Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga antradienį „Žinių radijo“ laidos „Pocizija“ metu teigė, kad nors kai kurių vaistų naujame kompensuojamųjų vaistų kainyne neliko (319 vaistų pozicijų tapo nebekompensuojami, juos per pirmąjį metų ketvirtį vartoto daugiau nei 150 tūkstančių pacientų , - red. past.), nė viena veiklioji medžiaga niekur nedingo. Tuo tarpu kalbinti gydytojai pranešime spaudai išsako susirūpinimą, kaip pacientus reikės gydyti toliau.

Mano pačios mamai perkame nebekompensuojamą vaistą

Vilniaus Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Daiva Makaravičienė sako, kad prireiks vos kelių dienų ir pas gydytojus ims plūsti pacientai.

„Šis kompensuojamųjų vaistų kainynas – grįžimas į sovietmetį, kai gydytojai negalėjo ligonių gydyti gerais vaistais. Arterine hipertenzija, kuri yra vienas pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos faktorius, serga labai daug žmonių. Nemažai daliai pacientų, sergančių sunkia igos forma, šią ligą pavyksta kontroliuoti tik 3 – 4 vaistais. 10 – 20 proc. serga piktybine hipertenzija, kuriai kontroliuoti nepakanka 3 – 4 vaistų“, - sako gydytoja ir pasakoja, kad ji turi pacientų, kurie vartoja 5 – 6 preparatus, nes be hipertenzijos dar serga sunkiomis inkstų, endokrininės sistemos, onkologinėmis ligomis ir šiems pacientams reikia nuolatinio gydytojo dėmesio, dažnų gydymo schemos korekcijų, neretai užtrunka laiko parinkti ir suderinti vaistus, kurie būtų tinkamiausi konkrečiam ligoniui gydyti.

„Dabar turime situaciją, kai prisidengiant taupymu, griaunamos sėkmingai veikiančios gydymo schemos. Visi gydytojai labiausiai baiminamės rudens, kai net dabartinis sąrašas bus dar labiau apkarpytas. Kuo gydysime ligonius? Juo labiau, kad žmonės yra pripratę prie kokybiškų vaistų, kuriais gydosi ilgą laiką, jais pasitiki, yra įpratę prie dozių. Dabar pasikeitė kai kurių kompensuojamųjų vaistų dozės, todėl reikia jas koreguoti. Vadinasi, žmonėms reikia poliklinikoje lankytis papildomai. Kai kuriuos vaistus žmonėms teks pirkti už visą kainą, nes jie liko už kompensuojamųjų sąrašo ribų. Pavyzdys: mano pačios mama vartoja diuretiką „Tertensif“ (veiklioji medžiaga indapamidas), dabar jis nekompensuojamas, todėl perkame už didelę kainą“, - pavyzdį pateikia šeimos gydytojų asociacijai priklausanti gydytoja D. Makaravičienė.

Anot jos, užsispyrusiai teigiama, kad pigiausi generiniai vaistai gydo taip pat, kaip ir nauji.

„Tai yra netiesa, mes kasdien matome ligonius, kuriems teorija, kad generiniai vaistai gydo taip pat, nepasiteisina. Šeimos gydytojų asociacija ne kartą kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, rašėme raštus, tačiau niekas negirdi. Tai, kas vadinama taupymu, neturi jokios prasmės, nes prastos gydymo galimybės atsigręžia sunkiomis komplikacijomis, kurių nuostoliai žymiai didesni“, - apibendrina gydytoja.

Gydymas pigiausiais vaistais nesuteikia pasitenkinimo nei pacientui, nei gydytojui

Gydytojas kardiologas Rokas Šerpytis palaiko ministerijos siekį įvesti daugiau tvarkos sveikatos apsaugos sistemoje, bet mano, kad taupymas ne šioje vietoje.

„Matome, kad nebekompensuojami tapo daug etinių vaistų, neatsižvelgiant, kad juose yra gryniausia veiklioji medžiaga, tikslus jos kiekis ir poveikis patvirtintas klinikiniais tyrimais. Jie yra efektyviausi. Generiniai vaistai veikia blogiau ir turi daugiau šalutinių poveikių. Dėl to ir pacientai generinius vaistus vartoja blogiau, nenorėdami patirti jų šalutinių poveikių“, - stebisi gydytojas kardiologas.

Pasak jo, nemažai pacientų patys perkasi modernius, sudėtinius vaistus, nes brangina savo sveikatą ir verčiau prisimoka papildomai.

„Tačiau tarp mūsų pacientų yra ir tokių, kuriems ir poros eurų priemoka yra pernelyg didelė, kas belieka – jiems tenka rašyti pigiausius generinius vaistus. Tai, žinoma, geriau nei kad žmonės visai nesigydytų. Bet tik tiek. Neefektyvus gydymas nesuteikia pasitenkinimo nei pacientui, nei gydytojui“, - komentuoja R. Šerpytis.

Jis pateikia ir pavyzdį - nebekompensuojamas vienas iš populiariausių vaistų nuo arterinės hipertenzijos – „Prestariumas“ (veiklioji medžiaga perindoprilis). „Dalis žmonių, be abejo, jį pirks už visą kainą, o kitiems teks tenkintis pigiausiais generiniais“, - teigia jis.

Biržuose praktikuojanti šeimos gydytoja Edita Braždžiuvienė sako, kol kas su didesnėmis problemomis nesusidūrusi, tačiau mano, kad problemų gali kilti. „ Neliko kai kurių kompensuojamųjų vaistų, tačiau yra tos pačios veikliosios medžiagos kiti, juos ir skiriame pacientams. Pavyzdžiui, iš kompensuojamųjų sąrašo išbrauktas „Trentalis“ (veiklioji medžiaga pentoksifilinas) – matyt, gamintojai nesutiko sumažinti jo kainos. Tai labai populiarus vaistas, žmonėms teks jį pirkti už visą kainą“, - atvirauja gydytoja.

Vaiste esančios pridėtinės medžiagos gali sukelti pykinimą ir pilvo pūtimą

Varėnos rajono ligoninėje ir Santaros klinikų Skubios pagalbos priėmimo skyriuje dirbanti gydytoja kardiologė Jovita Samauskienė sako, kad blogiausia, jog pasikeitimų tenka ieškoti pačiai iš interneto, kolegų, dirbančių kitame mieste, pacientų, kuriuos vaistinės informavo apie jų vartojamų vaistų statuso pasikeitimą.

„Iš mano dažnai skiriamų vaistų, kiek man žinoma, nelieka „Atacand“ (bendrinis pavadinimas candesartano) – vaisto arterinio kraujo spaudimo (AKS) gydymui, tai sužinojau iš vyro močiutės, kurią informavo vaistininkė. Močiutė labai susijaudinusi: kaip jai teks dabar gyventi? Nemaža dalis pacientų, kaip tipiški lietuviai, yra konservatyvūs, sunkiai priima pokyčius, ypač dėl vaistų, nes bijo, kad pradėjus keisti įprastinius derinius, nepavyks sėkmingai koreguoti AKS. Daugeliui ir taip užtrunka kelias savaites, kol pavyksta parinkti tinkamiausius vaistų derinius ir dozes“, - pasakoja J. Samauskienė.

Ji pastebi, kad brangsta ir kitas svarbus vaistas „Xarelt“ „Nors jis, kiek man žinoma, neįtrauktas į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, šis vaistas gali brangti (didelė pakuotė mėnesiui kainuodavo apie 44 eurus, dabar kainuos apie 54 eurus). Tai sukėlė sumaištį tarp pacientų – pirma, dėl to, kad visi galvojo, jog šio vaisto visiškai neliks. Atėjusiems pirkti vaisto buvo pasakyta, kad jo neturi arba patarta likučių ieškoti kitose vaistinėse. Tas žodis „likučių“ ir sukėlė paniką, dėl kurios pacientai, sergantys prieširdžių virpėjimu (PV), užplūdo mano kabinetą, klausdami, ką daryti? Taigi, šiuo atveju nukentės labai daug pacientų, kurie serga PV“, - detalizuoja Varėnos rajono ligoninės gydytoja.

Pasak kardiologės, originalaus ir generinio vaisto veikimo principus turėtų žinoti ir pacientai. „Nors veiklioji medžiaga ta pati, tačiau skiriasi kitos preparato sudėtyje esančios medžiagos. Pavyzdys iš asmeninės patirties: pacientui pradėjus vartoti zofenoprilio, moxonidino ar doxazosino generiką, atsiranda AKS šuoliukai, nes vaistas veikia ne tiek valandų, kiek originalus, todėl sunkiau išlaikyti tolygų paros AKS. Vartojantys atorvastatino ir clopidogrelio generinius vaistus pastebėjo daugiau šalutinių poveikių (pykinimo, maudimo dešinėje pašonėje, pilvo pūtimo). Dėl to pacientai tiesiog nustoja juos vartoti. Tai labai nepalanku pacientams po miokardo infarkto bei turintiems labai didelę kardiovaskulinių įvykių riziką“, - patirtimi dalinasi kardiologė.

Moterį neramina ir planas kompensuojamųjų vaistų kainyną kainyną keisti kas ketvirtį – pasak jos, taip gydytojai bus dar labiau apkrauti popierių tikrinimu.

„Daliai pacientų teks dažnai keisti jiems įprastus vaistus, 70 proc. tai gali kelti problemų – ypač vartojantiems antihipertenzinius vaistus, nes vaistinėse pacientai dažniausiai neinformuojami, kurie vaistai yra originalūs, kurie generiniai, jiems tiesiog pasiūlomas vienas pigiausias vaistas, o tai ateityje sukels problemų“, - reziumuoja J. Samauskienė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (300)