Kartu su gydomosios mitybos specialiste, iniciatyvos „Gydanti lėkštė“ sumanytoja Ingrida Kuprevičiūte sergantys išsėtine skleroze vilniečiai mokėsi semtis jėgų, geros savijautos ir sveikatos iš kasdien ant stalo dedamo maisto, rašoma pranešime spaudai.

Sergantys išsėtine skleroze bando viską

Birželio 9-11 d. Trakuose įvyko dviejų dienų seminaras. Gydomosios mitybos specialistė I. Kuprevičiūtė pristatė pagrindines dietologines kryptis, orientuotas į sergančiųjų išsėtine skleroze geros savijautos užtikrinimą ir palaikymą. Birželio pabaigoje Vilniuje įvyko vienos dienos seminaras kaip tęsinys dalyvavusiems Trakų stovykloje.

„Ne kartą susėdę diskutavo apie vienokias ar kitokias mitybos sistemas, kiek jos naudingos. Mūsų tarpe yra žmonių, kurie atsisako glitimo, mėsos, laikosi specialių, sergantiesiems išsėtine skleroze sukurtų mitybos planų. Labiausiai gąsdina, kai tenka išgirsti, kad žmonės ryžtasi badavimams, kartais ir labai ilgalaikiams, kai kurie vardija produktus, kurių atsisakė ir tampa aišku, kad jų mityba labai skurdi. Išsėtinės sklerozės diagnozė sukelia didelį stresą, todėl žmonės linkę pulti į kraštutinumus, jie pasiryžę imtis beprotiškiausių veiksmų, kad tik vėl jaustųsi gerai.

Paieškojus internete nesunku rasti vadinamųjų mitybos esant išsėtinei sklerozei protokolų, kuriuos kuria medikai ar patys sergantieji, išbandę, kaip sakant, ant savęs jų efektyvumą. Tokioje gausybėje informacijos nesunku pasimesti, o ir nesinori gaišti laiko, nes visi nori gauti geros savijautos receptą dabar ir jaustis gerai. Tad mūsų rengiamos paskaitos apie mitybą visuomet būna labai populiarios“, - sako Vilniaus išsėtinės sklerozės draugijos Feniksai pirmininkė Ana Staševičienė.

Pažeidžiama silpniausia grandis

Gydomosios mitybos specialistė Ingrida Kuprevičiūtė surinko ir susistemino pagrindines, šiuo metu esančias mitybos kryptis, kurios įvairiose pasaulio gydymo įstaigose rekomenduojamos sergantiesiems išsėtine skleroze.

„Autoimuninės ligos, kurių skaičiuojama virš šimto, gali pažeisti visus organus ar organų sistemas: diabetinė neuropatija (nervus), egzema (odą), fibromialgija (raumenis) ir t.t. Kiekviena autoimuninė liga turi savo vystymosi procesą, tačiau svarbu atminti, kad simptomų atsiradimas yra ne pirmasis ligos ženklas, o vienas iš paskutiniųjų, rodantis, kad jūsų organizmas nebesusitvarko. Kaip dažnai net neturintys jokių diagnozių sako, jog jausti nuovargį, skausmą, depresiją, nerimą, nemigą, galvos skausmą, turėti antsvorį – tai yra kasdienė jų norma. Objektyviai žiūrint tai nėra normalu, bet tokia yra nemažos dalies žmonių savijautos norma. Ir vieną dieną susidėjus į krūvą daugybei veiksnių, pradedant genetiniams, baigiant aplinkos veiksniams, liga gali pasireikšti silniausioje organizmo grandyje“, - susirinkusiems vilniečiams pasakojo specialistė.

Iš aplinkos veiksnių buvo paminėtas Epšteinos Baro virusas (EBV), kuris randamas beveik pas visus sergančiuosius išsėtine skleroze. Taip pat įrodytas emalgamo plombų, kaip vieno iš rizikos veiksnių prasidėti išsėtinei sklerozei, vaidmuo. Prie aplinkos veiksnių Kuprevičiūtė priskiria vitamino D trūkumą (vartojant 10 000-40 000 TV/d. sumažėja atkryčių ir agresyvių imuninių ląstelių), omega-3 polinesočiųjų riebalų 3 g kasdien turi terapinį efektą.

Sargdinanti ir gydanti mityba

Sergantiesiems išsėtine skleroze dažniausiai minimos trys mitybos sistemos, teikiančias nemažai vilčių: Swank, McDougall ir Terry Wahls dietos.

Pasak I. Kuprevičiūtės, verta pasidomėti šiuose dietose teikiamomis rekomendacijomis. Ji savo ruožtu susistemino produktus, minimus visose šiose mitybos protokoluose kaip didinančius uždegimą, todėl vengtinus.

„Pastaruoju metu daug tyrimų atliekama su glitimu. Tiriamas jo poveikis visam organizmui, vyksta studijos aiškinantis tokias sąvokas kaip pralaidus žarnynas. Jau teikiamos rekomendacijos sergantiesiems išsėtine skleroze išsitirti dėl celiakijos. Nors, aišku, yra daugybė žmonių, turinčių pralaidų žarnyną, tačiau šios būklės, deja, neįmanoma užfiksuoti tyrimais. Tad belieka stebėti organizmą ir jo reakcijas į suvartojamą maistą. Vis dažniau sergantiems imuninėmis ligomis rekomenduojama kurį laiką pasilaikyti beglitiminės dietos ir stebėti savo savijautą“, - patarė Kuprevičiūtė.

Taip pat prie produktų, didinančių vidinius uždegiminus priskiriamas cukrus.

Gydomosios mitybos specialistės I. Kuprevičiūtės patarimai sergantiems išsėtine skleroze:

Iš savo mitybos pašalinkite cukrų ir baltus miltus;

Valgykite daugiau daržovių, ankštinių ir uogų, kad organizme būtų pakankamas prebiotikų kiekis;

Kasdien su maistu reikėtų gauti 30 g skaidulų;

Disbiozės profilaktikai vartokite gerųjų bakterijų – gaukite jų valgydami raugintus produktus ar vartodami kaip maisto papildus;

Nuovargį mažinkite rinkdamiesi jums tinkančias mankštas: plaukimą, jogą, taiči;

Medituokite. Meditacija padeda keisti požiūrį, mažina stresą ir skausmą;

Juokitės, nes juokas stiprina imuninę sistemą, mažina streso hormonų kiekį, mažina skausmą, gerina nuotaiką, suteikia energijos.