudžiamo darytų, tai kaip mat iškiltų į viešumą, o toks skandalas – jų bankrotas, - įsitikinęs Visuomenės sveikatos instituto direktorius, profesorius Rimantas Stukas. - Todėl didžiausi ir garsiausi mūsų šalies gamintojai nerizikuoja savo reputacija, o dėl jų produkcijos mes galime būti ramūs. Ir, beje, kartais net nežinome, ką, augindami paukštieną pardavimui, nedideliais kiekiais, perka ir naudoja kai kurie ūkininkai, nes to niekas nekontroliuoja.“
Profesorius R.Stukas pripažino, kad kai kuriose ne Europos sąjungos šalyse paukštiena auginama naudojant hormonus.
„Vartotojams sunkiau susigaudyti ir pastebėti, kad produkcija auginama ne ES, tačiau skerdžiama ar pakuojama, kas užfiksuota ženklinime, jau ES šalyse, - pastebėjo Visuomenės sveikatos instituto direktorius. - Daug ramiau, kai didieji mūsų šalies gamintojai augina ir skerdžia vietoje, nes juos lengviau ir kontroliuoti“.
Antibiotikų likučių paukščio organizme nelieka
Europos sąjungoje antibiotikai naudojami tik išskirtiniais atvejais ir tik su griežta veterinarijos gydytojų priežiūra, kai paukščių pulke nustatomi patogeniniai mikroorganizmai, keliantys pavojų paukščių sveikatai.
Panaudojus antibiotikus skersti paukščius galima tik praėjus išlaukos periodui, po kurio antibiotikų likučių paukščio organizme nelieka.
Europos Sąjungos antimikrobinių veterinarinių preparatų naudojimo kontrolės tarnyba (ESCAV) skelbia, kad Lietuvoje bei Latvijoje antimikrobinių preparatų, naudojamų veterinarijos medicinoje, pardavimai yra mažiausi tarp visų ES šalių.
2017 m. Lietuvoje bus paimta 80 mėginių antibakterinių medžiagų atžvilgiu.
Tačiau atliekami ne tik antibiotikų, bet ir kitų antimikrobinių medžiagų tyrimai: 2017 m. stebėsenos plane numatyta 40 paukščių ūkių ir 157 paukščių skerdyklų kontrolė, kurios metu numatyta paimti 399 mėginius, siekiant įvertinti ar paukštiena neturi ir kitų kenksmingų medžiagų liekanų - kokcidiostatikų, pesticidų ir kitų.
„Ankstesnių metų statistiniai duomenys rodo, kad tyrimų metu nebuvo nustatyta nei draudžiamų kenksmingų medžiagų liekanų nei tam tikros koncentracijos leidžiamų medžiagų liekanų“, - tikino J.Savickaitė.
Latvijos paukštienos fabriko „Kekava“ vyriausioji veterinarijos gydytoja Tatjana Liskovska pripažino, kad 14 procentų išaugintų paukščių buvo gydomi antiobiotikais, tačiau ženklu „užauginti be antibiotikų“ esą yra žymimi tik tie, kurie niekada nesirgo.
