“Pagal šį ministro įsakymą, mes galime gydyti tik tuos onkologinius ligonius, kurių liga toli pažengusi, vėžys išplitęs ar atsinaujinęs.
Ligoniai, kuriems nustatyta pirmoji ir antroji vėžio stadijos, turi būti gydomi spinduliniu metodu - linijiniu greitintuvu. O jų Lietuvoje tik du: Kauno medicinos universiteto klinikose (KMUK) ir Vilniaus universiteto Onkologijos institute (VUOI). Buvo kalbama, kad siaurins mūsų ligoninės teikiamų paslaugų spektrą, taip ir vyksta”, - “Kauno dienai” teigė Kauno onkologijos ligoninės direktoriaus pavaduotoja Leonarda Šarakauskienė.
Onkologijos ligoninės vadovai mano, kad ministro įsakymas - dar vienas bandymas palaipsniui paversti ligoninę slaugos paslaugas teikiančiu KMUK padaliniu. Jie tai vertina kaip negarbingą konkurencinę kovą dėl ligonių.
Onkologijos ligoninėje nėra linijinio greitintuvo, nes jis labai brangus ir jį įsigyti gydymo įstaiga neturi galimybių. Ligoninėje yra senesnės kartos įranga - gamaterapijos aparatai.
Onkologijos ligoninės direktorius Feliksas Markuckas tvirtina, kad pirmos ir antros stadijos vėžio gydymo gamaterapija efektas toks pat kaip ir linijiniu greitintuvu.
“Metodiškai siekiama mūsų ligoninę paversti slaugos įstaiga - reikalavimų kartelė keliama vis aukščiau, kad neperšoktume, - sakė F.Markuckas. - Jei visus ligonius nukreipsim tik į dvi įstaigas, kur yra linijiniai greitintuvai, eilės susidarys bent pusei metų. O liga nelaukia. Pirmos ir antros stadijos vėžys per tą laiką taps trečios ar ketvirtos, ir šie ligoniai tada jau pas mus bus gydomi dėl toli pažengusių vėžio stadijų, metastazių. Mums tokiais atvejais jau leidžiama gydyti gamaterapijos aparatais”.
Ligoninė gydys ir toliau
Problemų iškils ir pacientams, besigydžiusiems Klaipėdos bei Šiaulių ligoninėse, kurios taip pat neturi linijinio greitintuvo. Jie turės važiuoti gydytis į Vilnių arba Kauno medicinos universiteto klinikas. Ar šis įsakymas negriauna medicinos reformos koncepcijos, pagal kurią trečiojo lygio ligoninėse turėtų būti gydomi tik patys sunkiausi ligoniai? Kauno onkologijos ligoninės direktorius F.Markuckas neatmeta galimybės kreiptis į sveikatos apsaugos ministrą Ž.Padaigą ir prašyti atšaukti minėtą įsakymą.
“Šis įsakymas yra nelogiškas ir ne laiku, - mano F.Markuckas. - Jei linijinių greitintuvų Lietuvoje būtų bent dešimt, tada toks įsakymas būtų suprantamas. Nors, kita vertus, tokių gamaterapijos aparatų, kokiu gydome mes, dar šimtai naudojama Vakarų ir ypač Rytų Europoje. Kanada apskritai nepripažįsta linijinio greitintuvo ir taiko tik gamaterapiją”.
Direktoriaus pavaduotoja L.Šarakauskienė tvirtina, kad ligoninė ir toliau taikys gamaterapiją bei gydys pirmos ir antros stadijos vėžį, nes visi ligoniai laiku negalės gauti gydymo linijiniu greitintuvu tik dviejose gydymo įstaigose. “Bet mums ligonių kasa už šias paslaugas nebemokės, nes pagal ministro įsakymą mes jų nebegalime teikti, - apgailestavo L.Šarakauskienė. - Suprantame, kad reikalingi pažangiausi gydymo metodai, bet kol Respublikoje yra tik du aparatai, atsisakyti gamaterapijos negalima”.
Kauno teritorinės ligonių kasos direktorius Virgilijus Šiaudikis teigė, jog sutartis dėl paslaugų teikimo ir apmokėjimo su Kauno onkologijos ligonine pasirašyta metų pradžioje ir apie jokius pakeitimus šiuo metu nesvarstoma.
Įrašė brūkšnelį, prapuolė kablelis
Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorius Saulius Janonis tvirtino, kad onkologai be reikalo kelia triukšmą. Mat minėtas, neseniai įsigaliojęs ministro įsakymas tėra techninės klaidos, įsivėlusios prieš pusantrų metų išleistame įsakyme, atitaisymas.
“2004-ųjų balandžio 30 dienos įsakyme diagnozių šifrai turėjo būti užrašyti per brūkšnelį: “C45-C49”, tačiau išleistame įsakyme to brūkšnelio nebeliko ir taip iškrito diagnozės C46, C47, C48. Todėl dabar buvo atitaisyta klaida ir rugpjūčio mėnesį išleistas įsakymas, kur įrašytos visos ten turėjusios būti onkologinės diagnozės: C45, C46, C47, C48, C49. Visos kitos įsakymo grafos neliestos, liko tokios pačios, kur yra surašyti visi galimi gydymo būdai, iš kurių galima rinktis. Tarp jų yra ir gamaterapija”.
Tačiau Kauno onkologijos ligoninės direktoriaus pavaduotoja L.Šarakauskienė tvirtina priešingai: kitoje įsakymo grafoje prapuolė kablelis, pakeitęs įsakymo esmę. “Ankstesniame įsakyme buvo surašyta: “Pirmos-ketvirtos st., recidyvai, metastazės, kai skiriamas paliatyvus gydymas”. Buvo aišku, kad mes galime gydyti 1-4 vėžio stadiją ir ligos metastazes bei recidyvus, kai skiriamas paliatyvus gydymas. Dabartiniame įsakyme nebėra kablelio po žodžių “Pirmos-ketvirtos st.”. Panaikinus kablelį, reiškia, kad mes galime gydyti tik pirmos-ketvirtos stadijų recidyvus, metastazes, kai skiriamas paliatyvus gydymas”.
Nauji puolimai keičiantis ministrams
Kauno onkologijos ligoninei dėl savo statuso ir išlikimo tenka kovoti jau beveik aštuonerius metus. Tiek laiko bandoma ją paversti Klinikų padaliniu. Ligoninės kolektyvui ir pacientams besipriešinant, pasiekta tiek, kad jos steigėjais tapo Kauno medicinos universitetas ir Sveikatos apsaugos ministerija. Iki tol ligoninė buvo pavaldi Kauno apskrities viršininko administracijai.
“Kol priklausėme apskričiai, negalėjo mūsų be apskrities sutikimo sunaikinti, - teigė Onkologijos ligoninės direktorius Feliksas Markuckas. - Tačiau vos tik pasikeisdavo Vyriausybės vadovas ar sveikatos apsaugos ministras, vėl prasidėdavo naujas puolimas. Vis pasisekdavo apsiginti ir naują valdžią įtikinti, kad mes turime likti savarankiška ligonine”.
Įsakymą reorganizuoti Onkologijos ligoninę ir jos buveinėje steigti Klinikų filialą balandžio 20-ąją pasirašė Kauno medicinos universiteto rektorius profesorius Remigijus Žaliūnas ir sveikatos apsaugos ministras Žilvinas Padaiga. Sveikatos apsaugos ministerija palaikė KMUK. Pagrindinis argumentas - sukoncentravus onkologinę pagalbą šioje įstaigoje, ji būtų labiau kvalifikuota. Tačiau, F.Markucko vertinimu, niekas negali paneigti, kad kokybė čia mažai kuo dėta, o KMUK tiesiog nori valdyti piniginius srautus, kurie paskui pacientus eina į Onkologijos ligoninę už čia teikiamą pagalbą.
Vyriausybės vadovas Algirdas Brazauskas nepritarė skubotam ligoninės prijungimui prie KMUK. Liepos mėnesį buvo sudaryta ekspertų darbo grupė, kuri įvertintų onkologinės pagalbos teikimo sistemą Lietuvoje ir Kauno apskrityje. Išvadas grupė turėtų pateikti spalio viduryje.
Pas onkologą Klinikose - po 18 dienų
Per metus Kauno onkologijos ligoninėje gydoma apie 8 tūkstančiai ligonių ne tik iš Kauno apskrities, bet iš visos Lietuvos. Atliekama iki 5 tūkstančių operacijų. Ligoninės konsultacinėje poliklinikoje per metus aptarnaujama apie 100 tūkstančių pacientų.
Sergamumas vėžiu Lietuvoje kasmet didėja. Per metus Respublikoje piktybiniais navikais suserga apie 15 tūkstančių žmonių. Dėl spragų pirminės sveikatos priežiūros grandyje vis dažniau vėžys diagnozuojamas vėlesnėse stadijose. Šiuo metu yra apie 65 tūkstančiai ligonių, kuriems reikalingas nuolatinis gydymas.
Specializuotoje Kauno onkologijos ligoninėje pacientas pas onkologą patenka tą pačią dieną. Kauno medicinos universiteto klinikose ligoniams tenka laukti eilėse: pamėginus čia užsiregistruoti pas onkologą, pasiūlytas talonas tik po 18 dienų. Ir tik po tiek laiko bus atliekami tyrimai, gydytojas skirs gydymą. Tyrimų paprastai taip pat tenka laukti eilėse. Tuo tarpu onkologai tvirtina, kad sergantys piktybiniais navikais ligoniai dėl ligos specifikos turi būti ištirti ir patikslinus diagnozę pradėti gydyti ne vėliau kaip per 10 dienų. Jei jiems reikėtų laukti kelis mėnesius, ne vienam pagalbos jau nebereikėtų.
Kauno medicinos universiteto Onkologijos klinikos vadovė Elona Juozaitytė teigė, kad tiems ligoniams, kuriems reikalingas gydymas spinduliniu metodu - linijiniu greitintuvu, ilgiausiai šio gydymo tenka laukti vieną ar dvi savaites. “Apkrovimas šios aparatūros didelis - dirbame dviem pamainom: nuo ryto iki vėlyvo vakaro, - sakė E.Juozaitytė. - Tikriausiai gruodį turėsime dar vieną linijinį greitintuvą - jis instaliuojamas prie tos pačios dabar veikiančios sistemos, tuomet galėsime pacientų priimti dvigubai daugiau”.
