- Žinodamas tai, kas dabar vyksta sveikatos apsaugos sistemoje, kokią jos ateitį matote?

- Po poros metų ji tiesiog bankrutuos, nes dabar užsiiminėjama smulkmenomis. O reikalingų permainų nei ministerijos planuose, nei veiksmuose nematau. Visų pirma reikia kalbėti apie pinigus. Sveikatos sistemai nuo bendrojo vidaus produkto skiriama dvigubai mažiau lėšų nei kitose Europos Sąjungos šalyse. Tiesa, kiekvienas naujas ministras vis žada šią problemą išspręsti ir imasi racionalaus lėšų perskirstymo. Bet kas iš to? Galime kiek tik norim racionaliai naudoti lėšas, uždaryti nors ir visas rajonines ligonines, problemos neišspręsime.

- Tad ką daryti?

- Problemą galime spręsti keliais būdais. Visų pirma valstybė už draudžiamuosius asmenis turi mokėti adekvačią sumą. Taip pat turime įvesti priemokas, kad ir žmogus prisiimtų tam tikrą atsakomybę. Be to, reikia įsileisti ir privačias investicijas. Nesprendžiama ir gydytojų trūkumo problema regionuose. Kalbu ne tik apie gydytojus specialistus, bet rajonai susiduria ir su šeimos gydytojų trūkumu. Daug kalbama apie ketvirtąjį restruktūrizavimo etapą, neva jį įgyvendinus sumažės stacionarių paslaugų. Bet problema juk ne čia. Žmogui stacionarių paslaugų prireikia retai. Dažniausiai jam reikia gydytojų konsultacijos.

Gal jau laikas būtų apsispręsti, kokie specialistai turi dirbti rajone, kad visuomenei būtų užtikrinamas paslaugos prieinamumas. Į rajonus dirbti vykstantys medikai turi būti remiami valstybės. Jei rajonuose ir regionuose ambulatorines paslaugas padarysime labiau prieinamas, išspręsime ir stacionarių paslaugų problemą. Be to, artimiausiu metu būtina įvesti kompleksinių paslaugų apmokėjimą.

- Vadinasi, apmokėjimas už paslaugą būtų gaunamas tik tuomet, kai suteikiama daugiau nei viena paslauga?

- Taip, apmokėti tik tas paslaugas, kurios suteikiamos kompleksiškai, vienu metu. Tarkim, Belgijoje nueini žmogus pas kardiologą ir per valandą ar pusantros yra atliekami visi reikiami tyrimai, tad gydytojo kabinetą palieki žinodamas diagnozę ir turėdamas paskirtą gydymą. Pas mus gi penkiolika minučių pacientas konsultuojamas, tada gauna krūva siuntimų ir kvietimą po kelių savaičių apsilankyti vėl. Gydytojas turi mokėti atlikti visus jo normoje nurodytus tyrimus.

Bet pas mus apmokamos atskiros paslaugos ir žmogus yra priverstas su tais siuntimais kelias savaites varstyti gydymo įstaigos duris. Taip susidaro eilės ir pasipila skundai, jog paslaugos yra neprieinamos. Juk negirdime skundų iš žmonių, kad stacionaro paslaugos jiems neprieinamos. Dar viena didžiulė klaida, kurią daro Sveikatos apsaugos ministerija, - stengiasi centralizuoti paslaugas universitetinėse ligoninėse. Taip kuriama dviejų, na, gal trijų ligoninių Lietuva. Bet tokių gigantų sukūrimas yra neracionalus ir tik verčia sistemą veikti neefektyviai.

- Nors pats inicijavote nemažai alkoholio ribojimų, iš jūsų pasisakymų suprantu, jog valdančiųjų priimtos pataisos jūsų nedžiugina. Ko jose pasigendate?

- Įsigalios daugybė draudimų, tačiau galimybė sergančiam žmogui gauti paslaugą, gydymą tolsta. Ministerija jau ne pirmą kartą pristato priklausomybių ligų centrų pertvarką, tiksliau, numatoma reorganizacija. Žmonėms jau dabar yra išdalinti įspėjimo apie atleidimą lapeliai, nors pati reorganizacija bus tik gruodžio mėnesį.

Įspėjimo lapelius žmonės turi gauti ne vėliau nei prieš keturis mėnesius, dabar visi gavo prieš pusmetį. Maža to, šiuose centruose dirbantys medikai gauna vienus mažiausių atlyginimų, todėl kiekviename centre buvo keli laisvi etatai, kad dirbantys gydytojai galėtų turėti didesnį krūvį. Dabar šie etatai panaikinti. Žmonės jau ieško kito darbo, nes gyventi pusmetį nežinomybėje nė vienas nenori.

Ką tai reiškia sergantiesiems? Kad po įgyvendintos pertvarkos laiko tarpas, per kurį jam bus suteikta pagalba, pailgės. Priklausomybės ligų gydymas turi būti perduotas psichiatrams, kaip tai vyksta pasaulyje. Be to, reikia spręsti ir žmonių, norinčių gydytis anonimiškai, problemą. Dabar jie už gydymą turi sumokėti. Šiuo klausimu jau įregistravau įstatymo pataisas. Tikiuosi, kolegos jas palaikys. Rajoninėse ligoninėse, kur dėl nepakankamo paslaugų kiekio uždaromi skyriai, būtų galima steigti nedidelius priklausomybės ligų skyrius. Turime suteikti žmonėms pagalbą. Bet atrodo, kad dabar viską draudžiame, bet nesiūlome jokios alternatyvos. Ministras, psichiatras, ėmė ir nusprendė, kad kodavimas netinkamas gydymas. Uždraudė, bet nieko nepasiūlė mainais. Taip, tai - placebo efekto gydymas, bet jis septyniasdešimčia procentų yra veiksmingas ir niekam nekenkia.

- Komiteto posėdyje sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė, kalbėdama apie alkoholio vartojimą mažinančias priemones, teigė, kad Visuomenės sveikatingumo fondui bus skiriamas didesnis procentas nuo alkoholio akcizo. Šias lėšas, kiek suprantu, žadama investuoti į prevenciją.

- Bet čia buvo pateikta melaginga informacija! Šiam fondui jau dvejus metus skiriama pusė procento nuo akcizo, o ne kaip sakė viceministrė ketvirtadalis. Neva jie padidino dvigubai. Tiesa, aš tikėjausi, kad į valdžią atėjus tokiems blaivininkams fondui bus skiriamas kur kas didesnis finansavimas - du ar bent vienas procentas. Be to, dėl fondo valdymo turiu šiokių tokių nuogąstavimų. Mat pasirodo tie „valančiukai“, kurie aktyviai kovoja su alkoholizmu gyveno iš tų pinigų.

- Ką turite omenyje?

- Na, jie, įskaitant ir mūsų ministrą, vykdavo į visuomenės sveikatos biurus, skaitydavo paskaitėles ir už tai jiems savivaldybės mokėdavo pinigus. Ir nemažus. Buvo net atskirą įmonėlę sukūrę. Bet tik paskaitėlėmis su šia problema (alkoholizmo – aut. past.) nesusidorosime. Dabar, tiems kovotojams prisėdus arčiau fondo, reikės vykdyti griežtesnę parlamentinę kontrolę. Gal ir tuos baisius alkoholio suvartojimo skaičius stengiasi parodyti gąsdindami visuomenę, kad tik tuos paskaitų skaitytojus „valančiukus“ vis dažniau kviestųsi. Atrodo, kad kitų problemų nėra... O narkomanijos mastas auga, bet jokių priemonių nesiimama, nors, mano nuomone, po kelerių metų ji peraugs ir alkoholizmą.

Dosjė

1979–1981 m. Pasvalio rajono centrinės ligoninės greitosios medicinos pagalbos medicinos felčeris.
1987–1991 m. Pasvalio rajono centrinės ligoninės gydytojas akušeris – ginekologas,
1992–1996 m. šios ligoninės vyriausiasis gydytojas.
1991–1995 m. Pasvalio miesto savivaldybės tarybos pirmininkas.
1996–2000 m. VII Seimo narys, išrinktas Pasvalio-Panevėžio rinkimų apygardoje Nr. 47, Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas.
2000–2002 m. Pasvalio rajono centrinės ligoninės vyriausiasis gydytojas.
2003–2004 m. Pasvalio rajono pirminės asmens sveikatos priežiūros centro vyriausiasis gydytojas.
Nuo 2004 m. Seimo narys.