Vos keli šimtai iš 2,5 tūkst. vaikų ugdymo ir švietimo įstaigų dalyvauja programoje “Pienas vaikams”, kurios tikslas - skatinti vartoti daugiau pieno produktų. Todėl tik nedidelė dalis darželinukų ir moksleivių pasinaudoja galimybe jų įsigyti nemokamai ar pigiau.

Nenoriai įsitraukia

Prieš kelis dešimtmečius stiklinė pieno su bandele buvo įprasti priešpiečiai daugeliui mokinių ar pavakariai darželinukams. Ir niekam nekildavo abejonių, kad juos galėtų pakeisti limonadas ir šokoladukas. Šiandien net pradinukui pasiūlius pieno ar jogurto jis greičiausiai paniekinamai susirauks, ką ir kalbėti apie vyresniųjų klasių moksleivius. Tačiau jei sveikai maitintis jie būtų pratinami dar darželyje, tikėtina, kad šis įprotis išliktų ir vėliau.

Tikslą populiarinti pieną ir jo produktus turi programa “Pienas vaikams”, kuri pradėta įgyvendinti Lietuvoje nuo 2001 metų. Iniciatyva skatinti pieno produktų vartojimą vaikų ugdymo įstaigose ir mokyklose kilo Europos Sąjungoje prieš keliasdešimt metų. Ji įgyvendinama visose ES šalyse.

Programos esmė - ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo įstaigų ir bendrojo lavinimo mokyklų 1 - 4 klasių mokiniams kompensuojama visa suvartoto pieno ir jo produktų kaina, o vyresni moksleiviai jų gali įsigyti pigiau. Šios išlaidos dengiamos iš ES ir Kaimo rėmimo programos lėšų. Už vieną litrą pieno sumokama 2,33 Lt. Iš šios sumos 20 centų (5 centai už stiklinę) tenka valgykloms, bufetams už tai, kad išdalija pieną.

Deja, šia galimybe dėl švietimo įstaigų vadovų, atsakingų už mitybą specialistų nenoro užsikrauti papildomą darbą naudojasi vos 10 proc. šalies vaikų. Tuo nesuinteresuotos ir mokinius pagal sutartis maitinančios privačios bendrovės.

Iš daugiau kaip 2,5 tūkst. Lietuvos mokyklų ir darželių bei vaikų namų vos 216 dalyvauja šioje programoje.

Naudingas ir reikalingas

Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto instituto vyresniojo mokslo darbuotojo Edvardo Mickevičiaus, ugdymo ir švietimo įstaigas atbaido sudėtinga paramos administravimo sistema, nes tam, kad taptum paramos gavėju, reikia sutvarkyti nemažai dokumentų, vėliau tenka pildyti žurnalus, ataskaitas. Tačiau, specialisto įsitikinimu, tai daryti verta dėl vaikų sveikatos.

“Pedagogai sako, kad mokiniai nenori pieno ar jogurto, net jei jie duodami veltui. Todėl reikia juos mokyti, aiškinti, kad tai sveika. Daugiau dėmesio pieno ir jo produktų reklamai turėtų skirti gamintojai. Jei A.Sabonis ar kitos įžymybės gali reklamuoti gazuotą vandenį, alų, tai galbūt gali ir pieną? Tai paskatintų vaikus pasekti jų pavyzdžiu, rinktis pieną vietoje nenaudingų sveikatai saldumynų, traškučių, saldžių gazuotų gėrimų”, - tikina E.Mickevičius.

Ne visi vaikai pieną mėgsta, kai kuriems jis netinka. Tačiau jį galima keisti kitais jo produktais - pieno gėrimais su šokoladu, uogų ar vaisių skoniu, siūlo E.Mickevičius. O kur dar daugybė rūšių rauginto pieno gaminių, jogurtų, varškės sūrelių, varškės ir jogurto desertų.

Pasak Kauno rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vyriausios technologės Žydros Narbutienės, pienas yra vienas svarbiausių ir būtinų kasdienių maisto produktų vaikams. Piene ir jo produktuose yra vertingų baltymų ir riebalų, 25 pavadinimų mineralinių medžiagų, iki 15 rūšių vitaminų, fermentų ir kitų naudingų komponentų.

Po truputį įsibėgėja

Bene aktyviausiai į “Pieno vaikams” programą įsitraukė Kauno rajono ikimokyklinio ugdymo ir švietimo įstaigos. Pasak Ž.Narbutienės, praėjusiais mokslo metais joje dalyvavo 8 darželiai ir darželiai-mokyklos. Šį rugsėjį jų gretas papildė dar 7. Iš visų 15 programos dalyvių 11 yra darželiai, o kiti - mokyklos. Sunkiau prikalbinti didžiąsias mokyklas, gimnazijas, nes ten nedaug pradinių klasių mokinių.

Kol kas mokyklose taikomoje programoje dalyvauja tik pradinukai. Vyresniųjų klasių mokiniai apklausiami, ar atsirastų norinčiųjų kasdien gauti pieno. Pavyzdžiui, Ringaudų pradinėje mokykloje bandoma išsiaiškinti pieno paklausą jo duodant gerti nemokamai, įtraukus į nemokamą maitinimą.

“Programa iš pradžių sunkiai skynėsi kelią, nes paramos gavėju tapti ir ją naudoti yra sudėtinga, bet po truputį įsibėgėja”, - džiaugiasi Ž.Narbutienė. Jos teigimu, pieną galima keisti kitais jo produktais, bet tuomet reikėtų primokėti, todėl pasirinktas natūralus pienas.

“Darželiai taip ir sutaupo. Pienas ir bandelė pavakariams - puikus patiekalas. Kai už pieną mokėti nereikia, daugiau pinigų lieka vaisiams, daržovėms”, - aiškina specialistė.

Ne taip baisu, kaip atrodo

Garliavos darželio-mokyklos auklėtiniai gerti nemokamą pieną pradėjo šį pavasarį. “Darželinukai jį gauna visi, prie košės pusryčiams ar vakarienei prie kokio patiekalo, o kartais iškart po pietų miego. Jei turime pinigėlių, dar kokį sausainį prie jo nuperkame. Tikrai nereikia vaikų raginti, kad pieną gertų”, - pasakoja šios ugdymo įstaigos slaugytoja dietistė Rima Rožėnienė.

Pradinukai pieną gauna tik tie, kurie nori. O jų yra nemažai - apie 60 proc. “Kai ėjome į klases aiškinti apie programą, galvojome, kad mus išjuoks. Bet taip neatsitiko. Gal pavyzdys užkrečia, pamatę, kad geria vieni, panoro ir kiti. Dar nusiperka bandelę ir puikiai užkanda, ir nedaug pinigų išleidžia. Kartą pritrūkome pieno ir davėme po pusę puodelio, tai vaikai net pasipiktino, kad per mažai”, - sako slaugytoja.

Ji tikina, kad iš pradžių, kai reikėjo parengti dokumentus ir juos užpildyti, buvo net baimė apėmusi, ir klaidų neišvengta: “Tačiau paskui įpratome ir pasirodė, kad viskas ne taip jau sudėtinga. Todėl net nekilo abejonių, kad šiais mokslo metais taip pat dalyvausime programoje”.

Negauna jokio pelno

Kauno mieste kol kas nėra nė vienos ikimokyklinio ugdymo ar švietimo įstaigos, dalijančios nemokamą pieną. Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros, kuri administruoja programą, vadybininkė Nijolė Samuolienė tai aiškina paprastai: “Švietimo, ugdymo įstaigos ar bendrovės, kurios jose maitina mokinius, iš to negauna jokio pelno. Tai kam vargti?” O vaikų sveikata nelabai rūpinamasi.

N.Samuolienės teigimu, neaktyvūs ir kiti didieji miestai. Sostinėje taip pat nėra nė vieno darželio ar mokyklos, kurie pasirūpintų, kad juos lankantys vaikai gautų nemokamų pieno produktų. “Vaikų sveikata labiau rūpinamasi rajonuose, kaimuose, nebijant vargo ir popierizmo. Kai kurios įstaigos net neturi priėjimo prie interneto, tai vyksta į savivaldybę, pasiprašo giminių, pažįstamų pagalbos”, - sako pašnekovė.

Ji prognozuoja, kad programa palaipsniui apims visą Lietuvą. ES šalių, kurioje pieno produktų vartojimas remiamas daugelį metų, patirtis rodo, kad pradžioje taip pat trūko entuziazmo.

Kauno miesto savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus specialistė Vida Bliumbergienė mano, kad miesto darželiai ir mokyklos tokie neaktyvūs dėl informacijos trūkumo. KTU Maisto institutas didžiuosiuose šalies miestuose rengia seminarus propaguodamas programą “Pienas vaikams”. Specialistė viliasi, kad jos dalyvių padaugės.