Štai, 2015 metais už kompensuojamų vaistų išrašymą teritorinės ligonių kasos dėl „žalos“ padarymo PSDF išskaičiavo iš gydymo įstaigų ir gydytojų 258 000 Eur, 2016 metais – 250 000 Eur. Situaciją pakomentavo Valstybinės ligonių kasos atstovai.
Pateikiame visą šeimos gydytojų kreipimąsi:
Kodėl gydytojai ir gydymo įstaigos turi sumokėti pacientams už kompensuojamus vaistus?
Atsakymas labai aiškus – tik todėl, kad teritorinių ligonių kasų (toliau – TLK) ekspertai, surašydami ekspertizės aktus po gydymo įstaigų planinių patikrinimų, kurių metu tikrinama, kaip naudojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) lėšos, nesivadovauja teisės aktais, kuriuose nustatyti aiškūs kriterijai, kada skaičiuojama žala PSDF biudžetui. Deja, neteisėtai vadovaujamasi LR SAM 2000 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 49 „Dėl kompensuojamųjų vaistų sąrašų patvirtinimo“, kuris nėra skirtas žalai, padarytai PSDF biudžetui, skaičiuoti.
TLK teisė reikalauti atlyginti padarytą žalą PSDF biudžetui iš gydytojų ir gydymo įstaigų už kompensuojamų vaistų išrašymą bei sveikatos priežiūros paslaugų suteikimą reglamentuojama Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 1K 282 pavirtintu Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įmonių, įstaigų, sudariusių sutartis su valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, padarytos žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui nustatymo principų aprašu (toliau – Aprašas).
Apraše labai aiškiai nustatyti kriterijai, pagal kuriuos skaičiuojama padaryta žala PSDF biudžetui ir kurios dydis atitinka visą iš PSDF biudžeto kompensuojamą bazinę kainą, t. y. kai:
1. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kompensuojami vaistai išrašomi neapdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu;
2. Nepateikiami dokumentai apie paslaugos atlikimą ar kompensuojamo vaisto išrašymą;
3. Apskaitos dokumentuose nurodomos paslaugos, kurios nebuvo suteiktos;
4. Gydytojas specialistas suteikia konsultaciją pacientui, kuris neturi siuntimo.
Šį įsakymą privalo vykdyti TLK ekspertai, skaičiuodami žalą gydymo įstaigoms ir gydytojams. Tačiau TLK ekspertai, tikrindami gydymo įstaigų naudojamas PSDF biudžeto lėšas, nevykdo šio specialaus teisės akto dėl žalos apskaičiavimo PSDF biudžetui ir patys, pažeisdami teisės aktą, neteisiškai, nepagrįstai gydytojams ir gydymo įstaigoms skaičiuoja tūkstantines „žalas“ už išrašytus kompensuojamus vaistus pacientams.
Nevykdo TLK ekspertai, skaičiuodami žalas, ir Valstybinės ligonių kasos prie SAM direktoriaus patvirtinto 2014 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. 1K-10 dėl Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įstaigų bei įmonių, sudariusių sutartį su Valstybine ligonių kasa prie SAM ar teritorinėmis ligonių kasomis, veiklos priežiūros tvarkos aprašo, kurio 6 punkte nurodyta, jog įstaigų ir įmonių konsultavimas turi būti prioritetinė Valstybinės ligonių kasos (toliau – VLK) ir TLK vykdomos priežiūros dalis, kurios tikslas – ne bausti, o užkirsti kelią galimiems pažeidimams tam, kad PSDF lėšos būtų naudojamos kuo tikslingiau, efektyviau ir skaidriau, daugiausia dėmesio skirti prevencinėms priemonėms, kurios padėtų išvengti pažeidimų ateityje.
Pažymėtina, kad konsultavimo apie vieno ar kito vaisto išrašymo pažeidimus TLK neteikia, jeigu teiktų, nebūtų tokių tūkstantinių sumų, išskaičiuojamų į PSDF iš gydytojų. Padaryta žala turi būti nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus, o ne taip, kaip nori TLK ekspertai. Kiekvienam aišku, jei paskirtą gydytojo specialisto veiksmingą kompensuojamą vaistą tęsdamas gydymą išrašo šeimos gydytojas, žalos PSDF biudžetui jis nepadaro. Gydymo įstaigos, kiekvienais metais pasirašiusios sutartis su TLK, įsipareigoja užtikrinti pacientų teises į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas Paciento teisių ir žalos atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka. Kol kas matyti tik vienas TLK tikslas – bausti gydytojus, gydymo įstaigas, ir kuo daugiau, nors ir nesilaikant specialių teisės aktų, skirtų padarytai žalai į PSDF biudžetą skaičiuoti, reikalavimų.
Vaistus į kompensuojamųjų vaistų sąrašą A įtraukia Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – SAM) ligų, kompensuojamų vaistų ir medicinos priemonių kompensavimo komisija, pasirašo ministras. Jie ir turėtų atsakyti už kompensuojamų vaistų sąraše A esančius apribojimus, dėl kurių skaičiuojama žala gydytojams, už pačių kompensuojamųjų vaistų sąraše A nustatytus nelogiškus, net gyvybiškai pacientui pavojingus apribojimus.
Suprantama, reikiamą vaistą turi paskirti tam tikros srities specialistas (pas kurį ir siunčia pirminės sveikatos priežiūros specialistai), tačiau, kad šeimos gydytojas negalėtų išrašyti gyvybiškai svarbaus specialisto parinkto kompensuojamojo vaisto (kai vykdomas tęstinis gydymas), yra absurdiška, nes taip gali būti sutrikdyta paciento sveikata ir pažeistas paciento teisių ir žalos atlyginimo įstatymas dėl kokybiško gydymo. Ką daryti šeimos gydytojui ir pacientui, kai eilėje pas specialistus reikia laukti kelis mėnesius, ir kas turės atsakyti už paciento sutrikusią sveikatą, jei vaistas jam nebus laiku išrašytas, pavyzdžiui, sunkiems kardiologiniams ar endokrinologiniams ligoniams. Atsakymus turėtų pateikti į kompensuojamųjų ligų sąrašą A įrašiusi apribojimus SAM komisija bei tokius įsakymus pasirašę ministrai, tačiau atsakomybę už pacientų sveikatą prisiima šeimos gydytojai, o dar ir reikalaujama iš jų mokėti baudas, be paaiškinimų, pagalbos konsultuojant ir (ar) bendradarbiaujant.
Kaip minėta, kompensuojamųjų vaistų sąrašas A skirtas kompensuojamiesiems vaistams iš PSDF išrašyti pagal ligas. Šiame sąraše pilna nepagrįstų apribojimų, ribojančių vaisto prieinamumą pacientui, kai kompensuojamą veiksmingą vaistą, parinktą specialisto, gydymui pratęsti negali išrašyti šeimos gydytojas. Papildytina, kad PSDF lėšos naudojamos specialistų konsultacijoms tik vaistui pratęsti, kai eilėse pas juos, pavyzdžiui, kardiologus, laukia sunkiausi kardiologiniai pacientai, o Lietuvoje didžiausias mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Ligonių kasos neskaičiuoja, kiek PSDF biudžeto lėšų panaudoja apmokėti perteklinėms specialistų konsultacijoms tik vaistams pratęsti, o, jei vaistą pratęsia šeimos gydytojas, kad pacientas galėtų toliau gydytis, skaičiuojama žala, padaryta PSDF biudžetui, ir jis turi sumokėti visą kompensuojamojo vaisto kainą į PSDF.
Dėl nesuprantamų priežasčių kompensuojamųjų vaistų sąraše A keičiami ligų kodai, nors liga ta pati, pacientas vaistus vartoja daugelį metų, pakeitus kodą, skaičiuojama „žala“, ir gydytojas turi sumokėti už išrašytą kompensuojamąjį vaistą PSDF biudžetui.
Kai kurie vaistai į kompensuojamųjų vaistų sąrašą A įtraukiami ne pagal vaisto aprašyme nurodytas indikacijas arba įtraukiami vaistai, kurių nereikėtų kompensuoti, pavyzdžiui, tokie, kurie yra pigūs ar sukeliantys priklausomybes, tačiau neįtraukiami tie, kurie sumažintų kraujotakos sutrikimus, mirtingumą, pavyzdžiui, kraują skystinantys vaistai, esant širdies ritmo sutrikimui, kuriems nereikalinga kasmėnesinė kontrolė, ir kt. Nėra aišku, dėl kokių priežasčių gydytojų specialistų prašymai SAM komisijos, atsakingos už vaisto įtraukimą į kompensuojamų vaistų sąrašą A, atlikti pakeitimus, lieka neišgirsti.
Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga žadėjo sumažinti apribojimus, taikomus kompensuojamiesiems vaistams išrašyti, pagerinti vaisto prieinamumą pacientams, užtikrinant kokybišką gydymą, tačiau kol kas pažadai nevykdomi, kompensuojamųjų vaistų sąrašas A neliečiamas. Kompensuojamųjų vaistų sąrašas A neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes prie daugelio ligų, kad būtų galima išrašyti kompensuojamuosius vaistus, parašyta „skiriama sveikatos apsaugos ministro nurodyta tvarka", tačiau kokia tvarka ir kokių metų, nenurodoma. Gydytojas turi gaišti laiką ne paciento ligai ir gydymui parinkti, bet išsiaiškinti vaisto išrašymo sąlygas, kai sąraše, manytina, turėtų būti viskas nurodyta ir aišku („..o kur dar stringanti elektroninių receptų programa...“).
Kiekvienas naujai pradėjęs darbą sveikatos apsaugos ministras patvirtina naują kompensuojamųjų vaistų sąrašo A redakciją, kas kartą laukiame jo skaidraus ir aiškaus, be korupcijos požymių, tačiau dažnu atveju tenka nusivilti.
2015 metais už kompensuojamųjų vaistų išrašymą teritorinės ligonių kasos dėl „žalos“ padarymo PSDF išskaičiavo iš gydymo įstaigų ir gydytojų 258 000 Eur, 2016 metais – 250 000 Eur. Svarbiausia, jog „žala“ paskaičiuota neteisėtai, nesilaikant teisės aktuose nustatytų žalos kriterijų, arba pritaikius teisės aktą dar neįsigaliojusį. Taigi gydytojams daroma žala tiek moralinė, tiek materialinė – pacientams išrašome gyvybiškai svarbių kompensuojamųjų vaistų, tęsdami specialistų paskirtą veiksmingą gydymą, ir už juos turime patys (gydytojai) sumokėti. Kad pateisintų žalos skaičiavimus gydytojams ir gydymo įstaigoms, Valstybinės ligonių kasos direktorius 2016 06 13 papildo naujais kriterijais 2012 11 15 įsakymą dėl žalos skaičiavimo punktu 3.11 „sveikatos priežiūros specialistas, turintis teisę išrašyti kompensuojamųjų vaistų ir MPP receptus, skiria ir išrašo šiuos vaistus ir (ar) MPP nesilaikydamas jų skyrimo ir įsigijimo išlaidų kompensavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.“
Kokių teisės aktų reikalavimų? Kiekvienos ligos metodinių rekomendacijų, kurios, kaip patys TLK vadovai konstatuoja, yra pasenusios, ar kompensuojamųjų vaistų A sąraše nurodytų nepaaiškinamų apribojimų? Ko siekiama tokiais apribojimais ir žalų skaičiavimais, visiškai neaišku, nebent tik vieno, kad kuo greičiau medikai išvažiuotų dėl nepakeliamo darbo krūvio, vienas kitam prieštaraujančių teisės aktų, kurių patys visiškai nesilaiko ir pritaiko atgaline data skaičiuodami tūkstantines žalas, bei neadekvačios atsakomybei algos.
Retoriškai klausiame, kada pagaliau tapsime ne policine sveikatos sistema, o bendradarbiaujančia ir susitelkusia siekti vieno tikslo – visuomenės sveikatos gerovės.
Mūsų sveikatos apsauga priklauso nuo daugelio veiksnių – įskaitant ir nuo teisingų politinių sprendimų. Sveikatos apsaugos politiką vykdo SAM ir jai pavaldžios įstaigos. Dėl sveikatos politikos formavimo nevyksta diskusijos su medikais praktikais, teisės aktai priimami, nepasitarus su dirbančiaisiais praktinį darbą, o tiesiog primetami tų, kurie to darbo neišmano. Esamą situaciją pagerintų, jei būtų priimti tokie sprendimai:
1. Patvirtintas kompensuojamų vaistų sąrašas pagal ligas būtų skaidrus ir aiškus bei atitiktų teisės aktų reikalavimus. Teisės aktai turi būti suderinti ir ne prieštarauti vienas kitam, kaip yra dabar. Kompensuojamų vaistų sąraše turi būti užtikrintas paskirto efektyvaus kompensuojamo vaisto prieinamumas pacientui. Pavyzdžiui, labai paplitusios padidinto kraujo spaudimo ligos gydymui sąraše yra 60 pavadinimų vaistai, tačiau patiems veiksmingiausiems įrašyti apribojimai, mat juos gali išrašyti tik kardiologai. Kaip minėta aukščiau, pratęsti gydymo tokiais vaistais šeimos gydytojas negali, nes išrašius – TLK skaičiuoja žalą. Patekti pas specialistą eilės. Kitiems, ne tokiems veiksmingiems, tos pačios grupės vaistams apribojimų nėra. Kodėl tokie apribojimai, ir ar Lietuvos gyventojai nenusipelnė gydytis pačiais veiksmingiausiais ir saugiausiais vaistais? Kam vartoti keletą ne tokių veiksmingų medikamentų, kai galima vartoti vieną tabletę ir turėti gerą kraujo spaudimą, kas sumažintų miokardo infarktų ir insultų riziką.
2. Užtikrinti Sveikatos apsaugos ministro 2014 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V- 288 patvirtinto Ilgalaikio pacientų, sergančių lėtinėmis ligomis, sveikatos būklės stebėjimo tvarkos aprašo vykdymą. Šis sveikatos apsaugos ministro įsakymas nustato ilgalaikio pacientų, sergančių sunkiomis ligų formomis, sveikatos būklės stebėjimą, kurį nustatytu periodiškumu vykdo gydytojas specialistas pagal poreikį skirdamas tyrimus ir gydymą. Per metus apmokamos keturios tokios konsultacijos iš PSDF biudžeto. Ligų, kurios įtrauktos ilgalaikiam stebėjimui, sąrašas yra minėtame įsakyme. Šis įsakymas daugumos specialistų nevykdomas, nes nevykdo savo pažadų SAM. Pristatant šį įsakymą buvo žadama už ilgalaikio stebėjimo konsultaciją mokėti žymiai daugiau, negu apmokama už neilgalaikio stebėjimo konsultaciją su siuntimu. Vykdant šį įsakymą nereikėtų pacientams kas kartą, tik dėl siuntimo, kreiptis pas šeimos gydytoją, taip pat nereikėtų gaišti laiko užsirašyti pas specialistą, nebūtų sudaromos perteklinės nereikalingos eilės siuntimo ir kompensuojamų vaistų išrašymui, būtų taupomas laikas ir lėšos tiek šeimos gydytojo, tiek specialisto. Šio įsakymo nevykdymas užkerta kelią kokybiškam pacientų gydymui, kompensuojamų vaistų prieinamumui, dirbtinai ilgina eiles tiek pas šeimos gydytojus, tiek pas specialistus.
3. Panaikinti SAM įsakymą, draudžiantį be apžiūros tęsti kompensuojamus vaistus, esant gerai ligos korekcijai, išrašant E- receptus.
VLK: kontrolės procedūros yra būtinos
Valstybinės ligonių kasos Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Rimantas Zagrebajev patikslino kai kuriuos gydytojų išsakytus teiginius ir pakomentavo situaciją.
„Pirmiausiai, norime padėkoti gydytojams už surašytas mintis. Visuomet tą darome, taigi, dar kartą norime pakviesti dialogui ir skaidriam lėšų naudojimui vardan pacientų sveikatos. Tad atsakydami į šeimos gydytojų kreipimąsi, norėtume atkreipti dėmesį, kad teritorinių ligonių kasų (TLK) specialistų vykdomos įstaigų veiklos priežiūros pagrindinis tikslas yra užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis, kompensuojamųjų vaistų, medicinos pagalbos priemonių ir ortopedijos techninių priemonių išrašymo bei išdavimo teisėtumą.
Pavyzdžiui, gydymo įstaigos ir vaistinės į PSDF biudžetą vien pernai grąžino daugiau nei 686 tūkst. eurų netinkamai panaudotų lėšų. Šie pinigai jiems buvo skirti už gyventojams suteiktas įvairias sveikatos priežiūros paslaugas ir išduotus kompensuojamuosius vaistus, o buvo panaudoti netinkamai. Už šią sumą galėjo būti išgydyti daugelis pacientų. Geroji žinia – netinkamai panaudotų lėšų suma turi tendenciją mažėti – 2016 m. nustatytos žalos PSDF biudžetui dydis buvo 29 proc. mažesnis, nei žalos PSDF biudžetui dydis užpernai. Šie skaičiai parodo, kad TLK kontrolės procedūros būtinos.
Norėtume pažymėti, kad gydytojai dėl žalos PSDF biudžetui nustatymo cituoja šiuo metu jau nebegaliojantį Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) direktoriaus 2012 m. lapkričio 15 d. įsakymą Nr. 1K-282. Specialistų darbo grupė peržiūrėjo ir detalizavo žalos PSDF biudžetui nustatymo principus, kurie buvo patvirtinti VLK direktoriaus 2016 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 1K-182 „Dėl Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, padarytos žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. TLK kontrolės procedūrų metu nustatoma žala PSDF biudžetui – tai yra PSDF biudžeto išlaidos, susidariusios dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų, sudariusių sutartis su VLK ar TLK, padarytų teisės aktų pažeidimų ar kitų pažeidimų, dėl kurių pasikeičia iš PSDF biudžeto mokama kompensuojamoji suma už suteiktas paslaugas, skirtus, išrašytus ir išduotus (parduotus) vaistus ir medicinos pagalbos priemones bei pagamintas ir (ar) pritaikytas ortopedijos technines priemones.
Primename, kad žala PSDF biudžetui dėl kompensuojamųjų vaistų išrašymo bei išdavimo dažniausia yra nustatoma, kuomet:
- nepagrįstai išrašomi kompensuojamieji vaistai, nesilaikant sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtinto Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašo, ligų diagnostikos ir gydymo metodikų rekomendacijų dėl vaistų skyrimo;
- vaistai išrašomi ir (ar) išduodami neapdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims;
- įstaiga nepateikia dokumentų, patvirtinančių sveikatos priežiūros paslaugos suteikimą ar vaisto skyrimą, vaistinė – vaistų išdavimą;
- įstaiga dokumentuose nurodo sveikatos priežiūros paslaugas, kurios nebuvo suteiktos ar vaistinė nepateikia dokumentų, patvirtinančių vaistų išdavimą;
- sveikatos priežiūros specialistas skiria ir išrašo vaistus nesilaikydamas jų skyrimo ir įsigijimo išlaidų kompensavimą reglamentuojančių teisės aktų ar nesivadovaudamas Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos ar Europos Komisijos oficialiai skelbiama informaciją apie vaistą ir kt.
Gydytojai laiške rašo, kad reikia bendradarbiauti ir konsultuoti – sutinkame. Todėl ligonių kasų specialistai tai daro nuolat. Siekiant užtikrinti, kad mažėtų atvejų, kai PSDF lėšos panaudojamos netinkamai, TLK aktyviai vykdo prevencines priemones – aiškina gydymo įstaigų ir vaistinių vadovams, gydytojams ir atsakingiems specialistams teisės aktų reikalavimus, juos konsultuoja. Beje, konsultuojama įvairiai – telefonu, elektroniniu paštu, raštu, informacija talpinama interneto svetainėse, rengiami pristatymai įvairiuose renginiuose. Vien pernai TLK specialistai iš viso suteikė 188 699 konsultacijas įstaigoms bei įmonėms, aiškindami teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, jų išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis tvarką, kompensuojamųjų vaistų išrašymo, išdavimo ir jų įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarką, konsultavo stacionarinių ir dienos chirurgijos paslaugų kodavimo bei medicinos apskaitos dokumentų formų pildymo ir kitais klausimais, taikė 5724 metodinės pagalbos įstaigoms priemones (konsultavo įstaigas seminaruose, skelbė informacinius pranešimus interneto svetainėse ir kt.). Tuo tarpu iš visų 1042 pernai TLK atliktų kontrolės procedūrų tik 31 atveju buvo taikytos baudos. Kita vertus, ligonių kasos nuolat primena gydytojams – jeigu nežinote, ar tiksliai skiriate medikamentus, nežinote, ar teisingai įvedate į sistemą duomenis – pasiskambinkite pasikonsultuoti. Tačiau nemaža dalis dėl neaiškių priežasčių nesikreipia, tokiu atveju įvykdo žalą PSDF biudžetui.
Pasikartosime, kontrolės procedūros yra būtinos. Jos leidžia didesnį dėmesį skirti rizikingiausioms sritims, identifikuoti problemines sritis ir jas spręsti bei užtikrinti tinkamą bei teisėtą PSDF biudžeto lėšų panaudojimą. Tam pritaria ir įvairios gydytojų asociacijos, tokią praktiką taiko ir kolegos Europoje. Kitą vertus, pamąstykime, kodėl vienos gydymo įstaigos nepadaro žalos PSDF biudžetui, o kitos daro, kai kurios net sąmoningai? Negalime pacientų (PSDF) sąskaita leisti vykdyti žalą ir pinigus naudoti netinkamai. Yra nustatytos aiškios taisyklės, tačiau jeigu kyla klausimų ar neaiškumų – vieni noriai klausia, diskutuoja, kiti užsispiria ir daro, kaip jiems atrodo geriau. Iš tiesų, kartais kyla sunkumų praktikoje – tokiu atveju visada atsižvelgiama ir bandoma keisti, tobulinti sistemą, kad gydytojams būtų paprasčiau dirbti.
Primename, kad kontrolės procedūros atliekamos planine tvarka pagal patvirtintus VLK ar TLK planus ir neplanine tvarka, kai gaunama informacija, kad galėjo būti padaryta žala PSDF arba pažeisti teisės aktų reikalavimai. Taip pat jos gali būti atliekamos gavus kompetentingos institucijos prašymą ar pavedimą atlikti įstaigos ar įmonės veiklos patikrinimą.
VLK atkreipia dėmesį, kad įstaigos, sudarydamos sutartis su TLK, įsipareigoja atlyginti PSDF padarytą žalą, o jei to nepadaro, ji yra išieškoma“, - rašoma komentare.
R. Zagrebajev gydytojus, kurie surašė šį viešą kreipimąsi, kviečia susisiekti su kontrolės procedūras vykdančiais specialistais. Kontaktai čia.
