O viskas prasidėjo, kai Marian buvo diagnozuotas retos formos ir labai agresyvus odos vėžys. Dėl gydymo – kelių operacijų ir spindulinio gydymo – jai ant nugaros liko didžiulė atvira žaizda. Moteris jau buvo beprarandanti viltį, nes plastikos chirurgai atsisakė jai padėti, esą žaizda per didelė.
Identiška moters dvynė Mary Jane pasiūlė sprendimą. „Nė akimirkos neabejojau, kai sužinojome, kad galiu paaukoti savo odos. Turėjau tai, ko jai reikėjo. Esame du kūnai su viena siela. Ji yra mano kita esybė“, – sakė moteris.
Galiausiai Marian sutiko operuoti plastikos chirurgas mokslų daktaras Jesse Selberis iš Teksaso universiteto „MD Anderson“ vėžio centro. Jis jau buvo atlikęs pirmąją skalpo transplantaciją. Tiesa, medikas pripažino, kad ši operacija buvo „neįtikėtinai sudėtinga“.
Kartu su dar penkiais plastikos chirurgais jis iš Mary Jane pilvo srities paėmė odos, kitų audinių ir kraujagyslių ir persodino jas ant Marian nugaros, sujungdamas aštuonias arterijas ir venas. Visa operacija buvo atliekama naudojantis mikroskopu.
Ant Marian nugaros buvo 55 centimetrų ilgio ir 22 centimetrų pločio skylė, ir tai buvo viena didžiausių audinių transplantacijų istorijoje. O Mary Jane, paaukodama audinių savo seseriai, taip pat gavo naudos: jai faktiškai buvo atlikta pilvo srities patempimo operacija.
Abi moterys yra identiškos dvynės, tad audinių persodinimo operacijos sėkmės tikėtasi, nes po šios operacijos Marian nereikės gerti imunosupresantų, nes jos imuninė sistema neatmes sesers audinių kaip svetimų. Tačiau rizika vis tiek buvo. Be to, nuogąstaujama, kad vėžys gali atsinaujinti.
Ir nors auglys ant Marian nugaros buvo labai agresyvus, tai nebuvo vėžio tipas, kai liga išplinta į kitus organus. Todėl sesers paaukota oda buvo puikus sprendimo būdas.
„Marian žaizda buvo be galo didelė. Be genetiškai identiškos sesers mes nebūtume gavę pakankamai audinių jai rekonstruoti“, – sakė J. Selberis.
Operacija truko 14 valandų ir buvo kruopščiai suplanuota. „Viskas pavyko puikiai“, – sakė ją atlikęs plastikos chirurgas.
Prieš operacija Marian kentė siaubingus skausmus ir negalėjo gulėti ant nugaros ar normaliai sėdėti ant kėdės. O praėjus mėnesiui po operacijos dvynės buvo išrašytos iš ligoninės ir grįžo namo.
„Nekantrauju grįžti į darbą ir vėl vairuoti, bėgioti ir patogiai sėdėti“, – sakė Marian.
