DELFI kalbinti medikai ramina, kad viruso nederėtų paversti baubu – daugelis net užsikrėtę juo nejunta jokių simptomų, o kitiems jie natūraliai praeina per savaitę.

Šiuo metu Turkijoje, Antalijoje vieši ir vilnietė DELFI žurnalistė Gintarė Urnikienė. Moters teigimu, nei jos, nei aplinkinių šeimų nariai neserga ir kiek pašaipiai žiūri į keliamą paniką.

„Turkai šią informaciją vadina politikavimu. Kadangi skelbiama, jog daugiausia užsikrėtusių rusai, kalbėjau su jais – jie tikrai nesijaudina, nes šis virusas nėra mirtinas, ir tikrai nežada dėl to atšaukti savo kelionių. Vienintelis pokytis, kurį pastebėjau, yra tai, jog dabar, įeinant į vaikų klubą, visiems dezinfekuoja rankas. Tačiau panikuoti dėl šio viruso yra tas pats, kaip ir bijoti nuo stogo nukrisiančios plytos“, - sakė G. Urnikienė.

Ligoniai per savaitę pasveiksta patys

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė DELFI aiškino, kad daryti „baubo“ iš šio enteroviruso tikrai nereikėtų.

„Dažniausiai šiuo virusu užsikrečia kūdikiai, maži vaikai ir silpnesnio imunitetą turintys asmenys. Pavyzdžiui, 90 proc. suaugusių žmonių apskritai nejaučia jokių ligos požymių ir net net visiems susirgusiems vaikams liga išvis pasireiškia. Daryti baubo iš šio viruso tikrai neverta. Suprantu, kad jis sensacingas, gražiai skamba, tačiau iš tikrųjų tai tiesiog yra virusas, sukeliantis tam tikrus požymius, ir nuo jo yra savaime pasveikstama“, - sakė ji.

Virusinės infekcijos įprastai yra gydomos lengvinant ligos požymius.

„Antibakterinių vaistų, antibiotikų jokiu būdu nereikia. Vaikas pats pasveiks po savaitės. Koksaki virusas A sukelia rankų, pėdų ir burnos ligą, kuri pasireiškia plaštakų, pėdų, burnos gleivinės bėrimu. Literatūroje rašoma, kad jie simptomai praeina per savaitę ir vaikas pasveiksta. Apie nagų nukritimą literatūroje nėra jokių įrašų“, - ramino G. Zagrebnevienė.

Kasmet ir Lietuvoje nustatomi Koksaki viruso sukeltos infekcijos atvejų – 2015 m. diagnozuoti 3 atvejai, 2016 m. – 6, 2017 m. – laboratoriškai patvirtintų viruso atvejų nenustatyta. Pašnekovės teigimu, diagnozuoti viruso tipą ir padermę – ilgas, kruopštus ir brangus laboratorinis metodas ir darbas.

„Dažniausiai rankų, pėdų ir burnos liga, sukelta Koksaki viruso, yra diagnozuojama iš klinikinių požymių. Dar dažniau žarnyno virusinės ligos, kitų enterovirusų sukeltos ligos gali būti nepatikslintos ir visos įeina į nepatikslintų virusinių žarnyno infekcijų grupę. Sunku pasakyti kiek tiksliai vaikų buvo užsikrėtę būtent šiuo virusu“, - sakė Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja.

Pašnekovė atkreipė dėmesį į tai, kad susirgus vienam šeimos nariui reikėtų stengtis užkirsti kelią viruso plitimui – namie užtikrinti viruso ribojimo sąlygas plaunant rankas, dezinfekuoti aplinką, kurioje yra ligonis, ligonį atskirti nuo kitų šeimos narių.

„Dėl gydymo turėtų spręsti tėveliai, pasikonsultavę su gydytoju“, - reziumavo ji.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) informuoja apie šių metų liepos ir rugpjūčio mėnesiais pasaulyje registruojamus Koksaki viruso sukeltos infekcijos atvejus tarp turistų, grįžtančių iš Turkijos (daugiausia atvejų – Antalijos regione). Apie 500 infekcijos atvejų pranešta iš Rusijos turistų. Dauguma susirgusiųjų yra vaikai iki 14 metų. Apie tai pranešė Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ELPKC).

Taip pat su poilsiu Turkijoje susiję Koksaki viruso infekcijos atvejų užregistruota Ukrainoje, Moldovoje, Tadžikistane, Izraelyje. Pasak Turkijos valdžios atstovų, Koksaki viruso infekcija nėra privalomai registruojama užkrečiamoji liga Turkijoje, tačiau jie paprašė turizmo operatorių gerinti sanitarines sąlygas turistiniuose kurortuose.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (63)